Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-491/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
1A-146-491/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36622-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
D. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-36622-2016-1Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant :prokurorei Daliai Styrienei,nuteistajam D. R.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugpjūčio 3 d. epizodas) areštu 60 parų;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugsėjo 14 d. epizodas) areštu 80 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir jam skirta subendrinta bausmė – areštas 90 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 60 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, ši bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi skirta bei neatlikta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 80 parų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. soduose (duomenys neskelbtini), prisiskynė ir taip įgijo 143,23 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių (išskyrus sėklas), kurias laikė ir gabeno su savimi iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. 11.58 val., kol jas (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas – 1260 ml aguonų ir jų dalių (išskyrus sėklas) ekstrakto, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko iki 2016 m. rugsėjo 14 d. 12.45 val., kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo, jis nesutinka su teismo nuosprendžiu jam skirta arešto bausme, manydamas, kad ji yra per griežta. Teigia, kad paskyrus jam viešuosius darbus bus užtikrinami ir valstybės interesai, kadangi jo nereikės išlaikyti valstybės lėšomis. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. R. savo apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi – areštu, ir prašo jį pakeisti į kitą švelnesnę bausmę – viešuosius darbus. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą teismo nuosprendį tik apelianto prašymo ribose dėl jam paskirtos bausmės rūšies. Kitos nuosprendžio dalies kolegija išsamiau neanalizuoja ir jos teisėtumo bei pagrįstumo netikrina. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. R. arešto bausmę ir nustatydamas jos trukmę, vadovavosi straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcija (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir prieš tai nurodytais baudžiamojo įstatymo reikalavimais. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, individualizuodamas nuteistajam D. R. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kitas aplinkybes. Kaip matyti, nuteistasis D. R. padarė tiesiogine tyčia 2 baigtus nesunkius nusikaltimus, šiomis veikomis sunkių pasekmių nesukėlė, jis kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo skirtos viešųjų darbų, arešto, laisvės atėmimo bausmės, naujus nusikaltimus jis padarė neišnykus teistumui (86-92 b. l.), daug kartų baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (78-83 b. l.), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (74 b. l.), nedirbantis (137 b. l.), charakterizuojamas neigiamai (77 b. l.). Šios aplinkybės D. R. apibūdina kaip linkusį nuolat nusikalsti asmenį, nedarantį teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, nepaisantį visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką pagrįstai jam paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, kuri savo trukme yra didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad apylinkės teismas paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu bausmių subendrinimo būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, nuteistajam buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam D. R. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką nėra aiškiai per griežtos, priešingai, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bendrąsias bausmės skyrimo bei bausmių bendrinimo taisykles, todėl šių bausmių dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tenkinti apelianto D. R. prašymą ir pakeisti jam skirtą areštą į švelnesnę bausmę – viešuosius darbus, kolegija neturi jokio pagrindo, nes tokia bausmės rūšis BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje išvis nėra numatyta. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių D. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su D. R. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas nuteistajam už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad tenkinti nuteistojo D. R. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius 2017 m. birželio 27 d., nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme, pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš nuteistojo D. R. 67,51 Eur teisinės pagalbos išlaidų dėl jam paskirto gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Donatas JatužisDanutė Švitinienė