Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
1-122-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55086-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
J. U.
Civilinis ieškovas
UAB „C“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55086-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3., 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam J. U.,

civilinio ieškovo UAB „C“ atstovui M. S.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, veikdamas vieninga tyčia, 2016 m. liepos 28 d. dienos metu, (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad nesilaikys sutarties įsipareigojimų, su UAB „C“ pasirašė statybinės technikos nuomos sutartį, pagal kurią 2016 m. liepos 28 d. iš UAB „C“ padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), išsinuomojo statybinę techniką – 1 991,14 eurų vertės mobilųjį bokštelį, kurį turėjo grąžinti iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., tęsdamas veiką, 2016 m. rugpjūčio 2 d. iš UAB „C“ padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), išsinuomojo 1 655,47 eurų vertės ir 1 363,24 eurų vertės du mobiliuosius bokštelius, kuriuos turėjo grąžinti iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. Kaltinamasis išsinuomotos statybinės technikos sutartu laiku negrąžino, nuomos mokesčio nesumokėjo ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB „C“ priklausančius mobiliuosius bokštelius, padarydamas bendrovei 5009,85 eurų turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. U. savo kaltę pripažino, su civiliniu ieškiniu sutiko, žadėjo žalą atlyginti dalimis. Parodė, kad dirba statybose, užsiima tinkavimu, vidaus darbais. Teigė, kad prieš savaitę iki nuomos sutarties sudarymo į jį kreipėsi pažįstamas S., su kuriuo anksčiau kartu dirbo, tačiau pavardės nepamena, ir pasiūlė tinkuotojo darbą Vievyje. Vėliau nurodė, kad S. sutiko Kaune, Laisvės prospekte, minėjo, kad jis yra statybininkas. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas jo apklausos protokole nurodydamas, kad darbą jam pasiūlė S., suklydo, nes tai buvo S.. Su S. susitarė, kad darbui reikalingi bokšteliai (9 m aukščio, 5 m pločio). S. paprašė jo išnuomoti bokštelį, kadangi S. paso galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Jis sutiko išsinuomoti bokštelį savo vardu, nes turėjo galiojantį pasą, o S. žadėjo įrangą grąžinti, bet negrąžino. Sutartį sudarė jis. Sutartyje nurodė S. telefono numerį. Pačios sutarties neskaitė, sutarties sąlygų ir kiek bokštelių pasiėmė, neprisimena. Perdavimo aktuose ir sutartyje jo parašas, tačiau telefono numeris ne jo, kieno – nežino, jį nurodė S.. Jo paties (J. U.) telefonas sutarties sudarymo metu buvo sugedęs. Paskui įsigijo naują. Bokštelius išsinuomojo kelioms dienoms. Juos į autobusiuką, kuriuo atvažiavo S., pakrovė darbininkai. Jis su S. stovėjo netoliese. Jis (J. U.) už nuomą nemokėjo, ar mokėjo S., nežino. Bokštelius S. išsivežė. Su S. buvo dar kažkoks darbininkas. Viso statybinių bokštelių nuomotis važiavo du kartus. Ir pirmą, ir antrą kartą jį mašina atvežė draugas V. P. (kaimynas). Nuomojantis antrą kartą, pirmieji bokšteliai dar nebuvo grąžinti. Nuomojosi, nes trūko, kad būtų galima daryti visą sieną. Kur bokšteliai buvo pastatyti, nematė. Jam buvo pasakyta, kad dirbs kai suveš medžiagas ir sustatys bokštelius. Jis pats į statybvietę taip ir nebuvo nuvykęs, bet S. sakė, kad bokšteliai reikalingi. Tame objekte buvo sutikęs dirbti nelegaliai, nes darbas turėjo trukti 2 dienas. Bokštelių išsinuomojimo dieną nevažiavo dirbti, nes tą dieną tokių planų nebuvo. Vėliau teigė, kad nevažiavo dirbti po pirmo išsinuomojimo, nes trūko bokštelių. Dar vėliau teigė, kad nevažiavo, nes buvo ne pakeliui. Po nuomos sutarčių sudarymo jam (J. U.) užėjo epilepsijos priepuoliai ir jis nebegalėjo dirbti. Teigė, kad jis apskritai negali dirbti aukštyje dėl epilepsijos priepuolių. Žinojo, kad reikės dirbti aukštai, bet aukštai jis nebūtų lipęs, galėjo dirbti žemai. Ar kas kreipėsi dėl bokštelių pirmosios nuomos sutarties pratęsimo, nežino. Prieš pasirašant pirmą sutartį buvo kalbėta, kad ją bus galima pratęsti. Sudarydamas antrą nuomos sutartį jis žinojo, kad pirmojo bokštelio nuoma pasibaigusi, ją sudarė, nes sveikata buvo pagerėjusi ir manė, kad galės dirbti. Už nuomą nebuvo atsiskaitę, nes dar nebuvo gavę atlygio už darbą. Sutarties sudarymo metu buvo leista atsiskaityti po bokštelių grąžinimo. Kai važiavo antrą kartą nuomotis bokštelių, dėl nuomos pratęsimo nesitarė. Kodėl antrą kartą važiavo į kitą nuomos punktą, neprisimena, mano, kad pirmajame punkte nebuvo tokių bokštelių, kokių buvo antrajame. Kur šiuo metu yra bokšteliai, nežino. Jie buvo vežami kažkur prie Vievio. Po kiek laiko sužinojo, kad S. išvykęs į užsienį. Sudarydamas sutartis jis ketino tuos bokštelius grąžinti, nes neturėtų, kur juos dėti. Sutartis sudarė savo vardu, nes pasitikėjo S.. Kadangi vėliau susirgo ir nebedirbo, tais bokšteliais nebesidomėjo. Teismo posėdyje kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kas yra S., kurį ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo įvardinęs, kaip asmenį, kurio prašomas sudarė nuomos sutartis. Vėliau teigė, kad S. ir S. buvo atvažiavę dviese, kai sudarinėjo antrą nuomos sutartį, kad jis jau maišosi, kas yra S.. S. yra darbininkas, kuris padeda sustatyti stelažus, ir jis nurodė to S. numerį. S. dalyvavo abu kartus 3 bokštelių nuomoje. S. buvo ne vienas, su juo buvo dar vienas žmogus. S. ir S. yra pažįstami. Kadangi jo telefonas neveikė, jis su S. susiekdavo kaimyno V. P. telefonu. S. irgi skambindavo jo kaimynui. Kaimyno numerį davė, kai S. atvažiavo pas jį į namus. Kaimyno telefono numerį žino mintinai, o savo adresą S. nurodė, kai buvo susitikę Laisvės alėjoje. Negalėjo paaiškinti, kaip UAB „C“ atstovas atpažino M. U., kadangi su juo į nuomos punktus visada važiavo V. P.. Jis yra jo klasioko sūnus, santykiai geri, todėl ir paprašė jo pavežti.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu J. U. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2016 m. liepos mėn. Kaune, aludėje „Gildija“ sutiko seną pažįstama S., kuris pasiūlė fasadų tinkuotojo darbą Vievyje. Kadangi su S. yra dirbęs anksčiau – sutiko. S. pasakė, kad statyboms reikės mobiliųjų bokštelių. S. internete rado juos nuomojančią įmonę ir jie sutarė, kad jis (J. U.) nuvažiuos paimti bokštelių, nes S. buvo labai užsiėmęs. 2016 m. liepos 28 d. jis su kaimynu V. P. atvažiavo į UAB „C“, (duomenys neskelbtini), ir sudarė mobiliojo bokštelio nuomos sutartį iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., aptarė sutarties pratęsimo galimybes. Bokštelio vertės nežino. Už nuomą sumokėjo iš asmeninių lėšų. Į jokį kitą padalinį nevažiavo. Įrankių atvažiavo paimti baltas autobusiukas. Jo vairuotojo nepažinojo, įrangą pakrovė UAB „C“ darbuotojas. Autobusiukas turėjo išvažiuoti į objektą, tačiau ar pasiekė tikslą – nežino. Jis su kaimynu grįžo į Kauną. 2016 m. liepos 28 d. su S. nekalbėjo. Po poros dienų S. paskambino ir pasakė, kad kai sustatys pastolius ir suveš statybines medžiagas, nuveš ir jį į objektą. Kadangi suprastėjo jo sveikata, dirbti jis atsisakė. Manė, kad įrangą S. grąžins pats. Nurodė, kad sudarydamas sutartį su UAB „C“, neturėjo tikslo pasisavinti įrangą. Su S. bendravo savo telefonu, kuris yra sudužęs. Numerio nepamena. Vėlesnių apklausų metu teigė, kad nežino, kieno numeris nurodytas nuomos sutartyje, gali būti jo senas numeris, kurio jau nenaudoja. Tvirtino, kad įrangos pasisavinti nenorėjo, kad jį apgavo S., kuris siūlė darbą Vievio rajone. Jis manė, kad S. išnuomotus įrankius atiduos. 2019 m. rugsėjo 25 d. apklausos metu patvirtino, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. išsinuomojo dar 2 statybinius bokštelius UAB „C“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Bokštelių laiku negrąžino, nuomos nesumokėjo. Techniką nuomojosi iš anksto žinodamas, kad jos negrąžins. Kur bokšteliai yra šiuo metu – nežino. Dėl įvykio labai gailisi, pasirengęs atlyginti įmonei padarytą žalą (b. l. 59-60, 65, 69).

Liudytojas M. S. parodė, kad dirba UAB „C“ nuomos centro vadybininku. Atvažiavo minimas asmuo J. U. su dar vienu asmeniu išsinuomoti mobilių bokštelių į UAB „C“, (duomenys neskelbtini). Kitas asmuo neprisistatė. J. U. pateikė savo dokumentus, jo vardu buvo sudaryta nuomos sutartis. Jis pats nurodė telefono numerį, tačiau jis priklausė kitam asmeniui. Ar pasižiūrėjo, ar jam diktavo tą numerį – neprisiminė. Po savaitės nuo nuomos sutarties pasibaigimo buvo skambinta tuo numeriu, bet niekas neatsiliepė. Sutarties sudarymo metu J. U. išaiškintos sąlygos ir grąžinimo terminai, paminėta nuomos kaina. Atsakomybė už nuomos nesilaikymą nebuvo akcentuota. Paprastai praktikoje taikomas 3 dienų nuomos laikotarpis privačiam asmeniui. Sumokėti reikia grąžinant. J. U. su kitu asmeniu tarėsi, kokio reikės bokštelio, tas asmuo buvo daugiau kaip konsultantas. Apie nuomos aplinkybes iš kito padalinio tuo metu nežinojo. Abiejuose salonuose galima išsinuomoti tokius bokštelius, kurie buvo išnuomoti. Tuo metu turėjo būti abiejų tipų bokštelių. Dėl galimybės pratęsti nuomos sutartį nebuvo kalbama. Dėl Liudvinavo g. nuomos sutarties – atvažiavo minėtas asmuo, pateikė savo dokumentus, įsiskolinimo nebuvo, todėl buvo išnuomota. Buvo per trumpas laikotarpis, kad matytųsi įsiskolinimas. Teigė, kad bokštelius sumontuoti galima per 15 min., sumontuoti gali 2 žmonės. Civilinį ieškinį palaikė visa apimtimi. Bokšteliai negrąžinti. Ieškinyje nurodyta suma – yra bokštelių vertė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodęs, kad sudarydamas sutartį J. U. pateikė savo asmens tapatybės kortelę, nurodė savo kontaktinius duomenis, pasirašė. Pažeidus nuomos sutarties sąlygas, ji vienašališkai buvo nutraukta 2016 m. rugsėjo 20 d.. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) techniką J. U. išsinuomojo remiantis viena 2016 m. liepos 28 d. sutartimi (b. l. 27, 31).

Liudytojas P. Č.-Č parodė, kad kaltinamąjį yra matęs. Tuo metu dirbo UAB „C“ (duomenys neskelbtini) gatvės padalinio vadovu. Jie atvyko 2-se ar 3-se. Atvyko išsinuomoti mobilaus bokštelio. Pateikė dokumentus, buvo patikrinta duomenų bazė. J. U. buvo registruotas kaip jų įmonės klientas, jo dokumentai buvo tvarkingi. Neatsimena, nuomojosi 2 ar 1 bokštelį. Matė, kad generalinė sutartis jau sudaryta. Paprastai kainos, sąlygos, įkainiai, vertė yra aprašoma sudarant nuomos sutartį, pasirašant ant priėmimo perdavimo akto, kur yra nurodyti terminai, kada žmogus nuomojasi įrangą, numatomas ir grąžinimo laikas. Žmogus pasirašo ant dokumento ir viskas. Atsiskaitymas vyksta po nuomos, jau grąžinus įrangą. Įsiskolinimas matomas po 2 savaičių nuo nuomos sutarties sudarymo. Iki to laiko, tai nebūna įsiskolinimas, matosi aktyvi nuoma, bet nematyti, kad neapmokėta. Patvirtino, kad jis pildė priėmimo-perdavimo aktą. Išdavimo metu buvo išėjęs, parodė detales. Su juo bendravo J. U., kartu su juo buvo dar atvažiavę 1-2 asmenys. Kuriam laikui buvo sudaryta sutartis – neprisiminė. Ar įranga grąžinta, nežino. Tuo metu buvo negrąžinta. Jei po „faktūravimų“ neatsiranda mokėtojas, darbuotojai asmeniškai išdavę įrangą, bando susisiekti telefonu su negrąžinusiu asmeniu, o jei nepavyksta, kreipiasi į pareigūnus. Šiuo atveju jis taip pat bandė susisiekti su žmogumi, bet neprisiskambino. Išduodant įrangą, buvo patikslinęs, ar numeris nepasikeitęs, teigė, kad ne. Neprisiminė, ar įrangos perdavimo metu matė, kad jau yra sudaryta viena sutartis, ar žiūrėjo iki kokios datos ji sudaryta. Teigė, kad fiziniam asmeniui nuomos sutartį galima pratęsti, tam užtenka skambučio.

Liudytojas V. P. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas. Atsimena, kad kaimynas prieš 2 metus buvo prašęs pavežti iki UAB „C“ atstovybės Vilniuje dėl darbų statybose. Tai buvo, šiltuoju sezono metu, už vežimą sumokėjo. Atrodo, kad važiavo dviese. J. U. nurodė adresą. Atvykę abu nuėjo į UAB „C“. Ten sutiko J. U. draugą. Į jų reikalus nesigilino, bet matė kaip kalbėjosi. J. U. nuomojosi įrankius darbams. Kai įrangą pakrovė į autobusiuką, jis su J. U. išvyko į Kauną. Vėliau dar kartą važiavo į Vilnių, nes kažko trūko, gal stelažų. Jam už pavežimą taip pat sumokėjo. Ten J. U. buvo susitikęs su tuo pačiu asmeniu, kaip ir pirmą kartą. Kodėl reikėjo dar kartą vykti į UAB „C“ ir į kitą padalinį, jis nežino. Abejais atvejais adresus, kur važiuoti, nurodydavo J. U.. M. U. kartu nuomos sutarties UAB „C“ sudaryme nedalyvavo. Nurodė, kad su J. U. sūnumi yra draugai, su kaltinamuoju taip pat bendrauja. J. U. jo telefono numerį žino, tačiau dėl bokštelių nuomos jam (V. P.) priklausančiu telefonu J. U. nekalbėjo ir pastarajam niekas neskambino. Nei S., nei S. nepažįsta.

Liudytojas M. U. parodė, kad apie šį įvykį sužinojo iš tyrėjo. Jo tėvas J. U. 2016 m. buvo apdailininkas, tinkuotojas. Jis taip pat užsiima statybomis, paskutinius 3-4 metus didesnę laiko dalį praleido Zarasų rajone, remontuodamas sodybą. Apie tėvo išsinuomotus statybinius bokštelius nieko nežino, su juo kartu nevažiavo. UAB „C“ yra buvęs vieną kartą, bet su žmogumi, kuris dėjo trinkeles. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad buvo 2016 m. liepos 28 d., taip nurodė tyrėjas savavališkai. Negalėjo paaiškinti, kaip M. S. atpažino jį kaip asmenį su J. U. išsinuomojusį statybinę įrangą. V. P. yra jo kaimynas, draugas, klasiokas. Bendrauja dažnai. V. P. bendrauja ir su J. U., tačiau jam V. P. nepasakojo, kad vežė J. U. į Vilnių. Jo tėvas tokios paslaugos iš jo neprašė. Ar 2016 m. tėvui buvo sugedęs telefonas, nežino, bet telefoną jis turi. Kad tėvas bendrautų su V. P. telefonu nėra girdėjęs. Teigė, kad J. U. jau seniai serga epilepsija, tačiau tinkuodavo ir ant pastolių.

Iš UAB „C“ ir J. U. 2016 m. liepos 28 d. sudarytos Kliento (fizinio asmens) prašymo sudaryti nuomos sutartį ir bendrųjų įrangos nuomos sąlygų matyti, kad prašyme J. U. nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), paso numerį ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenis patvirtino savo parašu (b. l. 14-18).

Iš UAB „C“ 2016 m. liepos 28 d. perdavimo akto Nr. 700021740 matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančio UAB „C“ padalinio darbuotojas M. S. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. perdavė J. U. naudotis mobilųjį bokštelį H=8m, LxW=2,50x1,35m, VX rėm (b. l. 7-8). Iš UAB „C“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. perdavimo aktų Nr. 700022472 ir Nr. 700022484 matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančio UAB „C“ padalinio darbuotojas P. Č.-Č perdavė J. U. naudotis du mobiliuosius bokštelius: H=8m, LxW=2,50x0,75m iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir VX rėm ir H=4m, LxW=2,50x1,35m, VX rėm iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 9-12). Visuose perdavimo aktuose nurodytas J. U. kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „C“ 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu kreipėsi į J. U. dėl vienašališko mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties nutraukimo, reikalaudami grąžinti išsinuomotą įrangą (b. l. 19).

Šalies argumentai

UAB „C“ 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiškime dėl galimai padaryto nusikaltimo nurodė, kad J. U. išsinuomojo statybinę techniką – mobiliuosius bokštelius: H=8m, Pxl=2,5xl,135, kurio vertė 1 991,14 eurų, mobilųjį bokštelį H=8m, PxI=2,5xO,7m, kurio vertė 1 655,47 eurai ir mobilųjį bokštelį H=4m, Pxl=2,5xl,35m, kurio vertė 1363,24 eurai, tačiau šios įrangos iki nuomos sutarto termino negrąžino. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (b. l. 3, 5-6).

Dėl kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Kaltinamasis J. U. savo kaltę pripažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios esminėmis detalėmis atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. U. su UAB „C“ sudarė 2016 m. kovo 14 d. įrangos nuomos sutartį, tai patvirtina jo parašai ant nurodytos sutarties, įrangos perdavimo aktai (b. l. 7-12, 14-18) bei liudytojo M. S. parodymai. Kita vertus, kaltinamasis teismui teigė, kad sudarydamas nuomos sutartis statybinius bokštelius ketino grąžinti, t. y. neturėjo tyčios apgaule juos užvaldyti. Teismo ištirti byloje esantys įrodymai bei paties kaltinamo parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas sudaro pagrindą teismui abejoti tokiais J. U. parodymais. Kaltinamasis negalėjo nurodyti konkretaus asmens, kurio iniciatyva, pasak J. U., jis išsinuomojo statybinius bokštelius, t. y. negalėjo nurodyti nei šio asmens kontaktinių duomenų, nei pavardės, painiojosi net ir nurodydamas jo vardą. Pirmosios apklausos metu ikiteisminiame tyrime teigė, kad tai buvo S., antros apklausos metu – S., teisme tvirtino, kad tai buvo S.. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad sutartį sudarė savo vardu nes S. buvo labai užsiėmęs, teisme nurodė, kitą priežastį – nes S. paso galiojimas buvo pasibaigęs. Be to, sudarydamas nuomos sutartį bei perdavimo aktuose nurodydamas svetimą telefono numerį kaltinamasis apsunkino UAB „C“ susisiekimo su juo galimybes. Teisme J. U. taip ir nesugebėjo paaiškinti svetimo telefono numerio įrašymo aplinkybių. Iš pradžių teigė, kad kito asmens telefono numerį nurodė, nes jo telefonas buvo sugedęs, tačiau vėliau teisme sakė, kad prieš sutarties sudarymą su S. kalbėjo savo telefonu. Taip pat tvirtino, kad neturėdamas telefono sutarties sudarymo laikotarpiu su S. kalbėjo per V. P., t. y. naudodamasis pastarojo telefonu, tačiau V. P. teisme tokią aplinkybę paneigė, nurodydamas, kad jis jokio S. nepažįsta ir jam toks asmuo dėl pokalbio su J. U. nėra skambinęs. Kaltinamasis taip pat negalėjo teismui konkrečiai paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nevyko dirbti į objektą po pirmosios nuomos sutarties sudarymo, kiekvieną kartą nurodydamas skirtingas versijas – liga, blogas oras, ne pakeliui, darbo priemonių trūkumas, be to, niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl antrą kartą statybiniai bokšteliai buvo nuomojami kitame UAB „C“ padalinyje – teigė, kad pirmajame galimai nebuvo tokios rūšies bokštelių, tačiau tokius jo parodymus paneigė UAB „C atstovas“, negalėjo paaiškinti ir kodėl antrą kartą buvo nuomojamasi dar neatsiskaičius už pirmojo bokštelio nuomą, kurio grąžinimo terminas tuo metu jau buvo pasibaigęs, nors patvirtino, kad tokios aplinkybės jam buvo žinomos. Paminėti kaltinamojo parodymų prieštaravimai sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu ir J. U. nuoširdumu. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis nė neketino naudotis išsinuomotais bokšteliais, kadangi nežinojo kur jie buvo išvežti, nesidomėjo, kur yra statybos objektas, kuriame neva sutiko dirbti, o ir faktiškai nedirbo, nesirūpino apmokėjimu už bokštelių nuomą ir net nežinojo nuomos dydžio, patvirtino neskaitęs nuomos sutarties. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis sudarydamas nuomos sutartį bei išsinuomodamas UAB „C“ priklausančius statybinius bokštelius, neketino jų grąžinti, o pati nuomos sutartis buvo tik įmonę suklaidinusi priemonė, sudariusi galimybę fiziškai užvaldyti statybinius bokštelius.

Nuomos sutartis sudaryta kaltinamojo J. U. vardu, pasirašydamas priėmimo perdavimo aktus, jis savo žinion prisiėmė ir visus tris UAB „C“ priklausančius statybinius bokštelius, tačiau jų grąžinti neketino, o perleido kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie net du kartus nurodytus bokštelius išsivežė J. U. nežinoma linkme. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis apgaulės būdu – sudarydamas su UAB „C“ nuomos sutartį, kurios neketino vykdyti, bei taip apsimesdamas, kad siekia išsinuomoti statybinius bokštelius, apgaulės būdu užvaldė svetimą civiliam ieškovui priklausantį 5009,85 EUR vertės turtą, suprato, jog dėl tokių jo veiksmų UAB „C“ patirs turtinę žalą ir to norėjo, todėl jo veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, dėl kaltinamojo veiksmų UAB „C“ patyrė realią žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta. Teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, jog savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau duodamas parodymus tvirtino, kad neturėjo tyčios užvaldyti svetimą turtą, t. y. iš esmės neigė nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, todėl nelaikytina, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, be to, duodamas parodymus, jis buvo itin nenuoseklus, nurodė prieštaringas faktines aplinkybes, taip pasunkindamas įrodymų tyrimą. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. U. teisiamas pirmą kartą (b. l. 97), baustas administracine tvarka už neturtinio pobūdžio nusižengimus (b. l. 75-78), oficialiai niekur nedirbantis (b. l. 80-81), registruotas Darbo biržoje (b. l. 82), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, teismui šiuo pagrindu abejonių nekilo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti įpareigojimą visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), taip pat siekiant užtikrinti civilinio ieškovo interesus, kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti, o nesant tokios galimybės ir toliau registruotis darbo biržoje, taip pat per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „C“ padarytą žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas UAB „C“ civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš J. U. priteisti 5 009,85 EUR be PVM turtinę žalą (b. l. 24). Teismo posėdyje UAB „C“ atstovas parodė, kad visą prašomą priteisti turtinę žalą sudaro J. U. perduotų ir negrąžintų trijų statybinių bokštelių vertė. Konkrečios statybinių bokštelių vertės nurodytos UAB „C“ 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiškime dėl galimai padaryto nusikaltimo (b. l. 5-6), jos atitinka prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Kaltinamasis sutiko su pareikštu ieškiniu, nurodė, kad atlygins jį dalimis. Prokuroras prašė civilinį ieškinį tenkinti. Byloje nustatyta, kad UAB „C“ patirta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo J. U. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo civilinio ieškovo UAB „C“ naudai priteistina 5009,85 EUR turtinė žala (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais, J. U. įpareigoti:

- bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- pradėti dirbti, o nesant tokios galimybės ir toliau registruotis darbo biržoje;

- per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „C“ padarytą žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Iš J. U. civiliniam ieškovui UAB „C“ priteisti 5009,85 EUR (penkis tūkstančius devynis eurus, aštuoniasdešimt penkis euro centus) turtinę žalą.

Išaiškinti J. U., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė