Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Monikai Bareišytei, Eglei Eimanavičiūtei,

dalyvaujant V. P., jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),

išnagrinėjusi V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2013 m. gegužės 6 d., 14.22 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu ,,M. P.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė vykdyti teisėtą muitinės pareigūno reikalavimą, t.y. važiuoti patikrinti automobilį rentgeno kontrolės sistema,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 208 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė bylą nutraukti, nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neaiškiai, iš jo negalima suprasti, kuo tiksliai kaltinamas asmuo. Kadangi V. P. leido tikrinti automobilį įprastine tvarka; neleido tikrinti rentgenu rūpindamasis savo sveikata, todėl nėra pagrindo teigti, jog asmuo atsisakė patikrinimo. Patikrinimas buvo atliktas, pažeidimų nebuvo rasta.

Protokolą surašęs pareigūnas J. D., teismo posėdyje apklaustas liudytoju, paaiškino, jog muitinėje yra informacinė sistema, kuri atpažįsta automobilio valstybinius numerius, juos fiksuoja; iš muitinės informacijos centro ar jos padalinio ateina nurodymas (įspėjamasis signalas), kurią transporto priemonę reikia tikrinti atidžiau. Teigia, jog šiuo atveju buvo gautas nurodymas tikrinti automobilį detaliau. V. P. buvo duotas nurodymas pasitikrinti rentgeno sistema, liudytojas pats davė nurodymą. V. P. buvo paaiškinta, kad tikrintis rentgenu yra nekenksminga. Jam atsisakius tikrintis rentgenu, buvo atkliktas detalus fizinis automobilio tikrinimas, kuris truko ilgai, o rentgeno sistema sutaupo laiko. Patvirtino, jog nieko nebuvo rasta. Muitinės pareigūno reikalavimas patikrinti transporto priemonę rentgeno aparatu yra teisėtas. Atmintinė asmeniui būtų pateikta, jeigu jis būtų nuvykęs į tikrinimo vietą.

Liudytoja M. V. teismo posėdyje nurodė, kad dirba netoli muitinės esančioje įmonėje, liudyti ją pakvietė muitinės pareigūnai kai buvo rašomas protokolas; žino, jog V. P. kategoriškai, konfliktiškai nesutiko tikrintis rentgenu. Aplinkybių, jog asmuo būtų leidęs patikrinti jo automobilį rentgenu patiems pareigūnams; aplinkybių ar muitininkai davė asmeniui atmintinę dėl rentgeno, ar egzistuoja toks įspėjimas, liudytoja nežino.

Liudytojas V. S. nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininku; pakvietus muitinės pareigūnams, pamatė žmogų, kuris tikrinti automobilį sutiko, tačiau tik ne per rentgeną; paaiškinimų, kodėl jis nesutinka, liudytojas negirdėjo; negirdėjo, ar jis leido tikrinti muitinės pareigūnams transporto priemonę rentgeno aparatu patiems; kaip tikrino automobilį nematė; apie rentgeno tikrinimo atmintinę nieko nežino ir jos nematė, kadangi tai su jo darbu nesusiję.

Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis Patikrinimo aktas (b.l 6), kuriame nurodyta, jog tikrinimo nurodymas (pavedimas) Nr. 975, t.y. skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę be prekių, neįvykdytas; V. P. atsisakė važiuoti tikrinti automobilį Muitinės rentgeno kontrolės sistema; pasirinktas kitas tikrinimo būdas; taip pat yra duomenys, kad neatitikimų nenustatyta (b.l. 6).

Teismui pateiktas Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2012-10-18 įsakymas Nr. 3B-214 „Dėl rentgeno kontrolės sistemų naudojimo“, kuriuo patvirtinta Rentgeno kontrolės sistemų naudojimo tvarka, Atmintinė vairuotojui lietuvių, rusų, anglų kalba, Supažindinimo su atmintinėje vairuotojui esančia informacija registracijos žurnalo forma bei Rentgeno kontrolės sistemos gedimų registravimo žurnalas (b.l. 15-25).

Siekiant nustatyti, ar V. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 208 str. 1 d., būtina atsakyti į klausimus, ar buvo muitinės pareigūno reikalavimas važiuoti tikrintis į rentgeno kontrolės sistemą, jei taip - ar jis buvo teisėtas, ir ar V. P. jo nevykdė.

Muitinės įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, turi teisę reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju – panaudoti fizinę ar kitokią prievartą šio Įstatymo II skyriaus šeštojo skirsnio nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, muitinės pareigūnas turi teisę stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės, o pagal minėto straipsnio 3 dalį - teisę tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones.

Rentgeno kontrolės sistemų naudojimo tvarkos 7 punkte nurodyta, jog RKS (Rentgeno kontrolės sistema) naudojama atliekant muitinį tikrinimą, siekiant nustatyti ar tikrinamame krovinyje (prekėse), transporto priemonės konstrukcijose nėra gabenamos nedeklaruotos prekės; ar tikrinamoje transporto priemonėje gabenamos deklaruojamos prekės. Pagal tvarkos 13 punktą - RKS ar posto pareigūnai krovinį tikrinimui pasirenka atsižvelgdami į rizikos veiksnius, turimą operatyvią ar kitą informaciją, kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju liudytojas J. D. paaiškino, jog nurodymą detaliau tikrinti automobilį gavo iš muitinės informacijos centro. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad pareigūno reikalavimas važiuoti tikrinti automobilį rentgeno sistema buvo susijęs su jo pareigų atlikimu, darytina išvada, jog muitinės pareigūno reikalavimas tikrinti V. P. automobilį rentgeno sistema buvo teisėtas. Aptartuose teisės aktuose nėra duomenų, jog tikrinimo būdą galėtų rinktis tikrinamas asmuo.

Atmintinėje vairuotojui yra duomenys, jog vairuotojus bei įrangą aptarnaujantį personalą nuo rentgeno spinduliuotės poveikio apsaugo jos pluošto fokusavimas ir specialūs ekranai bei kitos rentgeno kontrolės sistemų gamyboje taikomos priemonės. Tikrinamos transporto priemonės padėties nustatymo sistema veikia taip, kad rentgeno spinduliuotės generatorius įsijungia tik transporto priemonės kabinai pravažiavus, todėl didžiausia galima vairuotojo apšvita kontrolės metu neviršija 0,01 mokrosivertų. Kasdien žmogų veikiančios spinduliuotės dozės galia - 0,1-0,2 mikrosivertai/h. Šie duomenys paneigia V. P. argumentus, jog rentgeno kontrolės sistema kenkia sveikatai, be to, liudytojas J. D. teismo posėdyje nurodė, jog V. P. buvo paaiškinta, kad tikrintis rentgenu yra nekenksminga. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo.

Teismas nesutinka su administracinėn traukiamo asmens atstovo argumentais, jog netiksliai suformuluotas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole – jame tiksliai nurodyta, jog V. P. protokolas surašytas už tai, kad jis atsisakė važiuoti tikrintis į rentgeno kontrolės sistemą.

V. P. neneigia aplinkybių, jog jis atsisakė važiuoti automobilį tikrinti rentgenu. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga, liudytojų parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad muitinės pareigūnams kilus įtarimui dėl galimai automobilyje neteisėtai gabenamų prekių ir pareikalavus automobilį nukreipti patikrinimui rentgeno kontrolės sistema, V. P. tai daryti atsisakė, t.y. nevykdė muitinės pareigūno teisėto reikalavimo ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 208 str. 1 d.

V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas administracinėje byloje A 2.11.-166-927/2013, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei, bei tai, vykdamas per valstybės sieną pažeidėjas atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra vedęs, išlaiko vieną asmenį, į tai, kad anksčiau administracine tvarka baustas (LITEKO duomenimis - pagal ATPK 210 str. 1 d. baustas 2013-01-25; pagal ATPK 210 str. 2 d. – 2011-03-16), todėl esant jo atsakomybę sunkinančiai ir nesant lengvinančių aplinkybių, jam skirtina didesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d. ir skirti 1300 (tūkstančio trijų šimtų) litų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banke Swedbank esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.