Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-326-1036/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
1-326-1036/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52876-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-326-1036/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52876-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 1.1.7.2.3.; 1.1.10.1;2.3.4.3; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, kaltinamajam S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Melekonių k., Pagirių sen., Vilniaus r., išsiskyręs, dirbantis UAB „Auto svajonė“ šaltkalviu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2016 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 20.00 val., iki 21.00 val., (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į J. B. namą Vilniaus r., Pagirių sen., Melekonių k, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešiniuoju delnu sudavė du kartus ten buvusiai savo seseriai N. S. į veido sritį, padarydamas jai nosies sumušimą, pasireiškusį žaizda nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžiu, kas sukėlė nukentėjusiajai N. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitę.

K. S. S. posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, gali būti, kad buvo šiek tiek vėliau nuėjo pas kaimyną B.. Tuo metu ten buvo ir jo sesuo N. S.. Jo ir sesers santykiai įtempti, seniai vyksta konfliktai. Tą vakarą su seserim taip pat įvyko konfliktas dėl motinos telefono. Jis, norėdamas seserį apraminti, dešinės rankos delnu sudavė sesei į nosį. Sesei pradėjo bėgti kraujas. Iš bylos medžiagos žino, kad nuo smūgio sesei buvo sulaužyta nosis. Mano, kad nuo jo smūgio galėjo lūžti sesei nosis. Su seserim dabar nebendrauja, ji gydosi nuo priklausomybės alkoholiui.

Be kaltinamojo S. S. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-10 apie 20.00 val., buvo pas kaimyną J. B.. Ten jie gėrė, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus. Netrukus pas J. B. į namus atėjo jos brolis S. S., kuris sukėlė konfliktą, kadangi jos vaikas D. J., paėmė telefoną, o Stanislav dėl to supyko. Tada šis du kartus, kumščiu jai trenkė į veidą, po ko išėjo į savo namus. Ji iškvietė policiją. Kadangi blogai jautėsi, nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur gydytojai pasakė, kad jai sulaužyta nosis. Civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereikš (b. l. 56; 66);

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su N. S. bendrauja kaip kaimynai. 2016 metų lapkričio pradžioje, vakare jis buvo nuėjęs pas Nataliją į namus, o išeidamas supainiojo savo ir Natalijos motinos telefonus, vietoj savo telefono paėmė kitą. Greitai N. S. atėjo pas jį pakeisti telefonų. Ji atėjusi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, bet visiškai girti nebuvo. Į jo namus apie 20.00 val., atėjo ir Natalijos brolis S. S.. Matėsi, kad S. tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tik užėjęs į namus Stanislav iškarto smogė N. du kartus kumščiu į veidą, pataikė į nosį. Su kuria ranka smogė jis neatkreipė dėmesio. Bet po smūgių sudavimo N. iš nosies bėgo kraujas (b. l. 68-69);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities patrulio O. G.tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-10 apie 22.30 val., iš VAVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad brolis sumušė seserį N. S.. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė N. S. dėl to, kad ją sumušė brolis S. S.. Įvykio vietoje nustatyta, kad S. S. konflikto metu sudavė smūgį į galvą ir sulaužė nosį N. S.. Įvykis įvyko apie 21.11 val., S. S. ir N. S. buvo neblaivūs (b. l. 36-37);

Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gauto skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos, matyti, kad 2016-11-10 21.06.48 val., iš telefono nr. 8611 85168 buvo kviesta policija į Svajonės 7-oji g. 29, Melekonių k., Vilniaus r., policiją kvietė moteris, kuri nurodė, kad ją sumušė brolis. Prisistatė N. S.. 21.31.03 val., pakartotinai skambinta į BPC teiravosi N. S. dėl policijos, nurodė, kad jai skauda nosį, nes buvo sumušta į galvą ir nosį (b. l. 24-27; 29-32);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas gyvenamasis namas Vilniaus r., Pagirių sen., Melekonių k., (duomenys neskelbtini). Vieno aukšto, geltonos spalvos, medinis. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Stovi šalia kelio, aptvertas medine, žalios spalvos tvora. Įvykio vietos apžiūros metu patekti į namo vidų nėra galimybės, kadangi durys užrakintos (b. l. 27-29);

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo, matyti, kad S. S. 2016-11-10 23.03 val., buvo nustatytas 0,88 promilės girtumas (b. l. 70);

Iš byloje esančios VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3999/16 (01), matyti, kad N. S. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs žaizda nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžiu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku 2016-11-10 d. Sužalojimai visumoje dėl nosikaulių lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai atskirai nevertinami, nes galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo atsirasti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Pagal aprašymą sužalojimų makromorfologinį vaizdą, pasisakyti kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimo metu bei kokia tuo metu buvo užpuoliko ir nukentėjusiosios tarpusavio padėtis nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus ir nosies nugarėle kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi (b. l. 43).

Dėl įrodymų vertinimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į J. B. namą, žodinio konflikto metu, tyčia dešiniu delnu sudavė du kartus ten buvusiai savo seseriai N. S. į veido sritį, padarydamas jai nosies sumušimą, pasireiškusį žaizda nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžiu, kas sukėlė nukentėjusiajai N. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitę. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. S. teisme prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios N. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvada Nr. G 3999/16(01). S. S. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra brolis ir sesuo (tos pačios motinos vaikai), toks santykis atitinka artimo giminaičio sąvoką, kaip ji apibrėžta BK 248 straipsnio 1 dalyje. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 str. pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. S. S. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas S. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta artimo giminaičio – sesers atžvilgiu, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą. Įvertinama ir tai, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad S. S. praeityje neteistas, dirba, turi pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus, nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ((duomenys neskelbtini) straipsniu), todėl BK 64¹ straipsnio pagrindu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog S. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam S. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. S. šiuo metu dirba, turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo S. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktuose numatytus įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79), palinktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 29,78 Eur už nukentėjusios gydymą (b. l. 46-47). Kadangi S. S. atlygino padarytą turtinę žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio (b. l. 54). Civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

S. S. (S. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant S. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas