Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-507-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00214-2013-2;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant išteisintajam A. B., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, privačiai kaltintojai D. D., jos atstovei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos nukentėjusiosios D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal BK 155 str. išteisintas, privataus kaltinimo tvarka kaltinant tuo, kad 2013-11-13 d., apie 16 val. 10 min., advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), koridoriuje, rėkė ant apsaugos darbuotojos B. P., o D. D. bandant jį nuraminti ir pasiūlius išeiti iš kontoros patalpų, A. B. išeidamas iš kontoros patalpų garsiai jai pasakė: „...o tu, kiaule“. Šį įžeidimą girdėjo apsaugos darbuotoja B. P. bei kontoros koridoriuje buvusi nepažįstama moteris.

2014-03-31 Kauno apylinkės teismas A. B. pagal BK 155 str. išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas padarė išvadą, kad A. B. padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikaltimu.

Motyvuojamoji dalis

D. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Byloje nustatyta, kad A. B. advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“, patalpose rėkė ant apsaugos darbuotojos B. P., o D. D. bandant jį nuraminti ir pasiūlius išeiti iš kontoros patalpų, A. B. pasakydamas jos atžvilgiu žodžius „... o tu, kiaule“, ją įžeidė. Šį įžeidimą girdėjo apsaugos darbuotoja B. P. bei kontoros koridoriuje buvusi nepažįstama moteris. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007).

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (www.dz.lki.lt) ir Lietuvių kalbos žodynas (http://www.lkz.lt/startas.htm) A. B. pasakytą žodį, kai jis vartojamas apibūdinant žmogų, aiškina taip: kiaulė - nemandagus, begėdis, nešvarus žmogus. Akivaizdu, kad šis žodis yra žeminantis ir įžeidžiantis. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Nagrinėjamu atveju privati kaltintoja D. D. nurodo, kad A. B. ją įžeidė, dėl tokio A. B. elgesio ji patyrė didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pažeminimą. Su tokiais privačios kaltintojos D. D. teiginiais apygardos teismas visiškai sutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. advokatų kontoros patalpose, girdint pašaliniams asmenims, įžeidė D. D.

Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nors pats A. B. neigia, kad konflikto metu galėjo pavartoti nukentėjusiąją įžeidžiančius žodžius, nurodo, kad minėtus žodžius galėjo pavartoti kiti advokatų kontoros patalpose buvę žmonės, tačiau A. B. kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Vertinant A. B. versiją, akivaizdu, kad ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismas ją vertiną kaip gynybinę kaltinamojo poziciją. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, netikima kaltinamojo aiškinimu, kad žodžiai „o tu kiaule“ nukentėjusiajai D. D. pasakė ne jis, o kiti asmenys. Tokiai jo iškeltai versijai prieštarauja nukentėjusiosios D. D. ir liudytojos B. P. nuoseklūs parodymai. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. B. vartojo nukentėjusiąją D. D. įžeidžiančius žodžius, bei paneigia A. B. teiginius, jog minėtų įžeidžiančių žodžių jis nevartojo.

Tačiau apygardos teismas kategoriški nesutinka su prieštaringais pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. B. vartojo nukentėjusiąją įžeidžiančius žodžius, tačiau padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikaltimu. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje nėra duomenų, kad tarp A. B. ir D. D. įvyko konfliktas. Kauno apylinkės teismas deramai neįvertino aplinkybės, jog A. B. savo elgesiu sutrikdė advokatų kontoros darbą, demonstravo nepagarbą, įžeidė D. D. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2k-269/ 2005).

Apygardos teismas pažymi, kad nepagarbus A. B. elgesys buvo nepagrįstas, nesąlygotas jokių išorinių aplinkybių. Nukentėjusioji buvo įžeista tyčia, A. B. suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį, siekiant pažeminti D. D. kitų tai girdėjusių asmenų akivaizdoje, koridoriuje, kur teisinės konsultacijos galėjo laukti kiti asmenys. Tai pagrindžia nukentėjusiosios ir liudytojos B. P. parodymai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. B. kaltės padarius BK 155 str. 1 d. numatytą veiką – viešai žodžiu užgauliai pažeminus nukentėjusiąją D. D. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį ir atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę A. B. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas; taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. B. dirbtų ir gautų pastovias pajamas, todėl baudos kaip bausmės skyrimas šiuo atveju nebūtų tikslingas ir bausmės tikslai būtų nepasiekti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog A. B. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Nors nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į sveikatos būklę (netekęs 25 procentų darbingumo), laisvės apribojimo terminas nustatytinas artimas minimaliam – 6 mėnesiams.

Privati kaltintoja D. D. pirmosios instancijos teisme pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Asmens garbė bei orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsniuose. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę bei orumą gina ir civilinė teisė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji D. D. dėl nusikalstamų A. B. veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas, tačiau prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti 1000 Lt suma yra nepagrįstai didelė. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Todėl svarbu yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skunde D. D. nurodė, jog ji patyrė didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pažeminimą. Teismas konstatuoja, jog savo veiksmais A. B. nukentėjusiajai sukėlė nepatogumų, ji patyrė išgyvenimų, jog yra sulyginama su gyvūnu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Duomenų, kad A. B. dirba byloje nėra, yra netekęs 25 procentų darbingumo. Atsižvelgiant į teismo nustatytus žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog iš A. B. priteisus 500 Lt nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti, bus nepažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.

nusprendžia:

2014 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 48 str. 3 d. nuteistajam A. B. išaiškinama, jog jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. D. iš A. B. 500 Lt (penkis šimtus litų), tai atitinka 144 Eur, neturtinei žalai atlyginti.