- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3722-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43566-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- K. K.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) betonuotoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 12 d. apie 00 val. 10 min. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sugyventinės, su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, J. M. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė jai vieną smūgį į galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. M. galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku apie 00 val. 40 min. įspyrė J. M. tris kartus į kairę koją, kairę ranką ir kairį šoną, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.
Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 12 d. apie 1.00 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - tėvo J. K. atžvilgiu, tai yra ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiam J. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su J. M. gyvena neįregistravęs santuokos jau beveik du metus. Kartu augina dukrytę, kuriai šiuo metu yra 8 mėn. Su J. jie sutaria gerai, gyvena tvarkingai ir veda bendrą ūkį, nesipyksta. Šis įvykis buvo pirmas toks smurto atvejis, jis niekada prieš tai nesmurtavo nei sugyventinės J. M., nei savo tėvo J. K. atžvilgiu. Jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau 2019-10-04 buvo jo jubiliejus, jis šventė 30 gimtadienį ir tikrai daug išgėrė, šventė ne vieną dieną ir 2019 spalio 11 vakarą taip pat vartojo alkoholį. Minėtu metu, tai yra 2019 spalio 11 vakarą, jie su J. ir dukrele buvo jo tėvams priklausančiuose namuose - (duomenys neskelbtini)Jo tėvai išsituokę, motina gyvena Žiežmariuose, o tėvas - (duomenys neskelbtini) pas savo motiną. Jis tą dieną buvo išėjęs iš namų, gėrė su draugais ir buvo daug išgėręs, kai jau nakties metu išėjo namo, pas J. ir dukrytę. Jis neatsimena, kaip parėjo namo, ką parėjęs namuose darė, ir kas ten tokio įvyko, bet prabudo tame pačiame garaže, kuriame prieš tai su draugais gėrė. Ryte jam paskambino sesuo, J. B., ir paklausė, ką jis pridirbo. Jis nesuprato, apie ką ji kalba, ji jam sakė, kad jis susimušė su J. M.. Jis pagalvojo, kad sesuo juokauja, bet ji kalbėjo rimtai, o jis to fakto visai neatsimena. Jis bandė skambinti J., bet ji jam nekėlė ragelio ir tik po kurio laiko perskambinusi pasakė, kad jis grįžęs girtas pradėjo su ja pyktis, elgėsi agresyviai ir ją sumušė. Po to kalbėjo ir su tėčiu, kuris jį barė, sakė, kad čia būtų pirmas ir paskutinis kartas tokio jo elgesio. Jis pats neatsimena, kaip ir kiek kartų sudavė J. ir savo tėčiui, nežino kas jam atsitiko, kad taip pasielgė, jis labai gailisi dėl savo elgesio. Nors jis neatsimena šio įvykio, bet jeigu J. ir tėtis sakė, kad taip pasielgė, jis sutinka, kad galėjo girtas jiems suduoti. Jis J. M. ir tėčio atsiprašė, jie jam atleido. (b. l. 74, 75)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-11).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė J. M., smurtą galintis įrodyti požymis - patinimas viršugalvyje. (b. l. 19-20)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė J. K., smurtą galintys įrodyti požymiai - patinimas ir įdrėskimas galvos dešinėje (smilkinyje). (b. l. 21-22)
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2019-10-11 ji paskambino K. tėvui J. K. ir paprašė, kad jis ją, K. ir jų 8 mėn. dukrelę atvežtų į jam priklausančią sodybą esančią (duomenys neskelbtini). Apie 11:00 val. atvažiavęs J. K. juos atvežė į sodybą. Apie 13:00 val. K. išėjo pas draugą Valdą, kurio pavardės ji nežino. Visą dieną namuose buvo tik su dukra. Būdama namuose ji išgėrė vieną stiklinę alaus. Apie 20:00 val. namo parėjo K., jis buvo girtas. Abu su K. sėdėjo kambaryje, kai K. jai pradėjo prikaišioti, kad ji jam yra neištikima, kad jos jis nemyli, kad jis turi kitą moterį. K. bandė jai suduoti, tačiau ji spėjo atsistoti ir nueiti už stalo kitos pusės. K. vis bandė jai suduoti, ji vis ėjo aplink stalą, stengėsi išvengti smūgio, tačiau K. vieną kartą jai ranka sudavė į galvos sritį. Sąmonės ji praradusi nebuvo. K. nurimo, o ji nuėjo į kitą kambarį, kur miegojo dukra, atsigulė šalia dukros. Po kurio laiko į kambarį atėjo ir K., jis taip pat atsigulė šalia jos. Kurį laiką jie bendravo gražiai, tačiau K. vėl pradėjo ant jos šaukti, rankomis mosikavosi šalia miegančios dukros, stūmė ją iš lovos. Jai išlipus iš lovos jie su K. susistumdė. Tuo metu jis koja apie tris, keturis kartus jai įspyrė - pataikė į kojas, rankas, šoną. Jai tuo metu labai skaudėjo. Triukšmaudamas K. prikėlė miegojusią dukrą. Ji bandė telefonu paskambinti K. tėvui J. K., tačiau K. atėmė telefoną, kurį, dėl girtumo pametė, tada ji paėmusi telefoną paskambino K. tėvui ir paprašė, kad jis ateitų, nes K. mušasi. Atvažiavęs K. tėvas bandė raminti K., jie abu susistumdė, ji matė, kaip K. sudavė tėvui ranka į veido sritį vieną kartą. J. K. paskambino pagalbos telefonu, tai išgirdęs K. pabėgo. (b. l. 5) Papildomai nukentėjusioji J. M. parodė, kad tarp jos ir K. K. 2019-10-12 apie 0 val. 10 min. kilo konfliktas, kuris iš žodinio ginčo, peraugo į fizinį smurtą. Truputį po vidurnakčio, tai yra apie 0 val. 10 min. K. jai sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ir jai atsirado guzas, sumušimą užfiksavo ir teismo medicinos ekspertas. Po to jis truputį aprimo ir po kurio laiko, gal po pusės valandos, tai yra apie 0 val. 40 min. jis jai tris kartus įspyrė, pataikė į kairę ranką, kairę koją ir kairį šoną. Po jo spyrių ji juto skausmą nurodytose vietose ir kadangi ji buvo labai išsigandusi ir P. verkė, todėl paskambino K. tėvui, J. K., ir papasakojo, kas nutiko. Kai atvažiavo J., o tai buvo apie 1 val. K. vis tiek nenusiramino ir ji matė, kaip K. J. sudavė vieną kartą į veidą ir dar stumdantis suplėšė marškinėlius. Ji ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereiškia ir reikšti neketina. Kai jie su K. sukonfliktavo, namuose be jų 9 mėn. dukters daugiau nieko nebuvo. (b. l. 26)
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo mama L. K.. 2019-10-12 jam miegant apie 00:51 val. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino sūnaus K. K. draugė J. M. ir paprašė, kad jis atvažiuotų pas juos adresu (duomenys neskelbtini), šis namas taip pat priklauso jam, kadangi namuose K. mušasi. Pokalbio metu jis išgirdo savo mažametės anūkės verksmą, todėl iš karto atvažiavo nurodytu adresu. Atvažiavęs rado J. ir anūkę verkiančias, matė kad K. yra girtas. Jis paklausė, kas čia vyksta, kodėl verkia anūkė su J., K. tai nepatiko jie abu apsistumdė, po ko K. jam ranka vieną kartą sudavė per veidą. Grumtynių meta K. jam suplėšė marškinėlius. Kadangi K. buvo girtas ir agresyvus jis dėl to paskambino pagalbos telefonu, K. tai išgirdęs pabėgo iš namų. (b. l. 44) Papildomai nukentėjusysis J. K. parodė, kad po sūnaus K. K. jam suduoto smūgio ranka į veidą, jam skaudėjo smilkinio srityje, bet jokių sužalojimų K. jam nepadarė, tik sukėlė fizinį skausmą. Kai jie su juo susistumdė, K. jam suplėšė marškinėlius. Jis nematė ir negali paaiškinti, kaip K. sužalojo J. M., nes jis atvyko pas juos jau po visko, kai jam paskambino verkianti J. ir pasakė, kad K. mušasi. Kai jis atvažiavo, buvo gal apie 1 val., J. ir jo anūkė P., buvo išsigandusios ir verkė. K. K. buvo neblaivus ir beveik nesiorientavo aplinkoje. K. jam nepaaiškino, kodėl sumušė J., kažką neaiškiai kalbėjo. Jis ėmė jį drausminti ir tada tarp jų kilo konfliktas. Kadangi K. nekaip nenusiramino, jis pats iškvietė policijos pareigūnus, o atvykę pareigūnai iškvietė GMP medikus, kurie apžiūrėjo J.. Kai jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, K. išėjo į lauką ir kur nuėjo jis nematė. Atvykę pareigūnai jo nesurado. Po įvykio jis bendravo su K., šis jo atsiprašė, jis K. atleido. Jo sūnaus K. K. sugyventinė, J. M. niekada iki šiol jam nėra sakiusi, kad K. būtų ją kaip nors nuskriaudęs, prieš jį K. rankos taip pat niekada nekėlė. Toks smurto atvejis buvo pirmas ir tikisi paskutinis, nes K. savo veiksmų labai galėjosi, nors ir pasakojo, kad nieko neatsimena. (b. l. 48)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3002/2019(02) nurodyta, kad J. M. nustatyta: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 40)
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad J. K. savanoriškai pateikė juodos spalvos su melsvos spalvos rankovėmis marškinėlius. (b. l. 59)
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti J. K. marškinėliai, kurie kairio peties srityje per siūlę yra perplėšti. (b. l. 62-63).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narius – sugyventinę ir tėvą, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiems sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 93).
Teismas konstatuoja, kad K. K. baudžiamąją atsakomybę dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka ( b. l. 84, 90), dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas ( b. l. 91). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą – laisvės apribojimo bausmę, paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, kadangi kaltu prisipažino, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sugyventinę ir tėvą, t. y. kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė–įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose BK 67 straipsnio 3 dalis).
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (b. l. 81).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. K. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti K. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).
Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.