- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-285-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė (pirm.)
- Kategorijos
Teisėjas Artūras Dilys Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4
2015 m. rugsėjo 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo V. V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, apeliacinį skundą dėl 2015-06-26 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
A. K. civilinys ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi nustatyta, kad V. V., būdamas nepakaltinamas, 2014 m. gruodžio 28 d. apie 15.30 val. namo, esančio Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), rūsyje katilinės patalpose grasindamas savo buvusiai sugyventinei A. K. ją užmušti, ne mažiau kaip tris kartus rankomis sugriebdamas jos kaklą ir smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą, šaukdamas: „va, žiūrėk, kokios pasekmės tau bus“, A. K. išsilaisvinus, paėmė į rankas kirvį ir pasakė: „va, žiūrėk, kas tau bus“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. K. sveikatą, t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Pirmos instancijos teismas V. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje , skundžiama nutartimi taikė priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. V. prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir paskirti gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Skunde nurodo, kad jo baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padaryta seniai, t.y. 2014-12-28, kad jis ir anksčiau gydėsi ambulatoriškai, nuvyksta pas gydytojus ir naudoja paskirtus vaistus, o nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. kovo mėnesio nesilankė psichikos centre, nes turėjo sveikatos problemų. Jis yra neįgalus, nepadarė jokių įstatymo pažeidimų, padeda savo motinai, rūpinais buitiniais reikalais – paruošia malkų, kūrena krosnį, atneša vandens, paruošia maistą. Su nukentėjusiąja A. K. nepalaiko ryšių, veiką padarė pasikarščiavęs dėl to, kad A. K. su juo nenorėjo gyventi, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymu uždraustą veiką, siunčia vaikams išlaikymą. Mano, kad teismas galėjo jam skirti gydymą ambulatoriškai, nes nuo to nenukentėtų ir vaikų interesai. Jo nuomone jam galima skirti prailginto veikimo vaistus ir taip būtų užtikrintas gydymo tęstinumas.
Apeliacinis skundas atmestinas, nes apylinkės teismas teisingai taikė apeliantui priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, išsamiai ir tinkamai motyvavo jos taikymo sąlygas ir pagrindą, todėl skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas nustatė, kad V. V. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje uždraustas veikas ir apeliantas neginčija šios aplinkybės, pripažįsta ir teismo nustatytą faktą, kad veikos padarymo metu jis dėl savo psichinės būklės negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir negalėjo jų valdyti. Jis tik nesutinka su jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi - stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, prašo ją pakeisti ir skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Teismas, skirdamas medicininę prievartos priemonę atsižvelgė į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą bei teismo psichiatrijos specialisto paaiškinimus teismo posėdyje, į ankstesnį apelianto elgesį, kai jam buvo taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis už anksčiau padarytas baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad V. V. sirgo ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu - lengvu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio ir emocijų sutrikimais reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, potrauminiu sindromu ir jam rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdyje dalyvavęs teismo psichiatrijos ekspertas, kuris papildomai nurodė, kad jam taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis už anksčiau padarytas įstatymu uždraustas veikas yra neefektyvus, nes jis nereguliariai lankėsi psichikos centre, neišsirašė vaistų. Šios aplinkybės skunde neneigia ir apeliantas, pripažindamas, kad pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. kovo mėnesio. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, eksperto paaiškinimus, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl V. V. psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, kadangi jis pats nesiima jokių priemonių savo psichikos būklei stabilizuoti, daro baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nesigydo bei tuo kelia pavojų savo ir buvusios šeimos nariams bei visuomenei. Taigi, šiuo atveju būtinumą taikyti būtent šią priverčiamosios medicinos priemonės rūšį apsprendžia paties apelianto veiksmai – nesilaikymas skirto ambulatorinio režimo, naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų darymas paskirto priverstinio ambulatorinio gydymo metu.
Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 98 str. 6 d. nuostatomis teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, esant pagrindui, teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 str. nustatyta tvarka. Skundžiamą nutartį naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais, motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. V., kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.