Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal G. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR patrulis M. K. 2010 m. rugpjūčio 25 d. G. T. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 13 val.5 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 202 p. reikalavimus (b. l. 7). 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. F501444 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 134 str. 2 d., padarymą skyrė G. T. 180 Lt baudą (b. 1. 9)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą

jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad priimant nutarimą buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 str. 1 d. Be to, nutarimas prieštarauja ATPK 9 str. ir ATPK 284 str. 1 d. nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. N(9)-990/2006 nurodė, kad ATP bylose asmens kaltę turi įrodyti ATP protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

2010 m. rugpjūčio 25 d. surašytame ATP protokole paaiškino, kad per sankryžą važiavo užsisegęs saugos diržą. Kai pravažiavo sankryžą, policijos automobilis stovėjo keturių eismo juostų sankryžoje. Pareigūnams degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jie galėjo matyti tik jo automobilio šoną. Už 1 100 m nuo sankryžos prie (duomenys neskelbtini) g. 221 namo jį sustabdė policijos pareigūnas. Tuo metu buvo su užsegtu saugos diržu, tai patvirtina ir policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime. Akcentuoja, kad nagrinėjant bylą nebuvo apklausti pareigūnai, nenustatyta jų buvimo vieta tuo metu, kai pareigūnai pamatė jo tariamą pažeidimą, nenustatyta, ar iš šono galima matyti, kad būtent tas automobilis važiavo, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje labai intensyvus judėjimas. Bylą nagrinėjantis pareigūnas kitų pareigūnų paaiškinimus vertino kaip reikšmingesnius, o jo sumenkino. Byloje yra tik jo ir policijos pareigūnų paaiškinimai, kurie yra prieštaringi. Šių prieštaravimų bylą nagrinėjantis pareigūnas nepašalino. Mano, kad šiuo atveju bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga buvo išsiaiškinti visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nes byloje nėra jokių liudytojų parodymų, jokios vaizdinės medžiagos, kurių pagrindu galima būtų padaryti neginčijamą išvadą dėl jo kaltės.

Po bylos nagrinėjimo pareigūnas įteikė jam nutarimą, kuriame buvo perrašyta ATP protokole surašyta fabula. Tokiu būdu nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Iš jo turinio neaišku, kokiais objektyviais duomenimis pareigūnas rėmėsi pripažindamas jį kaltu ir kodėl netyrė jo pateiktos įvykio versijos.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal KET 202 p. nuostatas važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

ATPK 134 str. 1 d. nustatyta, kad naudojimosi saugos diržais taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt.

Nagrinėjant ATP bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiškėjas kaltas, ar trauktinas administracinėn atsakomybėn. Taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą ATP protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

G. T. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu dėsto argumentus, kad ATPK 134 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo nepadarė, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis.

ATPK 256 str. 1-2 d. nurodyta, kad įrodymai ATP byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais.

Veika, apibrėžta ATPK 134 str. 1 d., gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis, inter alia, ir liudytojų parodymais.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad oras buvo geras, eismas intensyvus. Tarnybinis automobilis stovėjo sankryžoje ketvirtoje eismo juostoje. Pamatė „Mercedes Benz“ markės automobilį. G. T. važiavo neprisisegęs saugos diržo ir tik paskui jį užsisegė. Nuo pažeidimo fiksavimo vietos iki pareiškėjo sustabdymo – 500-600 m atstumas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad G. T. važiavo neprisisegęs saugos diržo. Įsijungę švyturėlius pradėjo jį vytis. Nuo pažeidimo fiksavimo vietos iki pareiškėjo sustabdymo – 500 m atstumas. Kai pareiškėją sustabdė, šis buvo prisisegęs saugos diržą.

D. J. ir M. K. padarytą pažeidimą užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas. Byloje nėra duomenų, kad šie pareigūnai iki pažeidimo fiksavimo dienos buvo konfliktavę su pareiškėju ir siektų jį apkalbėti pažeidimo padarymu. Taigi, netikėti jų parodymais, teismo nuomone, nėra pagrindo. Juo labiau, kad pareigūnų parodymai pakankamai išsamūs, detalizuoti, neprieštaringi, pilnai atitinka tas faktines aplinkybes, kurios nurodytos pažeidimo dieną rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 8). Pareigūnai, pažeidimo protokole nurodytu laiku buvę netoli pareiškėjo automobilio, kategoriškai patvirtino, kad matė, jog G. T. važiavo automobiliu neprisisegęs saugos diržo ir tik po to jį užsisegė. Byloje nėra duomenų, kad pažeidimo fiksavimo momentu buvo blogas matomumas ar buvo kitų objektyvių kliūčių pažeidimui fiksavimui.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo kaltė pažeidimo padaryme pilnai įrodyta pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, liudytojų D. J. ir M. K. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. G. T. skunde ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai iš esmės vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės nuobaudos. Pareiškėjo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 134 str. 1 d. Nuobaudų skyrimo taisyklės šiuo atveju nepažeistos. Nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas KET pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), pareiškėjui pagrįstai skirta didesnė bauda nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Teismo vertinimu, policijos priimtas nutarimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

G. T. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. F5014444, kuriuo G. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d. padarymą paskirta 180 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.