Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2619-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-23
Bylos Nr.
1-2619-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
P. V.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, užsiimantis individualia veikla, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

2018 m. liepos 9 d. apie 16.55 val. Geležinio vilko gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 15 P. V. vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,53 promilės etilo alkoholio.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu P. V. parodė, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 10 val. susitikęs su draugais jis pradėjo gerti alkoholį. Alkoholį jis gėrė neskubėdamas ir gėrė maždaug iki 14.30 val. Per tą laiką jis išgėrė 0,5 l talpos alaus skardinę ir 4 stikliukus trauktinės „Trejos devynerios“. Po to maždaug dvi valandas jokio alkoholio jis nevartojo. Jis sėdo už savo automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vairuodamas šį automobilį važiavo iš Perkūnkiemio iki Savanorių prospekto pasiimti savo draugo. Važiuodamas Geležinio vilko gatve link Savanorių prospekto ties įvažiavimu į Vingio parką jis atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio „Nissan X-Trail“ galinę dalį. Po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio ir pradėjo bendrauti su minėto automobilio „Nissan“ vairuotoju. Paskui jį važiavusio automobilio vairuotojas telefonu pranešė apie eismo įvykį ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams jis pateikė automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimo jis neturi, nes dar nėra išsilaikęs egzamino. Jis labai gailisi dėl savo veikos. Jis niekuomet nėra vairavęs būdamas neblaivus, todėl jis negali paaiškinti, kodėl šį kartą jis sėdo už automobilio vairo, turbūt dėl girtumo taip pasielgė, padarė klaidą (b. l. 40, 45).

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 16.45 val. jis, vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, važiavo Geležinio vilko gatve antrąja eismo juosta nuo Ukmergės gatvės link Savanorių prospekto. Eismas buvo intensyvus, ties pastatu, esančiu Geležinio vilko g. 13, susidarė spūstis. Privažiavęs prie priekyje stovinčių automobilių jis sustojo ir laukė, kol pajudės eilė. Stovėdamas jis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio jis pamatė, jog į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis priėjo prie automobilio „Mazda“, už pastarojo vairo sėdėjo jaunas vyras, kuris buvo atidaręs priekinį langą. Jis automobilio „Mazda“ vairuotojui pasakė, jog šis įvažiavo į jo automobilį, vairuotojas iš karto nesuprato ir pasakė, jog galimai neįvažiavo. Bendraudamas su automobilio „Mazda“ vairuotoju jis suprato, jog šis gali būti neblaivus, vairuotojo kalba buvo nerišli. Policijos pareigūnus iškvietė vairuotojas, važiavęs už automobilio „Mazda“. Po 5-10 minučių atvažiavę policijos pareigūnai alkoholio matuokliu patikrino automobilio „Mazda“ vairuotojo blaivumą ir nustatė 1,75 promilių girtumą. Iki atvykstant policijos pareigūnams automobilio „Mazda“ vairuotojas jo akivaizdoje alkoholio nevartojo ir iš jo akiračio pasitraukęs nebuvo. Automobilio sugadinimų žala nėra didelė, į draudimo bendrovę jis nesikreipė (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu T. D. parodė, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 16.50 val. jis, vairuodamas automobilį, važiavo Geležinio Vilko gatve nuo miesto centro pusės link Laisvės prospekto. Priekyje jo vairuojamo automobilio važiavo automobilis „Nissan X-Trail“, kurio vairuotojas apvažiavo priekyje važiavusį automobilį „Mazda“, tuomet priekyje jo vairuojamo automobilio važiavo minėtas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarojo vairuotojo manevravimas sukėlė jam įtarimų, kadangi automobilis „Mazda“ važiuodamas tai sumažindavo greitį, tai pradėdavo vingiuoti po važiuojamą dalį. Geležinio Vilko gatvėje prie įvažiavimo į Vingio parką buvo automobilių spūstis, automobiliai buvo sustoję prieš reguliuojamą sankryžą, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Automobilis „Nissan X-Trail“ privažiavęs stovinčius automobilius sustojo, o automobilio „Mazda“ vairuotojas priartėjęs prie stovinčių automobilių pradėjo didinti greitį. Tokie automobilio „Mazda“ vairuotojo veiksmai jam sukėlė daugiau įtarimų, jis suprato, jog įvyks eismo įvykis. Paskutiniu momentu automobilis „Mazda“ buvo stabdomas, bet vis tiek priekine dalimi atsitrenkė į prieš reguliuojamą sankryžą sustojusio automobilio „Nissan X-Trail“ galinę dalį. Pamatęs eismo įvykį ir privažiavęs prie automobilio „Mazda“ jis sustabdė vairuojamą automobilį ir išlipęs nuėjo prie automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo. Priėjęs prie pastarojo jis pamatė, kad vairuotojas yra neblaivus, tai matėsi labai akivaizdžiai iš vairuotojo veido išraiškos. Automobilio „Mazda“ vairuotojas automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojui pradėjo siūlyti patraukti nuo važiuojamos dalies automobilius, sakydamas, kad susidarys kamščiai, siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet jis automobilio „Nissan“ vairuotojui pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes akivaizdu, kad automobilio „Mazda“ vairuotojas apsvaigęs. Tuomet buvo pranešta apie eismo įvykį. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis buvo netoli automobilio „Mazda“ ir pastoviai matė šio automobilio vairuotoją, kuris po eismo įvykio jokio alkoholio nevartojo (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiąja patrule. 2018 m. liepos 9 d. apie 17 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad nuo miesto centro link Geležinio Vilko gatvės pavojingai manevruodamas nuvažiavo automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia Vingio parko atsitrenkė į kitą automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama, kad vairuotojas neblaivus. Atvykusi į įvykio vietą ties pastatu, esančiu Geležinio vilko g. 15 ji pamatė į automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkusį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Nissan“ vairuotojas paaiškino, jog stovėdamas automobilių spūstyje pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį, dėl to išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis įtaria, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Įvykio vietoje buvęs pranešėjas paaiškino, jog jis vairuojamu automobiliu važiavo paskui automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, jog šis automobilis važiuoja pavojingai manevruodamas, dėl to jis paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie pavojingai manevruojantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ir atsitrenkė į automobilio „Nissan“ galinę dalį. Automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo P. V., kuriam alkotesteriu patikrinus blaivumą buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. P. V. nurodė, jog jis yra išgėręs alaus, be to dieną prieš tai vartojo alkoholį. P. V. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui (b. l. 33).

Specialistas, ištyręs P. V. kraują, paimtą 2018 m. liepos 9 d 17.50 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 1,53 promilės etilo alkoholio (b. l. 42).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 16.55 val. Geležinio vilko gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 15 P. V. vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,53 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

P. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,53 promilės etilo alkoholio), taigi P. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir P. V. skirti 75 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 3 750 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. V. galutinę 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą. Taip pat prokurorė siūlo skirti P. V. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus bei BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti P. V. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

P. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. P. V. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 52-54). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Spręsdamas dėl P. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad P. V. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. P. V. yra neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis. P. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. V. dirba, taigi P. V. skirtina švelniausios rūšies baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bausmė- bauda. Prokurorės siūlomas skirti baudos dydis- 75 MGL, t. y. 3 750 eurų, yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, P. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, P. V. skirtinos 75 MGL, t. y. 3 750 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 25 MGL, t. y. 1 250 eurų ir P. V. skirtina galutinė 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 eurų dydžio bauda. Baudą įpareigotina sumokėti per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors P. V. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga P. V. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs P. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, nors alkoholio koncentracija P. V. kraujyje (1,53 promilės) tik minimaliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), tačiau, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, P. V. ne vieną kartą yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą esant neblaiviam (b. l. 48-51), taigi P. V. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dviem metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas taip pat pažymi, kad P. V. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio P. V. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso P. V. (b. l. 11). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko P. V. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Procesinės prievartos priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu P. V. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 46), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos P. V. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto saugotoju paskiriant P. V. (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, kad P. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, laikino P. V. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 151 straipsnio 8 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti P. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudą.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- 25 MGL, t. y. 1 250 eurų ir P. V. skirti galutinę 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą.

Įpareigoti P. V. 2 500 eurų dydžio baudą per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti P. V., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Skirti P. V. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei konfiskuoti P. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

P. V. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.

Laikino P. V. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- panaikinti.

Išaiškinti P. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas