Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB "P. p." projektų vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, panaudojo fizinio asmens dokumentą:

tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2021-11-04 11.35 val., M. K. įgijo ir laikė 2015-07-09 VĮ Regitra H. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą NR.(duomenys neskelbtini), kol 2021-11-04 apie 12.00 val., Kvietinių g. ir Žemaitės g., sankryžoje, Gargžduose, Klaipėdos r., M. K. šį vairuotojo pažymėjimą panaudojo, pateikdamas jį policijos pareigūnams.

Kaltinamasis M. K. dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021-11-04 apie 11.30 val., jis buvo darbe, ofise, adresu Liepų g. 64, Klaipėdoje. Įmonė, kurioje jis dirba projektų vadovu, užsiiminėja statybos darbais. Tą dieną jis turėjo naujame objekte Gargžduose, Kvietinių gatvėje parodyti tiekėjui, kur iškrauti atvežtas statybines medžiagas (armatūrą). Ofise nebuvo kitų darbuotojų, kurie būtų galėję nuvažiuoti ir parodyti, kur reikia iškrauti armatūrą, todėl jis, norėdamas įmonės interesais atlikti šį darbą, paėmė ofise buvusį paliktą savo brolio H. K. vairuotojo pažymėjimą ir, sėdęs į automobilį, į objektą važiavo pats. Brolis vairuotojo pažymėjimą buvo palikęs ofise, kadangi buhalterė turėjo sutvarkyti tam tikrus dokumentus, kuriems jis buvo reikalingas. Kadangi pagal išvaizdą jis ir brolis yra panašūs, kaltinamasis jau prieš sėsdamas vairuoti nusiteikė, kad jei policijos pareigūnai sustabdytų jį, vairuojantį transporto priemonę, jis pateiks brolio vairuotojo pažymėjimą kaip savą. Broliui apie tai nieko nesakė. Maždaug apie 12.00 val., jis buvo Gargžduose, važiuodamas automobiliu, jis naudodamasis laisvų rankų įranga, tik rankoje laikydamas telefoną ir ta ranka perjungdamas pavaras, kalbėjo telefonu. Pareigūnai, pamatę, kad jis rankose laiko telefoną, jį sustabdė. Prie jo priėjęs pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir M. K. pateikė jam brolio vairuotojo pažymėjimą. Manė, kad pareigūnai jo neatpažins. Pareigūnai nuėjo į tarnybinį automobilį ir nustatė, kad vairuotojo pažymėjimas priklauso ne jam. Kai pareigūnai priėjo dar kartą ir jam apie tai pranešė, jis prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimas priklauso jo broliui Haroldui ir kad jį pateikė sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės. Pats teisę vairuoti anksčiau yra turėjęs, ją prarado dėl vairavimo išgėrus, buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas. Teisės atėmimo terminas jau yra praėjęs, tuo metu M. K. dar nebuvo atgavęs vairuotojo pažymėjimo, o dabar jį jau turi. Labai gailisi dėl šio įvykio, pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai ir neatsakingai, yra padaręs labai rimtas išvadas ir iš šio nusikaltimo, ir iš anksčiau padarytų administracinių nusižengimų, kurių dalis yra susiję su jo užimamomis atsakingo už kitų asmenų veiksmus pareigomis, po 2021-11-04 jokių nusižengimų nebėra padaręs ir labai stengsis nebepadaryti. Prašo šį kartą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą mamai J. R., su kuria bendrauja artimai ir atvirai, ypač po šio įvykio, nes suprato, kad turi keisti savo elgesį ir įrodyti, kad pasitaisė.

Iš 2021-11-04 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ROIK pranešimo Nr. 0121000708493 matyti, kad 2021-11-04 apie 12:00 val. dirbant ekipaže "L2003" su tyrėja G. G. bei patruliuojant Gargždu mieste, Kvietinių/Žemaitės gatvių sankryžoje pastebėjo automobilį "Peugeot Boxer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Sustabdžius šią transporto priemonę Kvietinių g. ties 31 namu bei paaiškinus asmeniui sustabdymo priežastį bei paprašius paduoti vairuotojo pažymėjimą, asmuo pateikė iš pažiūros ne jam priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Paprašius asmens pasakyti paskutinius asmens kodo skaičius, asmuo to padaryti negalėjo, tada paprašius pasakyti skaičiumi mėnesio dieną, kurią yra gimęs, asmuo taip pat pasimetė ir pasakyti negalėjo iš karto. Patikrinus pateiktą vairuotojo pažymėjimą, kuris priklauso H. K., gim. (duomenys neskelbtini) per "POLIS II" naršyklę bei pažiūrėjus į asmens nuotraukas, matėsi ant dešinės pusės kaklo apgamas. Nuėjus vėl pabendrauti su vairuotoju bei paprašius parodyti kaklą ar turi apgamą, asmuo jo neturėjo ir teigė, kad apgamus išsioperavo, tačiau vėliau prisipažino, jog padavė brolio vairuotojo pažymėjimą. Paklausus, ar turi asmens tapatybes kortelę, asmuo ją pateikė. Iš pateiktos asmens tapatybės kortelės nustatyta, kad tai M. K., gimęs 1981-02-10. Paklausus asmens, kodėl pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, teigė, jog savo vairuotojo pažymėjimą yra praradęs. (b. l.1-4, 5-7).

Analogiškos aplinkybes nurodytos ir liudytojo E. P. apklausos protokole (b. l. 34-36).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad įvykio vieta yra adresu Kvietinių g. 31, Gargždai. (b. l. 12-14, 15-18)

Iš 2021-11-05 apžiūros protokolo matyti, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas H. K. vardu, pažymėjimo Nr. 00533663, išdavusi įstaiga VĮ "Regitra". (b. l. 19-21, 22-24)

Iš 2021-11-08 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti BODY kamerų vaizdo įrašai, matyti, kad M. K. paduoda vairuotojo pažymėjimą, po ko išsiaiškinama, kad pastarasis pateikė ne jam, o jo broliui H. K. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. (b. l. 28-30)

Iš vairuotojų registro įrašo matyti, kad vairuotojo pažymėjimas, kurio Nr. 00533663, priklausantis H. K., yra galiojantis. Išdavimo data 2015-07-09, galioja iki 2025-07-09. (b. l. 31)

Iš liudytojo H. K. apklausos protokolo nustatyta, kad jis su broliu M. K. dirba vienoje įmonėje. Brolis dirba ofise, o jis statybų aikštelėse. 2021 metų lapkričio 3 dieną jis ofise, adresu Liepų g. 64, Klaipėda, apie 8.00 val., paliko savo vairuotojo pažymėjimą buhalterei, kadangi ji turėjo užpildyti tam tikrus dokumentus. Kadangi tą dieną ofise reikalų neturėjo, nenuvažiavo pasiimti vairuotojo pažymėjimo. 2021-11-04 apie 16.00 val., jam paskambino brolis Mantas ir pasakė, kad jis buvo pasiėmęs jo vairuotojo pažymėjimą, jį Gargžduose sustabdė policijos pareigūnai, o jis jiems pateikė jo vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnai tai nustatė ir pradėjo baudžiamąją bylą. Apie tai, kad brolis pasiėmė jo vairuotojo pažymėjimą, jis nieko nežinojo. Brolis niekada taip nedarydavo, tai buvo pirmas kartas, kai jis naudojasi jo vairuotojo pažymėjimu. Brolis savo vairuotojo pažymėjimą yra praradęs, kai apsvaigęs vairavo transporto priemonę, ir dar nėra susitvarkęs dokumentų nėra, kad atgautų vairuotojo pažymėjimą. (b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta jo paties prisipažinimu ir parodymais bei rašytine bylos medžiaga - įrodyta, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo kito fizinio asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą. Šie M. K. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti jam bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o atiduoti jį pagal laidavimą jo mamai J. R., prašydami atsižvelgti į tai, kad M. K. yra teisiamas pirmą kartą, yra buvęs baustas administracine tvarka už kito pobūdžio nei ši nusikalstama veika nusižengimus, dalis jų susiję su jo atsakomybe už pavaldžių įmonės darbuotojų padarytus nusižengimus; visas paskirtas baudas sumokėjęs, dirbantis, darbovietės puikiai charakterizuojamas asmuo, šiuo metu jau ir teisėtai atgavęs vairuotojo pažymėjimą. Šį padarytą nusikaltimą kaltinamasis prašė vertinti kaip atsitiktinį ir nebepasikartosiantį, nurodė pats labai pasmerkęs ir apgailėjęs ir įsipareigojąs daugiau niekada taip nesielgti. Jis prašo pagal laidavimą atiduoti jį mamai, su kuria nuolat nuoširdžiai bendrauja, kuri pati yra tvarkingas, pažeidimų nedarantis, dirbantis asmuo.

Prokuroras su tokiu prašymu nesutiko, nurodydamas, kad M. K. yra seniai suaugęs ir susiformavęs asmuo, iki šios nusikalstamos veikos padarymo daug kartų baustas administracine tvarka ir kartu su juo negyvenanti vyresnio amžiaus mama apie tai nebuvo nei jo informuota, nei padarė kokį nors poveikį jam, todėl menka tikimybė, kad ir tapusi sūnaus laiduotoja išties galės jį taisomai paveikti.

Apklausta posėdžio metu J. R. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus M. K. laiduotoja ir užtikrinti, kad jis ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad tarp jos ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys, jie dažnai bendrauja, gerai sutaria, ji mato, kad sūnus išgyvena šį įvykį, yra padaręs reikiamas išvadas, todėl gali drąsiai laiduoti, kad nieko tokio M. K. nebepadarys. Pažymėjo, kad pati kritiškai vertina tokį sūnaus elgesį, daug su juo apie tai kalbėjo ir padės jam atgauti visuomenės pasitikėjimą.

Įvertinęs proceso dalyvių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 40 straipsnis įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą, esant visoms šiame straipsnyje nurodytoms sąlygoms, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad bylą išnagrinėjęs ir visą joje surinktą informaciją kompleksiškai išanalizavęs teismas, remdamasis ištirtos informacijos pagrindu susiformavusiu savo vidiniu įsitikinimu bei taip pat teisingumo ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principais, turi šiuo klausimu priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris nebūtinai atitiks kaltinamojo pageidavimus ir/ar formalų teisės normų reikalavimų aiškinimą.

M. K. , nors anksčiau neteistas ir nebuvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, per pastaruosius penkerius metus iki šio nusikaltimo padarymo buvo 35 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Du iš šių nusižengimų yra nesusiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, dar du kartus M. K. kaip įmonės atsakingas asmuo buvo nubaustas už kitų įmonės darbuotojų padarytus nusižengimus, vienas nusižengimas pripažintas mažareikšme veika, tačiau likę 30 nusižengimų yra susiję su transporto priemonių vairavimu, daugelis – su greičio viršijimu nuo 15 km/h iki 31 km/h. 2020-09-21 M. K. buvo nubaustas už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas apsvaigimas (0,43 promilės, pritaikius paklaidą) ir dėl to neteko teisės vairuoti nuo 2020-07-16 iki 2021-01-15, kaip pats nurodė, iki 2021-11-04 nebuvo jos nustatyta tvarka susigrąžinęs, tačiau buvo baustas už su vairavimu susijusius administracinius nusižengimus, padarytus 2020-10-13 ir 2021-03-14 ir prisiėmė atsakomybę už juos, sumokėdamas paskirtas baudas.

Visa tai rodo iki šiol palaipsniui didėjusį M. K. visuomenės nustatytų elgesio normų ignoravimą, dėsningai atvedusį šį asmenį iki šiuo nuosprendžiu aptariamo nusikaltimo padarymo. Padarytų nusižengimų kiekis, pobūdis ir tas faktas, kad mažiausiai du nusižengimus, susijusius su vairavimu, M. K. padarė jau netekęs teisės vairuoti, lemia teismo išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perduotas pagal laidavimą kaltinamasis toliau rūpestingai laikysis įstatymų ir tikrai nedarys nusikalstamų veikų, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neleidžia pagrįstai taikyti laidavimo institutą M. K. atžvilgiu.

Tai, kad kaltinamasis yra sumokėjęs visas anksčiau jam paskirtas baudas, yra teigiamai teismo vertinama aplinkybė, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti anksčiau aptartas aplinkybes ir galiausiai rodo, kad tokios nuobaudos nepasiekė savo tikslo atgrasyti M. K. nuo naujų teisės pažeidimų padarymo, o kitokių valstybinio poveikio priemonių ( konkrečiai imant, teisės vairuoti ir paties vairuotojo pažymėjimo atėmimo) galima ir nepaisyti.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti siūlomos laiduotojos J. R. reputacija, ji išties yra nepriekaištinga, tačiau darydamas išvadą, kad laidavimo institutas šiuo atveju netaikytinas, atkreipia dėmesį ir į tai, kad laiduotoja seniai nebėra kaltinamojo šeimos narys, jie gyvena atskirai, gerbdami vienas kito kaip suaugusių asmenų privatumą, ir mamos autoritetas iki šiol nesulaikė kaltinamojo nuo išvardintų administracinių nusižengimų padarymo ir vairavimo, neturint tokios teisės ir pasinaudojant neaiškiomis aplinkybėmis jo žinioje atsiradusiu brolio vairuotojo pažymėjimu, todėl mažai tikėtina, kad galėtų pakankamai taisomai jį veikti ir šiuo metu.

Skiriant kaltinamajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas įvertina tai, kad M. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir išreiškė dėl to gailestį, ją sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sumokėjęs visas jam anksčiau paskirtas administracines baudas. Įvertinus visas šias aplinkybes ir BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmių pasirinkimą, darytina išvada, kad šiam asmeniui dar netikslinga skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, todėl jam skiriama baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam ir, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir todėl byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bauda trečdaliu mažinama.

Byloje iki šiol saugomas iš M. K. 2021-11-04 paimtas jo neteisėtai turėtas H. K. vairuotojo pažymėjimas. Nenustačius pagrindų šiam dokumentui sunaikinti ar perduoti valstybės institucijoms, jis grąžinamas jo teisėtam savininkui H. K. iškart po nuosprendžio paskelbimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 102 MGL (BBND) (5100 Eur) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir paskirti M. K. galutinę 68 MGL (BBND) – 3400,00 Eur dydžio baudą, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

H. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00533663, saugomą byloje, po nuosprendžio paskelbimo grąžinti H. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.