Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas :

- 1995-05-0 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - 3 mėnesių laisvės atėmimu;

- 1995-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 271str. 2d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 2 m.;

- 2000-01-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1m. 2 mėn. su 1/10 turto konfiskavimu, taikytas 2000-04-11 įstatymas Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1d. 1p.;

- 2000-12-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. su 1/5turto konfiskavimu;

- 2001-04-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimu su 1/5turto konfiskavimu;

- 2006-02-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 3 MGL dydžio bauda;

- 2011-01-31 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. (2 epizodai), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. priimtu nuosprendžiu, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m., bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vilniaus apylinkės teismo 2012-08-24 nutartimi panaikintas S. T. paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir S. T. pasiųstas atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

2013-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., paskirta bausmė 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas nusikaltinamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis S. T. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jo ir D. B., tyčia peiliu sudavė pastarajam 1 smūgį į kairį šoną, 1 smūgį į kairę ranką, bei nukentėjusiajam ėmus nuo jo bėgti, pastarąjį pasivijo ir sudavė smūgį į kairiąją nugaros pusę, padarydamas jam durtinę – pjautinę žaizdą kairiame žaste, dvi durtines – pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugariniame paviršiuje), kurių mažiausiai viena kiauryminė, prasiskverbianti į krūtinės ląstos ertmę, lydima (lydimos) oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, bei poodinės krūtinės ląstos pusės emfizemos, kas dėl krūtinės ląstos kairės pusės durtinio – pjautinio kiauryminio pažeidimo (pažeidimų) kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip S. T. tyčia sunkai sutrikdė D. B. sveikatą.

Kaltinamasis S. T. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai, jos padarymo aplinkybes pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. kovo mėn. susipažino su D. B.. Jis, neturėdamas kur gyventi, priėmė D. B. pasiūlymą apsigyventi kartu su juo ir jo sugyventine L. U.. Nuo 2012 m. kovo mėn. jis pasigyveno jų nuomojamame bute. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jis kartu su D. B. grybavo, uogavo, dirbo. 2012 m. spalio 23 d., apie 19 val., jis po darbo grįžo į namus. Jis grįžo negirtas, nes tą dieną nevartojo alkoholinių gėrimų. Gėrė prieš tai, 2012-10-22. Tuo metu D. B. gulėjo lovoje, o L. U. buvo virtuvėje. L. U. jam pasakė, kad buvo atėję policijos pareigūnai, kurie jo ieškojo. D. B. pradėjo jį barti ir varyti iš namų. D. B. šaukė ant jo, priekaištavo jam, bei paėmęs stovėjusį koridoriuje atremtą į sieną mažiuką kirvuką, laikydamas kirvuką rankoje, pasakė jam, kad jeigu jis neišeis iš namų geruoju, bus kitaip, išeis bloguoju. Jis pats tą dieną buvo labai susinervinęs, buvo labai piktas, o pamatęs D. B. rankose mažą kirvuką, susinervino, supyko dėl kirvuko. Jis jausdamas pykti, išėmė iš striukės kišenės nedidelį sulankstomą juodos spalvos peilį, kuris atsilenkia paspaudus mygtuką ir pirmas peiliu dūrė D. B. iš karto, staigiai. Dūrė kažkur tai į kairę ranką, kairį šoną, paskui apkabinęs D. B. dūrė jam į kairę nugaros pusę, dūrė iš inercijos, labai pasipiktinęs. Dūrė į nugarą jį apkabinęs, kai D. B. bandė jį atstumti. D. B. po gautų smūgių atsigulė į lovą, o jis pats surinkęs savo daiktus, pasiėmęs su savimi peilį, išbėgo iš namų. D. B. buvo sąmoningas. Pasislėpęs krūmuose, jis stebėjo ar L. U. iškvies greitąją pagalbą, o greitajai pagalbai atvažiavus, jis nuėjo į netoliese esantį apleistą namą ir ten pernakvojo. Kitą dieną jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie paėmėm iš jo peilį, kuriuo sužalojo. L. U. konflikto metu buvo namuose. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Su nukentėjusiuoju civiliniu ieškiniu dėl 10 000 Lt priteisimo turtinei žalai atlyginti sutinka visiškai, ir ją sutinka atlyginti. Su Vilniaus ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 1823,55 Lt priteisimo turtinei žalai atlyginti nesutiko bei prašė jį atmesti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. B. parodė, kad jis su sugyventine L. U., nuomojo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju S. T. jis susipažino Vilniuje, prie kiosko, geriant alų. S. T. pasakė jam, kad neturi kur gyventi, todėl jis pasiūlė jam apsigyventi nuomojamo buto laisvame kambaryje. Nuo 2012 m. kovo mėn. S. T. gyveno kartu su juo ir jo sugyventine L. U. nuomojamame bute kartu su jais. Iki 2012 m. spalio 23 d. S. T. elgėsi gerai, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. 2012-10-23, apie 19 val., jam kambaryje gulint lovoje, degant žvakei skaitant knygą, o L. U. būnant šalia esančioje virtuvėje, į namus grįžo S. T.. Tarp jų kilo konfliktas, kadangi jis liepė S. T. sekančią dieną išsikraustyti iš buto. Taip jis pasielgė todėl, kad sužinojo, kad S. T. ieško policijos pareigūnai, kadangi jis slapstosi nuo teismo. Jis pats girtas nebuvo, buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus. Jam pasakius, kad jeigu S. T. sekančią dieną neišsikraustys iš buto, jis iškvies policijos pareigūnus, S. T. labai supyko, išsitraukė iš kišenės peilį ir peiliu dūrė jam į kairį šoną, į kairį petį. Smūgius peiliu S. T. sudavė jam vieną po kito, staigiai. Po antrojo dūrio peiliu, jis nuspyrė S. T. nuo savęs, atsikėlė ir bėgo lauk. Tačiau S. T. jį pavijo ir šaukiant, kad papjaus, dūrė jam dar trečią kartą į kairės pusės mentę iš nugaros. Jo sugyventinė L. U. visą laiką buvo bute, virtuvėje. Todėl jis paprašė jos iškviesti greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Jis pats asmeniškai jokio kirvuko neėmė bei juo negrasino S. T.. Jokių grumtynių ar muštynių tarp jo ir S. T. nebuvo. Jis negrasino S. T. kirviu ir jo neturėjo. Jų nuomojamame bute mažas kirvukas yra tik virtuvėje, nes butas kūrenamas malkomis. Atvykę greitosios pagalbos stoties gydytojai jį išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jis buvo gydytas. Už jo gydymą ligoninėje sumokėjo Vilniaus teritorinė liginių kasa. Dėl padarytais sužalojimais sukeltų pasekmių, jam reikėtų tęsti gydymą, operuoti stuburą, jis nepilnai valdo ranką, dėl ko negali dirbti pagal savo specialybę (mūrininko – dažytojo). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. B. pareikštą civilinį ieškinį kaltinamajam civiliniam atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė iš dalies. Nurodė, kad dėl jam padarytų kūno sužalojimų jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis prarado darbingumą, patyrė didelį fizinį skausmą, išgyvenimus. Todėl jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt. Prašė priteisti iš kaltinamojo 10 000 Lt neturtinei žalai atlygtini. Jis mažina ieškinio reikalavimus, ir nuo likusios ieškinio reikalavimo dalies 40 000 Lt atsisako .

Liudytoja L. U. parodė, kad ji gyveno kartu su sugyventiniu D. B. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). D. B. leido S. T. apsigyventi buto atskirame kambaryje, nes S. T. neturėjo kur gyventi. Jie visi gyveno draugiškai ir jokių skandalų nebuvo. Vėliau jie sužinojo, kad S. T. slapstosi nuo teismo ir jo ieško policijos pareigūnai. 2012-10-23, apie 19 val., ji buvo virtuvėje, kūreno krosnį, o D. B. gulėjo lovoje ir degant žvakei skaitė knygą. Tuo metu į namus girtas grįžo S. T. ir nuėjo į kambarį pas D. B., kuris buvo truputį išgėręs. Dėl to, kad S. T. slapstosi ir yra ieškomas policijos pareigūnų, D. B. liepė S. T. pasiimti visus daiktus ir išsikraustyti iš buto. S. T. supyko, šoko prie gulinčio D. B. ir dešine ranka užsimojo. D. B. sušukus, ji suprato, kad S. T. smūgiavo peliu, kurį jis turėjo kišenėje, ir kurį ji buvo mačiusi pas jį ir anksčiau. Momento, kai S. T. ištraukė peilį, ji nepastebėjo. Įvykio metu ji stovėjo apie 1 metro atstumu. Jų bute buvo mažiukas kirvukas, kuris stovėjo virtuvėje prie krosnies, apie 4 metrų atstumu nuo gulinčio D. B.. D. B. neturėjo kirvio ir juo S. T. negrasino. D. B. sušukus, kad ji pakviestų greitąją pagalbą, ji išbėgo į gatvę, kur sutiko kaimynę Ingą, kurios paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Jai, laukiant greitosios pagalbos, į gatvę išėjo kruvinais drabužiais D. B., kurį greitosios pagalbos gydytojai išvežė į ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija, ir jis buvo gydytas nuo sužalojimų.

Liudytojas S. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos specialistu. Darbo metu 2012-10-23 apie 18 val. 30 min., buvo gautas iškvietimas į Ūmėdžių gatvę, kur prie namo Nr. 95 turėjo laukti peiliu sužalotas žmogus. Juos pasitiko moteris, nuo kurios sklido alkoholio kvapas, o šalia sėdėjo vyras, kurio visi viršutiniai rūbai buvo smarkiai permirkę krauju. Vyras buvo sąmoningas, jis kalbėjo ir lietuviškai ir rusiškai. Vyras nepasakė, kas sutrikdė jo sveikatą, o šalia jo buvusi moteris pasakė, kad vyrą sužalojęs žmogus pabėgo. Sužalotas vyras pasakė, kad jis yra D. B.. D. B. ir greta buvusi moteris sakė, kad vyras buvo sužalotas peiliu. Pagal žaizdas taip pat matėsi, kad sužalojimai yra durtiniai – pjautiniai. Sužalotam vyrui buvo suteikta medicininė pagalba ir jis buvo nuvežtas į ligoninę. Jokių kruvinų įrankių prie nukentėjusiojo nebuvo.

Liudytoja R. U. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos ketvirtojo būrio vyriausiąja patrule. 2012-10-23 ji dirbo kartu su patruliu E. L.. Apie 18 val. 27 min. radijo ryšiu AVPK budėtojas pranešė, kad reikia vykti prie namo Ūmėdžių g. 95, Vilniuje, kur laukia peiliu sužalotas žmogus. Ūmėdžių gatvės kelkraštyje pamatė gulintį už pilvo susiėmusi vyrą, o greta stovėjo vyresnė moteris, kuri pasakė, kad sužalotasis yra jos sugyventinis D. B.. Nuo moters, kuri prisistatė L. U., ir nuo D. B. sklido alkoholio kvapas. Sužalotas D. B. kalbėjo sunkiai, tik paaiškino, kad jį peiliu sužalojo S. T.. L. U. paaiškino, jog ji, D. B. ir S. T. vartojo alkoholį jų gyvenamame name (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu tarp DariausBagdono ir S. T. kilo konfliktas, kurio metu S. T. dūrė D. B. į kairės pusės pilvo sritį. Atvykę greitosios pagalbos medikai, apžiūrėjo D. B., ir išvežė jį į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ji ir E. L., kartu su L. U. nuėjo į namą (duomenys neskelbtini), pasišviečiant prožektoriumi jį apžiūrėjo, bet nematė kokių nors kraujo dėmių ar peilio, kuriuo galėjo būti sužalotas D. B.. L. U. pasakė, kad S. T. gali būti netoliese, tačiau surasti jį nepavyko. Nei D. B., nei L. U. neužsiminė, kad buvo naudojamas kirvis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. T., nukentėjusiojo D. B., liudytojų L. U., S. B., R. U. parodymų, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą, jos padarymo aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

2012-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2451/12(01) nustatytaa, kad D. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: durtinė – pjautinė žaizda kairiame žaste, dvi durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugariniame paviršiuje), kurių mažiausiai viena kiauryminė, prasiskverbianti į krūtinės ląstos ertmę, lydima (lydimos) oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje bei poodinės kairės krūtinės ląstos pusės emfizemos. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl krūtinės ląstos kairės pusės durtinio – pjautinio kiauryminio pažeidimo (pažeidimų). Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių durtinių – pjautinių savybių turinčiu įrankiu (įrankiais), galimai peiliu. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai padaryti 3 smūgiais. (t.1, b.l. 41 - 43).

2012-12-31 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktu iškvietimo prie namo Ūmėdžių g. 95, Vilniuje, garso įrašu nustatyta, kad garso įraše 2012-10-23 užfiksuota, jog kviečianti moteris aiškina, kad jos kaimyną bute (duomenys neskelbtini), peiliu subadė pažįstamas asmuo (t.1, b.l. 15-17).

2012-11-27 peilio apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automatinis peilis, paimtas iš S. T. jo sulaikymo metu 2012-10-25, yra automatinis peilis, kurio ašmenys iššaunami automatiškai dviejų mygtukų pagalba. Peilio ašmenų ilgis 10 cm, jų viršutinė dalis dantyta. Peilio rankena juodos spalvos – metalinė, jos ilgis 12 cm. (t.1, b.l. 66-70 ).

Įvertinus surinktų įrodymų visumą konstatuotina, kad kaltinamasis S. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 135 str. 1 d., kadangi byloje neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė nurodyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė „išgertuvių metu“. Tačiau iš kaltinamojo S. T., nukentėjusiojo D. B., liudytojos L. U. parodymų duotų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo D. B.. Jų bendrų išgertuvių aplinkybę jie neigia. Pažymėtina, kad jų parodymai yra nuoseklūs, pastovūs. Todėl laikytini tikėtinais. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę „išgertuvių metu“ patvirtina tik liudytojos R. U. parodymai. Tačiau liudytoja parodė, kad jai apie šią nusikalstamos veikos aplinkybę žinoma tik iš L. U..

Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamajam S. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė „išgertuvių metu“ šalintina iš kaltinimo.

Išanalizavus byloje surinktus ikiteisminio turimo metu ir patikrintus teisiamojo posėdžio metu įrodymus konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis S. T. nusikalstamą veiką padarė būtinosios ginties sąlygomis bei jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 28 str..

Pažymėtina, kad nukentėjusysis D. B. ir liudytoja L. U. neigia aplinkybę, kad nukentėjusysis turėjo kirvį bei kirviu grasino kaltinamajam. Jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisimajame posėdyje nuoseklūs, pastovūs. Todėl jie tikėtini ir nėra pagrindo abejoti jų tikrumu. Pažymėtina, kad kaltinajam nebuvo padaryti jokie kūno sužalojimai. Kaltinamojo teiginys, kad jis ginčo su nukentėjusiuoju metu panaudojo peilį tikslu apsiginti nuo nukentėjusiojo D. B., grasinančio jam kirviu, paneigiamas ir pačio kaltinamojo parodymais, kuris parodė, kad jis nukentėjusiajam sudavė tris smūgius peilių iš pykčio, spontaniškai, būdamas labai pasipiktinęs, kadangi nukentėjusysis liepė jam išsikraustyti iš buto. Trečią smūgį peiliu sudavė nukentėjusiajam iš nugaros, apkabinus nukentėjusįjį, kuris bandė išsilaisvinti.

Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad kaltinamojo S. T. teiginys, jog jis nukentėjusiajam sudavė 3 smūgius peiliu siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo, grasinančio jam kirviu, vertintini kirtiškai, kaip siekimas sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam – atsakovui S. T. dėl nukentėjusiajam D. B. suteiktų gydymo paslaugų 1823,55 Lt sumoje priteisimo tenkintinas visiškai kaip pagrįstas ir įrodytas rašytiniais įrodymais (t.1, b.l. 49). Nukentėjusysis kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas, ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais ir turi būti atlyginta visiškai (LR BPK 115 str. 1 d.). Civilinio ieškovo naudai priteistina 1823,55 Lt patiria žala gydant nukentėjusįjį (LR CK 6.283 str. 1 d., 6280 str., LR Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., 33 str. 1 p.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinis ieškinys kaltinamajam ir civiliniam atsakovui dėl 10 000 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai.

LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. B. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės ląstos kairės pusės durtinio – pjautinio kiauryminio pažeidimo (pažeidimų).

Laikytina, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, fizinį skausmą. Po atliktos operacijos jaučia kairio peties ir rankos skausmus, negali pilnai valdyti kairės rankos. Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų sunkumą, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nėra per didelė. Pažymėtina, kad kaltinamasis ir civilinis atsakovas su padarytos neturtinės žalos dydžiu sutinka visiškai ir sutinka ją atlyginti civiliniam ieškovui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atsisakymas nuo dalies pareikšto ieškinio 40 000 Lt sumoje turtinei žalai atlygtini priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (LR BPK 109 str., 110 str., 112 str. 3 d.).

Civiliniam ieškovui atsisakymo nuo ieškinio dalies pasekmės išaiškintos (LR CPK 293 str., 294 str.).

Lietuvos Respublikos BK 41 str. nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Bausmė kaltinamajam skirtina vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str..

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę (Lietuvos Respublikos BK 54 str., 60 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių - nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis S. T. teistas (t.1, b.l. 95-99, 102-110), administracine tvarka baustas (t.1, b.l. 86-948), gydytas VšĮ respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t.1, b.l. 124), į narkologinę įskaitą įrašytas (t.1, b.l. 122). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-12-27 specialisto išvadoje Nr. 90TPK- 168 nustatyta, kad nėra pagrindo skirti S. T. teismo psichiatrijos ekspertizę (t.1, b. l. 126-128).

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei į tą aplinkybę, kad nors kaltinamasis teistas 8 kartus sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai padarė pirmą kartą. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, laikytina, kad bausmės tikslai, nustatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis parenkamas mažesnis nei straipsnio sankcijoje nustatytas vidurkis.

Skirtina bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta su 2013 m. kovo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 str., 298 str., 302 - 305 straipsniais, 307 str.,

n usprendė:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturis) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta 2013-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal 2013-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį – 6 (šešis) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę skirti – laisvės atėmimą 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2013-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-25 iki 2012-10-26 (vieną parą).

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2013-03-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2013-03-04.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti ir nuteistajam S. T. skirti kardomąją priemonę – suėmimą, ir jį suimti teismo posėdžio salėje. Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo S. T. dešimt tūkstančių (10 000) Lt neturtinei žalai atlyginti D. B. naudai.

Nutraukti procesą dalyje dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. ieškinio nuteistajam ir civiliniam atsakovui S. T. dėl keturiasdešimties tūkstančių (40 000) Lt priteisimo turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo ir civilinio atsakovo S. T. vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt tris Lt 55 ct (1823,55 Lt) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilį, paimtą iš S. T., esantį voke, prisegtame prie bylos nugarinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- kompaktinę plokštelę su pranešimo apie įvykį garso įrašu įpakuotą voke, prisegtame prie bylos nugarinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.