Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-274-713/2016 pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“, trečiajam asmeniui V. T. dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad 2015-04-16 portale www.lrytas.lt straipsnio „Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės; 2) įpareigoti atsakovę tokia pačia forma, t. y. portale www.lrytas.lt per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu paskelbti tokio turinio paneigimą: Paneigimas. „2015-04-16 portale www.lrytas.lt straipsnio „Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ dalykinę reputaciją.Ieškinyje nurodė, kad atsakovės atstovas V. T. parengė medžiagą, paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, nepatikrino faktinių aplinkybių teisingumo, pasielgė nesąžiningai. Pats straipsnio skyrius yra įstaigos dalykinę reputaciją menkinančiu ne tik pavadinimu bet ir visiškai nepagrįstu turiniu, apie juridinį asmenį – ieškovę VšĮ „Kauno klinikinę ligoninę“ - buvo pateiktas neigiamu aspektu, kad neva pacientas buvo 3 dienas pralaikytas ieškovės ligoninės priėmimo skyriaus koridoriuje, jam neteiktos jokios sveikatos priežiūros paslaugos ir dėl to neva jis numirė. Faktai apie neva 3 dienas priimamojo koridoriuje pagalbos laukusį pacientą yra akivaizdžiai neteisingi, todėl, ieškovės nuomone, atsakovės portale www.Lrytas.lt to paties fakto skelbimas, neįvertinus ieškovės pateiktos informacijos ir ne įsitikinus teisingumu, vertinamas kaip Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 41 str. 2 d. 1 p. ir 22 str. 8 d. 4 p. pažeidimai.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad publikacijos dalis pavadinimu „Negydė mirtino ligonio“ parengtas pagal 2015-04-13 „Lietuvos ryto“ televizijos reporterės K. K. parengtą video reportažą „Mirė tris dienas priimamojo koridoriuje laikytas pensininkas“, publikacijoje aiškiai nurodytas informacijos šaltinis: „Lietuvos ryto“ televizijai tvirtino ligoninės atstovai“. Reportažas filmuotas 2015-04-03, artimiesiems pranešus apie tris dienas VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ (toliau – KKL) priimamajame laukiantį pacientą. Reporterė imdama interviu iš ieškovės atstovo G. S. nurodė, kad apie situaciją redakcijai pranešė artimieji ar susirūpinę asmenys. Ieškovės atstovas spaudai G. S. detaliai nupasakojo paciento vežiojimą po gydymo įstaigas, paciento buvimą ieškovės ligoninėje ir jo buvimą ligoninės koridoriuose su pertraukomis, todėl atsakovės paskelbta informacija - Publikacijos sakinio dalis „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje“ atitinka tikrovę ir nelaikytina pažeidžiančia ieškovės dalykinę reputaciją.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Teismas nustatė, kad atsakovė 2015-04-16 savo portale www.lrytas.lt skiltyje „Kriminalai“ paskelbė straipsnį „Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“. Straipsnio skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbė teiginį apie VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ Publikacijos dalyje pavadinimu „Negydė mirtino ligonio“ rašoma: „...pastaruoju metu Kauno klinikinę ligoninę sudrebino naujas skandalas – mirė pensininkas, tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje. 67 metų paciento artimųjų teigimu, jis sirgo plaučių uždegimu. „Nėra ko gydyti, jam yra įtariama baltoji karštinė, dabar jo būklė pagerėjusi“, „Lietuvos ryto“ televizijai tvirtino ligoninės atstovai. Su teiginiu, kad Kauno klinikinė ligoninė „negydė mirtino ligonio“ ieškovė nesutinka – nurodė, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, pats straipsnio skyrius ir jo nepagrįstas turinys menkina ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovės ginčijamą teiginį atsakovė viešai paskelbė visuomenės informacijos priemonėje - savo portale www.lrytas.lt, nurodydama pirminį informacijos šaltinį - „Lietuvos ryto“ televiziją ir ligoninės atstovus.Teismas nustatęs, kad 2015 m. balandžio 13 d. „Lietuvos ryto“ reporterės K. K. parengtu video reportažu „Mirė tris dienas priimamojo koridoriuje laikytas pensininkas“ paskleista informaciją nėra paneigta, todėl sprendė, kad atsakovės paskelbta informacija atitiko tikrovę.Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog teiginio paskleidimas spaudoje, buvo paremtas televizijos reportažu. Šiuo konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) straipsnyje pateikė teiginį, kuris yra viešojo intereso objektas. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę aktualia tema, veikė sąžiningai ir pateikė informaciją, susijusią su reportaže nagrinėjamu įvykiu. Byloje nenustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) sąmoningai siekė sumenkinti ieškovę ar kitaip pakenkti jos dalykinei reputacijai, todėl neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Byloje nekilo ginčo, jog VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens atžvilgiu yra leistinos platesnės kritikos ribos. Publikacija buvo siekiama atkreipti dėmesį ir informuoti visuomenę apie gydymo įstaigos KKL veiklos trūkumus. Kadangi Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Lrytas.lt“ savo publikacijoje rėmėsi „Lietuvos ryto“ televizijos reportažu ir nurodė šaltinį, šaltinio informacija nepaneigta (VIĮ 54 str. 1 d. 3 p., 54 str. 2 d.), publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę ir atkreipti dėmesį į gydymo įstaigos veiklą, todėl teismas sprendė, kad teisinių pagrindų juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimui nėra. Esantį netikslumą, kad pacientas ieškovės ligoninės koridoriuje buvo pralaikytas tris dienas su pertraukomis, jį vežiojant iš vienos ligoninės į kitą, atsižvelgiant į sąžiningą informacijos rinkimą ir pateikimą, teismas nelaikė esminiu. Teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas neteisingai aiškino VIĮ 54 straipsnio nuostatas. Nors VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą, padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo, tačiau neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju, kai pirminis informacijos šaltinis yra kita visuomenės informavimo priemonė. Tokia pozicija yra grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje A-662-707-13;Įrodinėjimo pareiga šioje byloje turėjo tekti atsakovei, kad jo paskleisti duomenys atitinka tikrovei. Atsakovė privalėjo paneigti teiginio neatitikimo tikrovei prezumpciją, o ne ieškovė įrodinėti, kad teiginys neatitiko tikrovei;Šioje byloje atsakovė yra UAB „Lrytas“, o ne V. T. ar N. P.. Atsakovei teko pareiga koordinuoti dviejų žurnalistų darbą ir analogiškos informacijos rinkimą bei skleidimą. Atsakovė negalėjo remtis nežinojimo sąlyga ar ieškovės atsisakymu teikti informaciją;Pats straipsnio skyriaus pavadinimas-teiginys „Negydė mirtino ligonio“ yra įstaigos dalykinę reputaciją menkinantis, nes rodo netinkamą juridinio asmens (jo darbuotojų) elgesį visais išvardintais trimis aspektais: teisės -nes negydymas, tai tolygus pareigų (pareiginių instrukcijų) reikalavimų nevykdymui; moralės-negydymas prilyginamas Hipokrato priesaikos, etikos ir moralės normų pažeidimui; negydymas-akivaizdu, kad ir kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį;Iš straipsnio skyriuje naudojamos sakinio sandaros ir pasirinktų žodžių formos ,,Pastaruoju metu Kauno klinikinę ligoninę sudrebino naujas skandalas - mirė pensininkas, tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje... “ matyti, jog sakinys yra konstatuojamojo pobūdžio, kuris perteikia egzistuojant faktą, t. y. kad ligoninės personalas dirba neprofesionaliai, jų aplaidžios veiklos pasekmė-naujas skandalas, nes dėl jų kaltės ne tik mirė kūdikis, bet ir pensininkas, kuris tris dienas priimamajame neva buvo pralaikytas, o vėliau ligoninėje mirė. Šiame tekste nepavartoti jokie žodžiai, nepasirinkta nei viena teksto raiškos priemonė, kuri perteiktų skaitytojui, kad žurnalistas, sakydama šį sakinį išsakė tik savo ar pensininko artimųjų nuomonę. Teiginyje nėra išreikšta dvejonė, nėra žodžių, kad tai būtų tik kažkieno nuomonė ar pan. Tokios informacijos pateikimas yra vertinamas kaip žinia, kuriai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti CPK nustatytais įrodymais.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei iš ieškovės priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:Ieškovė pasirinko du teisių gynimo būdus: pažeidimo pripažinimo ir paneigimo, o ne, kaip teigia apeliaciniame skunde, tik paneigimo. Teismas atmetė ieškinį ne tik formaliuoju aspektu, t. y. dėl to, kad buvo remtasi pirminio šaltinio - „Lietuvos ryto“ televizijos informacija, kuri nepaneigta, tačiau ir todėl, kad informacija atitiko tikrovę, t. y. įvertinęs turiningąjį ginčo aspektą;Šios civilinės bylos ir apeliantės nurodytos administracinės bylos ratio decidendi esmingai skiriasi, todėl remtis ja kaip panašia nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuotini du esminiai skirtumai: 1) nėra pripažinta, kad informacija neatitinka tikrovės, priešingai - atsakovė įrodinėjo, o teismas sprendime konstatavo, kad informacija atitinka tikrovę; 2) ieškovė prašė ne tik paneigti ginčo teiginį, bet ir pripažinti jo teisių pažeidimą, kas jau sudaro redakcinės atsakomybės turinį;Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendime neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovė teikė įrodymus ir įrodė ginčo teiginių atitiktį tikrovei;Jokių teisinių imperatyvų žurnalistui informuoti redaktorių apie neparengtus straipsnius nėra, todėl apeliantės argumentai dėl atsakovės pareigos koordinuoti ne į viešąją erdvę išleidžiamą turinį, bet parengiamąjį žurnalistų darbą, neturi jokio teisinio pagrindo;Ieškovė turėjo įrodyti ne tai, kad Publikacijoje skelbiami duomenys yra jai nepalankūs, bet kad jie esmingai pakeitė jo veiklos, rezultatų vertinimą ar požiūrį į jį, ir kad tai atsitiko būtent dėl ginčo teiginio. Tokių įrodymų ar net argumentų ieškovė apskritai neteikė ir neįrodinėjo, todėl neįrodė dalykinės reputacijos pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo buvo atmesti ieškovės reikalavimai: 1) pripažinti, kad 2015-04-16 portale www.lrytas.lt straipsnio „Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės; 2) įpareigoti atsakovą tokia pačia forma, t.y. portale www.lrytas.lt per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienas raštu paskelbti tokio turinio paneigimą: „2015-04-16 portale www.lrytas.lt straipsnio „Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ dalykinę reputaciją. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, be to, netinkamai aiškino ir taikė Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Lrytas“ ieškovės VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ ginčijamą teiginį viešai paskelbė visuomenės informacijos priemonėje – savo portale www.lrytas.lt, nurodydama pirminį informacijos šaltinį – „Lietuvos ryto“ televiziją ir ligoninės atstovus. Teismas konstatavo, kad atsakovės, trečiojo asmens žurnalisto V. T. paaiškinimai, prie bylos pateiktas atskiras diskelis su video Reportažu įrodo, kad atsakovė pagal 2015 m. balandžio 13 d. „Lietuvos ryto“ reporterės K. K. parengtą video reportažą „Mirė tris dienas priimamojo koridoriuje laikytas pensininkas“ išspausdino nurodytus duomenis. Iš filmuotos medžiagos, iš ieškovės atstovo G. S. interviu stenogramos, ieškovės 2016-01-27 pateiktų VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties 2015-04-01 – 2015-04-02 kvietimo kortelių, GMP kvietimų pokalbių garso įrašų teismas darė išvadą, kad 2015-04-01 pacientas greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Respublikinę Kauno ligoninę, iš ten po dviejų valandų buvo pervežtas į KKL, 2015-04-02 buvo nuvežtas į Respublikinės Kauno ligoninės padalinį – psichiatrijos ligoninę, po to vėl pervežtas į KKL ir 2015-04-03 jis buvo KKL koridoriuje stebimas toliau.Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimus sprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalyse nurodytų nuostatų ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją, nes vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad visuomenės informacijos rengėjas ir skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse arba pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (VIĮ 54 straipsnio 2 dalis). Byloje kilo ginčas ar įstatyme reglamentuotas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą, paneigimo.CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Jei visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti, įstatyme nėra numatyta, ar visuomenės informavimo priemonė informaciją paskleidė pirma, ar tą pačią informaciją jau anksčiau buvo paskleidusios kitos visuomenės informavimo priemonės.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo bei vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-707/2013 nurodytais išaiškinimais. Nutartyje nurodyta, kad aiškinant Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį, naudotinas ir įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimo metodas. Remiantis įstatymų leidybos proceso dokumentais (pvz., 2005 m. rugpjūčio 18 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto“ 28 p.), matyti, jog straipsnio dalies, numatančios, kad „Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos platintojas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo priemonėje“, buvo atsisakyta kaip perteklinės Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje, reguliuojančioje paskelbtos informacijos paneigimą, įtvirtintų nuostatų atžvilgiu. Taigi nepaisant to, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje expressis verbis nėra įtvirtinta, jog atleidimas nuo žalos atlyginimo bei nuo redakcinės atsakomybės nereiškia ir atleidimo nuo pareigos paskelbti informacijos paneigimą, tačiau sisteminis šio įstatymo aiškinimas, atsižvelgiant į paminėtus įstatymų leidėjo ketinimus, leidžia teigti, jog visuomenės informavimo priemonė pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją turi visais atvejais. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nors Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą, padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo, tačiau neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju, kai pirminis informacijos šaltinis yra kita visuomenės informavimo priemonė. Nagrinėjamu atveju, įrodžius, kad atsakovė, visuomenės informavimo priemonė, paskelbė tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, ji privalo šią informaciją paneigti.Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).Ieškovė dalykinės reputacijos pažeminimą grindė tuo, kad 2015-04-16 portale www.lrytas.lt straipsnio „Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės. Nagrinėjamos bylos duomenis nustatyta, kad 2015-04-01 21.18 val. pacientas V. P. iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos skyriaus greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pervežtas į Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyrių. 2015-04-01 21.18 val. jį apžiūrėjo gydytoja R. B., paskyrė stebėjimo paslaugą ir sudarė tyrimų planą: elektrokardiograma, bendras kraujo ir biocheminis tyrimas, galvos ir kompiuterinės tomografijos tyrimas, gydytojo neurologo konsultacija. 2015-04-02 03.00-7.30 val. pacientui buvo įtartas delyras ir regos haliucinacijos, todėl buvo nutarta jį siųsti į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos kliniką, kur jį apžiūrėjus ir nustačius patenkinamą būklę, pacientas buvo pervežtas į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. 2015-04-02 12.37 val. pacientas pervežtas į Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur jį 12.55 val. apžiūrėjo gydytoja ir paskyrė stebėjimą. 2015-04-03 8.00 - 10.53 val. buvo nuspręsta pacientą planine tvarka paguldyti į neurologijos skyrių. Visą šią faktinių aplinkybių eigą tyrė ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius, kuris 2015-08-21 kontrolės Nr. D11-271/2015 ataskaitoje padarė išvadą, kad pacientui V. P. 2015-04-01 – 2015-04-09 Kauno klinikinėje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pacientas nuo 2015-04-01 iki 2015-04-03 pabuvojo keliose gydymo įstaigose, t.y. jis tris dienas nepertraukiamai negulėjo ieškovo priėmimo skyriuje. Tai konstatavo ir Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1072-775/2016.Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas turėjo pareigą paneigti prezumpciją dėl teiginio „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje“ neatitikimo tikrovei ir įrodyti, kad ši informacija nepažemino ieškovės dalykinės reputacijos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai, 2015 m. balandžio 3 d. filmuota medžiaga (priedas - diskelis su reportažu) nepatvirtino, kad asmuo laukė pagalbos priėmimo skyriaus koridoriuje tris dienas, todėl darytina išvada, kad paskleista informacija yra neteisinga.VšĮ Kauno klinikinė ligoninė yra viena stambiausia gydymo įstaiga respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo išplatinta viešai – interneto portalo www.lrytas.lt straipsnyje, darytina iš vada, kad ši informacija buvo paskleista nesąžiningai ir neobjektyviai, be to, ginčijamas teiginys ieškovę apibūdina kaip neprofesionaliai teikiančią sveikatos priežiūros paslaugas įstaigą, kurioje aplaidžiai žiūrima į pacientų sveikatą, laiku nesuteikiama jiems pagalba ir tuo formuojamas visuomenės neigiamas požiūris į šią sveikatos įstaigą. Paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija vertintina kaip žeminančio pobūdžio, nes moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną ieškovės (jos darbuotojų) elgesį ir leidžia daryti išvadą apie realų ir faktinį dalykinės reputacijos sumenkinimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino ir taikė Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme ir 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 2015-04-16 portale www.lrytas.lt straipsnio „Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės.

Įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ tokia pačia forma, t.y. portale www.lrytas.lt per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienas raštu paskelbti tokio turinio paneigimą: „2015-04-16 portale www.lrytas.lt straipsnio „Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ dalykinę reputaciją.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lrytas“ į. k. 300781534 ieškovei VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.