- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-353-357/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. Š. , atstovaujamajam L. Š., L. Š., D. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos, S. B., R. B., M. B.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas J. Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2;
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir S. B. bei atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Š. ir D. Š. ieškinį atsakovams M. B. , R. B. , S. B. , Šiaulių Lieporių vidurinei mokyklai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama iš atsakovų priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė L. Š. iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, priteisė ieškovei D. Š. iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos 13,00 Lt žyminio mokesčio, priteisė L. Š. iš atsakovų S. B. ir R. B. po 150,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 13,00 Lt žyminio mokesčio, priteisė ieškovei D. Š. iš atsakovų S. B. ir R. B. po 13,00 Lt žyminio mokesčio, priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos 11,70 Lt už ieškovei D. Š. suteiktas teisines paslaugas ir 3,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų S. B. ir R. B. po 11,70 Lt už ieškovei D. Š. suteiktas teisines paslaugas ir po 3,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad dėl L. Š. padaryto sužalojimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jam negalint apie vieną mėnesį mokytis įprastomis sąlygomis, sumažėjo jo bendravimo galimybės, nepilnamečio asmenybės duomenys rodo ypatingą fiksaciją dėl patirtos traumos, kuri turėjo įtakos jo psichoemociniam vystymuisi. Teismas pripažino, kad tokiu būdu dėl buvusio sužalojimo L. Š. patyrė neturtinę žalą bei nurodė, kad dėl šio nepilnamečio sužalojimo iš dalies yra kalti atsakovai: M. B. tėvai R. ir S. B. bei Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla. Tiek nepilnamečio M. B. tėvų, tiek Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos kaltę įstatymas preziumuoja (CK 6. 275str.). Teismas nurodė, kad, nustatydamas Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos kaltę, remiasi LR švietimo įstatymo 23 str. 1d., bei 49 straipsnio 2 d. 1 p. nuostatomis, kad mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą. Teismas pripažino, kad nors atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos atstovė nurodė, jog mokykla nėra kalta dėl mokinio fizinio sužalojimo fakto, tačiau atsakovas neįrodė, jog budinti mokytoja savo pareigas atliko tinkamai. Apie priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos neveikimo ir pasekmių teismas sprendė iš M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto ir traumatologo išvadų. Teismas pažymėjo, kad dėl mokykloje įvykusio nelaimingo atsitikimo pateiktuose dokumentuose konstatuoti ir mokyklos mokinio M. B. neteisėti veiksmai, o sprendžiant šio asmens civilinės atsakomybės klausimą pagal CK 6. 275 str. 1d., būtina įvertinti tai, kad atsiranda tėvų atsakomybė už žalą padarytą vaikų iki 14 metų. Teismas padarė išvadą, kad S. B. ir R. B. sūnaus M. B. netinkamas auklėjimas turėjo įtakos jų civilinei atsakomybei atsirasti dėl L. Š. padarytos žalos.
Teismas nurodė, kad neigiamas poveikis padarytas itin saugotinai vertybei – nepilnamečio vaiko fizinei sveikatai bei pažymėjo, kad nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimui skirtos sumos nustatymas neatitiktų viešojo intereso apsaugos prioriteto principo, kadangi vienas iš atsakovų – pelno nesiekianti švietimo įstaiga, finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, o kiti fiziniai asmenys. Teismas pripažino, kad vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo pačio nukentėjusiojo L. Š. veiksmai, kuriais jis pažeidė mokyklos vidaus tvarką, todėl didžiąja dalimi žalos atlyginimas mažintinas. Padarytą neturtinę žalą teismas įvertintino 500 Lt, ir šią sumą tarp atsakovų paskirstė atsižvelgdamas į kiekvieno iš jų kaltės laipsnį. Atsakovų turėtų atstovavimo išlaidų teismas nepriteisė, nurodydamas, kad tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai R. B. ir S. B. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti bei priteisti atsakovams 1000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovų 2008 m. gruodžio 22 d. ieškinys neatitinka procesinių dokumentų keliamiems reikalavimas. Ieškinio reikalavimas tiksliai nėra suformuluotas ir neaišku, kam ir iš ko turėjo teismas priteisti žalos atlyginimą, nes ieškinio reikalavimas yra alternatyvinis. Teismas priimdamas sprendimą peržengė ieškinio ribas, tuo pažeisdamas rungtyniškumo principą. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tokiomis teismo normomis, kurios nebuvo įvardintos ieškinyje ir taip užkirto šalims galimybę tinkamai atsikirsti į iškeltus jau teismo suformuluotus ieškinio reikalavimus. Ieškinys remiasi, kad neturtinė žala turi būti atlyginama dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad M. B. atžvilgiu būtų priimtas koks nors apkaltinamasis nuosprendis. Teismo sprendime nėra atlikta jokių įrodymų analizės: neaptarti atsakovų M. B. bei jų įstatyminių atstovų R. B. ir S. B. bei ieškovų D. Š. ir L. Š. teismui duoti paaiškinimai, taip pat sprendime nėra apklausti visi liudytojai, o tie, kurie teismo posėdžio metu buvo apklausti, jų paaiškinimai teismo sprendime nevertinti. Teismas netaikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.275 straipsnio 2 dalies nuostatų – jei nepilnametis iki 14 metų padaro žalą, tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Nesuprantamas neturtinės žalos priteisimas iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos, nes 2008 m. gruodžio 22 d. ieškinyje nėra nei vieno žodžio, kodėl reikalaujama žalos priteisimo iš pastarosios. Ieškinys dėl 5000 litų neturtinės žalos atlygimo nepagrįstas jokiais įrodymais, o ieškinyje nurodyti įvairūs L. Š. sukrėtimai, dvasiniai išgyvenimai neparemti jokiais rašytiniais įrodymais – gydytojų pažymomis, taip pat nepateikti duomenys, kiek laiko L. Š. nelankė mokyklos. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad M. B. būtų pažeidęs elgesio taisykles. Nesuprantama, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad S. B. ir R. B. sūnaus M. B. netinkamas auklėjimas turi įtakos jų civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas, spręsdamas atsakovų patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies normomis bei CPK 98 straipsnio normomis, proporcingai nepatenkintiniems ieškinio reikalavimams turėjo priteisti atsakovams turėtas išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą dalyje, kurioje L. Š. iš atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos priteista 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 13 Lt žyminio mokesčio ir į valstybės biudžetą 11,70 Lt už suteiktas teisines paslaugas bei 3,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, panaikinti bei ieškinį atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados dėl Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos kaltės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuotos, konkrečiai nenurodant, ką konkrečiai mokykla netinkamai atliko, yra padarytos tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų. Apeliantas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dar iki 2006 m. lapkričio 15 d. įvykio mokykloje buvo įgyvendinamos priemonės, skirtos saugiam vaikų elgesiui užtikrinti bei analogiškų įvykių prevencijai. Apeliantas ir po šio įvykio ėmėsi visų būtinų priemonių, kurių tokioje situacijoje būtų ėmęsis kiekvienas protingas, atidus ir rūpestingas asmuo – iš karto po įvykio pasirūpino, jog vaikui nedelsiant būtų suteikta pirmoji pagalba mokyklos medicinos punkte, vėliau buvo pasirūpinta komisijos nelaimingam atsitikimui tirti sudarymu bei visų įvykio aplinkybių išaiškinimu ir ištyrimu. Teismas nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis buvo konstatuotas priežastinio ryšio nustatymas tarp apelianto veiksmų bei L. Š. padarytos žalos. Teismas priteisdamas neturtinę žalą akcentavo, kad suma paskirstoma apeliantui bei atsakovams B. atsižvelgiant į kiekvieno iš jų kaltės laipsnį, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje neįvardino įrodymų, patvirtinančių kiekvieno iš atsakovų kaltės laipsnį, nenurodė, kuo konkrečiai remiantis apelianto kaltė ir jos laipsnis buvo nustatytas. Teismas konstatavo, kad vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą buvo paties nukentėjusiojo L. Š. veiksmai, tačiau į šias aplinkybes mažinant nustatytą 500 Lt neturtinę žalą teismas neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė D. Š. prašo apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas Lieporių vidurinė mokykla savo skundą grindžia įrodymais, kuriuos ji pateikė teismui: vidaus darbo taisyklių išrašu, klasių dienynų išrašais, tačiau reikalavimų nustatymas ir jų įgyvendinimas yra skirtingi dalykai: gali būti, kad dokumentacija dėl saugaus elgesio yra tvarkinga, bet jinai nėra vykdoma ir dėl to atsitinka įvykiai, sukeliantis turtinę ir neturtinę žalą, kaip ir buvo šiuo atveju. Nors apelianto atstovė teismo posėdžio metu ir tvirtino, kad mokykloje baudžiami vaikai, bėgioję pertraukų metu koridoriais, tačiau šių savo teiginių nepatvirtino jokiais įrodymais. Neatitinka tikrovės ir nebuvo įrodytas teisme apelianto teiginys, kad mokykla „iš karto po įvykio pasirūpino, jog vaikui nedelsiant būtų suteikta pirmoji pagalba mokyklos medicinos punkte“, nes L. Š. pats vienas su daiktais, patarus kitiems vaikams, susirado mokyklos medicinos punktą ir kreipėsi į medikus pagalbos. Atsakovai S. B. ir R. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad pirmos instancijos teismo sprendimas „priimtas neišanalizavus visas reikšmingas byloje aplinkybes“, kadangi, manytina, kad teismas įdėjo daug pastangų, kad pilnai ir visapusiškai būtų išnagrinėtos visos reikšmingos bylai aplinkybės: įvyko keli teismo posėdžiai, buvo kviesta specialistė vaikų psichologė, teismo sprendime išsamiai išanalizuota situacija. Nepagrįstas apeliantų tvirtinimas, kad teismas, priimdamas sprendimą, peržengė ieškinio ribas. M. B. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų, kurie konstatavo, kad M. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. požymių, tačiau jis nėra trauktinas baudžiamojon atsakomybėn subjektas dėl savo jauno amžiaus.
Atsiliepimu į atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinį skundą atsakovai R. B. ir S. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvaus pobūdžio.
Atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovų S. B. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo sprendimo nėra pagrindo. Kolegija įvertinusi teisės normų reikalavimus ir atsižvelgdama į apeliacinių skundų motyvus, nepažeidžiant CPK 313 str. draudimo priimti blogesnį sprendimą apeliantų atžvilgiu, patikslina faktines aplinkybes dėl kurių nepasisakyta sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
Bylos dokumentais nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 15 d. apie 12 val. Šiaulių Lieporių vidurinėje mokykloje trečio aukšto koridoriuje pertraukos metu įvyko nelaimingas atsitikimas – ieškovės sūnus L. Š. bėgdamas mokyklos koridoriumi užkliuvo už kito mokinio M. B. kojos, kuris jį pastūmė ir L. Š. griūdamas atsitrenkė į koridoriuje esantį radiatorių bei susižalojo. Iš byloje pateiktų medicininių duomenų matyti, kad 2006 m. lapkričio 15 ieškovės sūnui L. Š. buvo diagnozuotas dešinio žastikaulio kaklelio lūžis su dislokacija ir nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2006m. gruodžio 14 dienos buvo skirtas ambulatorinis gydymas, nustatytas apsauginis vieno mėnesio režimas (b.l. 9-10). L. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio chirurginio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas nustačius, kad M. B. veikoje yra nusikaltimo numatyto LR BK 138str. 1d. požymių, tačiau veikos padarymo metu jis dar buvo ne subjektas, kadangi pagal LR BK 13str. 1d. už šią veiką asmuo atsako tik nuo 16 metų. Žalos padarymo metu M. B. neturėjo 14 metų, todėl pagal CK 6. 275str. nuostatą už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai, tai yra S. B. ir R. B. . Be to, pagal CK 6. 275 str. 2 dalies nuostatą už nepilnamečio iki 14 m. padarytą žalą tuo metu kai jis yra mokymo institucijos prižiūrimas, už žalą atsako ši institucija. Ieškovė nurodė ir teismas nustatė, kad L. Š. dėl sveikatos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Iš ieškovės sūnaus L. Š. paaiškinimų, byloje esančios medicininės dokumentacijos seka, kad dėl jam padaryto sužalojimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Jam negalint apie vieną mėnesį mokytis įprastomis sąlygomis, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Nepilnamečio asmenybės duomenys rodo ypatingą fiksaciją dėl patirtos traumos, kuri turėjo įtakos jo psichoemociniam vystymuisi. Teismas pripažino, kad tokiu būdu dėl buvusio sužalojimo L. Š. patyrė neturtinę žalą ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taip pat sprendė, kad dėl šio nepilnamečio sužalojimo iš dalies yra kalti atsakovai: M. B. tėvai R. ir S. B. bei Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla. Nurodė, kad tiek nepilnamečio M. B. tėvų S. B. ir R. B. , tiek mokymo įstaigos kaltę įstatymas preziumuoja (CK 6. 275str.)
Nepagrįstas atsakovų S. B. ir R. B. apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamo šalių paaiškinimų vertinimo, neapklaustų liudytojų, nes iš 2009-03-13 vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad neatvykusių liudytojų ir jų įstatyminių atstovų nutarta nebekviesti apklausai (b.l.157).Teismas teisėtai vertino baudžiamosios bylos Nr.40-2-250-06 medžiagą, kurios dokumentai neturi prejudicinės galios, bet yra rašytiniai įrodymai vertintini CPK 200 str. tvarka. Kolegija įvertinusi šiuos dokumentus, kuriuose yra ir neapklaustų liudytojais asmenų paaiškinimai, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir sprendimas atitinka CPK 270 str. reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teismų praktika, kad įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas išdėstomas glausta forma ir nepriimtinas liudytojų parodymų bei kitų įrodymų duomenų pažodinis atkartojimas teismo sprendime. Pirmosios instancijos teismas išdėstė visų įrodymų pagrindu padarytas išvadas apie nustatytas reikšmingas bylai aplinkybes (CPK 270-331 straipsniai).Neteisingai skunde nurodoma, kad nenustatyta kiek laiko L. Š. nelankė mokyklos. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvada duota ištyrus asmens sveikatos istoriją, ambulatorinę kortelę, kurių pagrindu nurodoma, kad 2006-12-14 nuimta imobilizacija, apsauginis rėžimas 1 mėnuo (b.l.9). Ieškovė D. Š. ir L. Š. ieškinyje, parodymuose nurodė, kad dėl sužalojimo mėnesį laiko negalėjo lankyti mokyklos, o patirta trauma atsiliepia ir dabar sveikatai (b.l.137,192).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo faktines įvykio aplinkybes, kurias patvirtina Šiaulių miesto 2-ojo policijos komisariato medžiaga, Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos komisijos 2006m.lapkričio 17d. tyrimo aktas, šalių paaiškinimai ir įvykio aplinkybių iš esmės neginčija apeliantai (b.l.86-153). Apeliantai įrodymais nepaneigė nukentėjusiajam L. Š. atsiradusių pasekmių dėl sužalojimo t.y. teismo nustatytos neturtinės žalos pobūdžio bei dydžio. Apeliacinių skundų esminiai argumentai, kad teismas neteisingai nustatė atsakovų kaltę, neišaiškino neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį, kolegijos nuomone yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė atsakovų sūnaus M. B. neteisėtus veiksmus L. Š. atžvilgiu, kurie buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo mokykloje viena iš priežasčių, šio įvykio pasekmėje L. Š. buvo sužalotas ir atsirado ieškovės įrodyta CK 6.250 straipsnyje numatytuspožymius atitinkanti neturtinė žala.
Teismas įvertino tėvų atsakomybę pagal CK 6.275 str. 1d., nes fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7str.), todėl negali būti ir atsakomybės subjektu civiline prasme. Tuo atveju už M. B. padarytą žalą atsako abu jo tėvai pagal dalinės atsakomybės taisykles. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei ir tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų kaltę už nepilnamečius iki 14 metų vaikus įstatymas preziumuoja (CK 6.248str. 1d.), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė visuomet yra. Atleisti nuo civilinės atsakomybės galima tik įrodžius išskirtines aplinkybės, dėl kurių tėvai objektyviai ilgai negalėjo įgyvendinti savo pareigų, tačiau nei S. B. , nei R. B. tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas teisingai nurodė, kad tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leido daryti išvadą, kad CK 6.275 straipsnio 1 d. numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalą, atitinkančią CK 6.250 straipsnyje numatytus jos požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus ir CK 6.275 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiksmą.
Kolegija vertina nepagrįstais apeliantų argumentus, kad teismas nenustatė Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos civilinės atsakomybės sąlygų. Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečiui iki 14 metų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.275 straipsnio 2 dalis, LR švietimo įstatymo 23 str. 1d., bei 49 straipsnio 2d. 1p., nuostatos, 2000 m. vasario 11 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu nr. 113 patvirtintų „Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų“ IV skyrius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos civilinę atsakomybę vadovavosi šių normatyvinių aktų nuostatomis, kad mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, pedagogai privalo laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, įpareigoja sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas, viena iš klasės auklėtojo pareigų yra bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima apie auklėtiniui iškylančias elgesio problemas, domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga. Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos vidaus tvarkos taisyklės numatė, kaip turi elgtis mokytojai įvykus nelaimingam atsitikimui ir mokyklos mokytojai yra tiesiogiai susiję bei atsakingi už vaiko sveikatą ir gyvybės apsaugą, įpareigotas budintis mokytojas mokykloje pertraukų metu užtikrinti mokinių kultūringą elgesį ir saugumą (25,88p). Teismas vertino, jog mokyklos mokytojai, tiek ir mokinių klasių auklėtojai M. Š. bei L. Š. , netinkamai vykdė šių teisės aktų reikalavimus bei asmens, dirbančio su vaikais, bendro pobūdžio pareigas elgtis rūpestingai ir atidžiai, o budinti mokytoja savo pareigas atliko netinkamai, nors laikytis pareigų iš atsakovo reikalauja švietimo įstaigos statusas ir joje dirbančių pedagogų profesija. Teismas nurodė, kad atsakovas neargumentavo dėl ko L. Š. sužalojimo metu mokyklos atstovai nematė jokio pagrindo kviesti greitąją medicinos pagalbą, netinkamai reagavo t.y. telefonu ar kitu įmanomu būdu apie galimą traumą nepranešė vaiko motinai ir nepalydėjo vaiko į namus šalia mokyklos, neatsižvelgė į išoriškai pastebimą ir vaiko jaučiamą fizinį skausmą, kurį nustatė pati vaiko motina. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp L. Š. sužalojimo ir atsakovo neteisėto neveikimo, jo darbuotojams reikiamai nereaguojant į L. Š. patirtą fizinę traumą, dėl kurios mokinys patyrė ne tik fizinį susižalojimą, bet ir nesulaukė mokyklos mokytojų tinkamo susirūpinimo vaiko būkle po nelaimingo atsitikimo. Kolegijos nuomone, šių aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos neteisėtas neveikimas bei priežastinis ryšys su atsiradusia neturtine žala įrodytas.
Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kai vaikas yra tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią, tuo atveju auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše), už jo priežiūrą atsako ir atitinkama įstaiga. Tačiau aplinkybė, kad žala padaryta mokyklai prižiūrint atsakovų sūnų, nereiškia, jog vaiko tėvai už žalą neatsakys. Byloje susidarė tokia situacija, kai žala atsirado dėl netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros, dėl to galima ir bendra vaiko tėvų bei mokyklos atsakomybė pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visumą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtą visų atsakovų neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovės D. Š. sūnui L. Š. padarytos neturtinės žalos (CPK 177, 183, 185 straipsniai, 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3, 12 p.). Ją atsakovai privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles ( CK 6.5 straipsnis).
Kolegijos nuomone, teismas nustatydamas ir priteisdamas 500 litų žalos dydį įvertino tiek atsakovų, tiek nukentėjusiojo asmens kaltę ir teisingai nurodė, kad vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo pačio nukentėjusiojo L. Š. veiksmai, kai jis pažeisdamas mokyklos vidaus tvarką (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 181.9.9), pertraukos metu bėgiojo po koridorių ir nebūdamas pakankamai atidus, nepastebėjo kito mokinio kojos dėl ko pargriuvo ir atsitrenkęs į mokyklos koridoriuje esantį šildymo sistemos radiatorių, susižalojo. Todėl atlygintinos žalos dydį mažino atsižvelgiant į šias aplinkybes (CK 6.253 str. 1,5 d. d.).
Apylinkės teismas priteisė 10 procentų prašomos neturtinės žalos dydžio ir kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų taikė mišrią kaltės formą. CK 6.248 str. 4 dalies nuostatos numato, kad skolininko atsakomybė gali būti mažinama proporcingai kreditoriaus kaltei ir teismas privalo konstatuoti kiekvienos šalies kaltės dydį. Teismas nustatė atsakovų minimalų kaltės dydį 10 procentų, tame tarpe mokymo įstaigos kaltę 4 procentais, M. B. tėvų 6 procentais. Kolegija daro išvadą, kad dar mažinti atsakovų kaltės dydį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. CK 6.282 str. normose reglamentuojamas nukentėjusiojo asmens neatsargumo faktas taikant objektyvumo kriterijų, leidžiantis teismui ir visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės. Šios nuostatos kolegija netaiko, nes įvertinus CK 1.5 str. reglamentuojamus teisės principus pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ne atleidimą nuo civilinės atsakomybės, bet žymų atlygintinos žalos dydžio sumažinimą.
Kolegija netenkina apeliacinių skundų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo principais ir CPK 93 str. nuostatų nepažeidė. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos atsižvelgiant į bylos pobūdį - ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, į nukentėjusiojo asmens amžių, kad yra nepilnametis bei neturi savarankiškų lėšų. Įvertintina ir tai, kad ieškinio reikalavimas iš esmės patenkintas, konstatuota teisė į neturtinę žalą ir teismas tik nustatė priteistinos žalos dydį.
Tokiu būdu, kolegija netenkina atsakovų apeliacinių skundų ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.,1d.,1 punktu
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų S. B. , R. B. , Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos po 3,85 litus išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.