Telšių apylinkės teismo nutarimas

2018-09-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-439-187/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
A15.-439-187/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Pažeidėjas
K. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr.A15.-439-187/2018ROIK:18089621231(S)
Proceso Nr. 4-47-3-00215-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10.; 21.9.10.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Mortai Kungienei,dalyvaujant:administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. R.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Astai Končienei,

suintesuotam asmeniui – automobilio savininkui N. R.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą baustas, teistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste LR ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 15.52 val. Telšių r., Nevarėnų mstl., Telšių g. 18 ir Aguonų g. sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra jos įgijęs, vairuodamas transporto priemonę F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, neatsižvelgdamas į greitį, nesilaikydamas tinkamo atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę, kuri suko į kairę. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti 2 automobiliai. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Tokiais savo veiksmais K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 126 p., reikalavimus, tai yra padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. R. neprisipažino padaręs administracinius nusižengimus. Nurodė, kad jis 2018 m. rugpjūčio 1 d., pasiėmęs tėvui N. R. priklausančio automobilio F. G. raktelius, išvažiavo pas draugę į N.. Pasikalbėjęs su drauge važiavo į namus. Priekyje važiavęs automobilis važiavo lėtai gal 20-30 km/h greičiu, todėl jis jį lenkęs. Jam jau įpusėjus lenkimą, priekyje važiavęs automobilis parodė posūkį, kad suks į kairę ir užsuko. Jis norėdamas išvengti susidūrimo stabdė, metėsi į dešinę ir norėjo aplenkti automobilį iš dešinės. Tą patį padarė ir priekyje važiavęs automobilis ir atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės dureles. Jis išsigando, nes važiavo neturėdamas teisės vairuoti, todėl nesustojo ir nekvietė policijos, o iš įvykio vietos pasišalino. Pripažįsta, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir pasišalino iš įvykio vietos, tačiau mano, kad priekyje važiavęs automobilis specialiai jam užsuko ir trenkėsi į jo automobilį. Kito vairuotojo nepažįsta. Važiavo leistinu 50-60 km/h greičiu, kelias buvo sausas.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė Asta Končienė nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas K. R. surašytas pagrįstai. Jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, lenkė automobilį draudžiamoje vietoje, nesilaikė saugaus atstumo ir norėdamas išvengti susidūrimo, lenkė automobilį iš dešinės ir su juo susidūrė. Padarytus administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkta medžiaga.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo automobilio savininkas N. R. paliudijo, kad K. R. yra jo sūnus. Nurodė, kad iš viso jis turi tris automobilius. Rakteliai buvo padėti ir sūnus juos pasiėmęs, nepasiklausęs, išvažiavo jam priklausančiu automobiliu F. G.. Matė, kad sūnus išvažiavo, policijai nepranešė, nors žino, kad sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemones. Po kiek laiko sūnus paskambino ir pasakė, kad padarė autoįvykį, prašė atvažiuoti į sodybą, esančią už Telšių važiuojant link Nevarėnų. Jam nuvažiavus jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Sūnus pasakojo, kad kitas vairuotojas specialiai jam užsuko. Mano, kad pats tokioje situacijoje būtų stabdęs. Nurodė, kad sūnus dažnai pasiima raktelius ir važinėjasi.

Liudytojas Ž. L. paliudijo, kad dirba Telšių AVPK vyriausiuoju patruliu. Jis surašė protokolą ir paėmė paaiškinimus dėl minėto autoįvykio. Buvo gavę iškvietimą dėl eismo įvykio, kuris įvyko Nevarėnuose. Nuvykus paaiškėjo, kad Nevarėnų miestelyje vairuotojas norėjo apsisukti, o iš galo važiavęs automobilis jį norėjo lenkti. Kai vairuotojas pamatė, kad jį lenkia, siekdamas išvengti susidūrimo pasuko į dešinę, tą patį padarė ir automobilis, kuris lenkė ir įvyko eismo įvykis, iš kurio K. R. pasišalino. Mano, kad dėl per didelio greičio ir per mažo atstumo tarp automobilių, K. R. sustabdyti nebespėjo, todėl lenkė iš dešinės ir užkliuvo už kito automobilio. Kaltas dėl įvykio K. R., nes lenkė draudžiamoje vietoje, nebandė stabdyti, o lenkė šalutiniu keliu iš dešinės, kas yra draudžiama. Vairuotojas, kuris darė posūkį, pamatė, kad lenkia ir metėsi į dešinę. Schemą braižė kolega, braižyta pagal pačių eismo įvykio dalyvių parodymus ir nuotrauką, kuri buvo padaryta, mačiusio eismo įvykį žmogaus, be to vietoje dar matėsi detalės. Aiškiai matyti, kad susidūrimas įvyko sankryžoje. K. R. prieš lenkimą matė, kad priekyje sankryža, yra ženklai.

Liudytojas K. V. paliudijo, kad minėtą dieną automobiliu F. G. važiavo nuo Mažeikių link Telšių ir ties Nevarėnų pabaiga norėjo apsisukti. Kai pradėjo rodyti posūkį į kairę, jis pažiūrėjo į veidrodėlį ir niekas jo nelenkė, o likus kokiem 5 metram iki sankryžos, tik pasukęs apie pusę metro į kairę, jis pamatė, kad jį lenkia kitas automobilis, todėl jis grįžo į savo eismo juostą, o tada lenkęs jį automobilis bandė lenkti iš dešinės pusės ir kliudė jo automobilio dešinės pusės priekį. Jis sustojo, o kliudęs automobilis nuvažiavo. Sustojęs sunkvežimio vairuotojas pasakė, kad kitas eismo įvykio dalyvis stovi už 200-300 metrų šalutiniame kelyje. Nuvažiavęs bandė kalbėtis, bet K. R. nesikalbėjo, bėgo į laukus. Jis iškvietęs policiją ir laukęs. Jis važiavęs 20-30 km/h greičiu, nes ruošėsi apsisukti. Vairavimo stažas 7-8 metai. Automobilio, kuris lenkė greitis buvo žymiai didesnis. Automobilis draustas, todėl žalos atlyginti neprašo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinis nusižengimas yra LR ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad savo neteisėtais veiksmais K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto, 14 punkto, 126 punkto, reikalavimus, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojami du administraciniai nusižengimai, numatyti LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu <...>.

KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. <...>.

Iš byloje esančių duomenų, K. R. parodymų, liudytojų Ž. L., K. V., N. R. parodymų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. K. R. pasiėmęs tėvui priklausančio automobilio F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, išvažiavo juo. Minėtu automobiliu važiuodamas Nevarėnų kaime, prieš sankryžą lenkė automobilį ir pamatęs, kad lenkiamas automobilis daro posūkį į kairę, norėdamas išvengti susidūrimo staigiai suko į dešinę, norėdamas aplenkti jį iš dešinės, bet tą pati padarius ir lenkiamam automobiliui įvyko eismo įvykis. K. R. neneigia, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes nėra jos įgijęs, taip pat neneigia, kad įvykus eismo įvykiui, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tačiau K. R. nepripažįsta, kad jis sukėlė eismo įvykį. Jis nurodo, kad automobilis priekyje važiavęs lėtai, apie 20-30 km/h greičiu, todėl jis turėjo jį aplenkti, be to posūkio signalą automobilis pradėjo rodyti jau tada, kai jis, K. R., jau buvo pradėjęs lenkimą. Pagal KET 140.1 punktą, lenkti draudžiama šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, eismo įvykis įvyko ties pačia sankryža. To neneigia ir K. R.. Taip pat iš eismo įvykio schemos matyti, kad K. R. vairuojamo automobilio stabdymo žymės yra jau už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“, t. y. K. R. pradėdamas lenkimo manevrą turėjo matyti kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ ir žinojo, kad priekyje yra sankryžą, tačiau pažeisdamas KET taisykles lenkė automobilį draudžiamoje vietoje. Sutinkamai su KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo KET punktu, K. R. privalėjo matyti kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, kuris įspėjo apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą, kurioje draudžiama lenkti, pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus. Taip pat K. R. pripažino, kad jis pamatęs, jog lenkiamas automobilis rodo posūkį ir atlieka lenkimo manevrą sustabdyti nespėjo, kas patvirtina, jog jis vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo ir greičio, dėl ko neturėjo galimybės sustabdyti automobilį, todėl siekdamas išvengti susidūrimo lenkė jį iš dešinės pusės. Kad būtent K. R. kaltas dėl eismo įvykio, nes lenkė draudžiamoje vietoje, nebandė stabdyti, o lenkė šalutiniu keliu iš dešinės, kas yra draudžiama patvirtino ir liudytojų Ž. L. ir K. V. duoti parodymai.

K. R. parodymai, kad K. V. (lenkiamo automobilio vairuotojas) specialiai užsuko automobilį dėl ko ir įvyko eismo įvykis atmestini ir laikytini, kaip siekimas išvengti atsakomybės, kadangi būtent K. R. veiksmai buvo neteisėti, be to kitų įrodymų, patvirtinančių K. R. parodymus nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog K. V. parodė, kad K. R. nepažįsta ir neturi jokių nesutarimų su juo.

Nors K. R. pozicija dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo nebuvo nuosekli: administracinio nusižengimo protokole bei savo paaiškinime iš karto po eismo įvykio jis nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi, tačiau teismo posėdžio metu jis kaltu prisipažino tik iš dalies dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes nėra jos įgijęs, bei kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, visgi K. R. kaltė pilnai įrodyta iš dalies jo paties parodymais, taip pat teisme apklaustų liudytojų Ž. L., K. V., N. R. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (4 b. l.), K. R., K. V. paaiškinimais (5,6 b. l.), eismo įvykio schema (7 b. l.), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (8 b. l.), pažyma dėl eismo įvykio (9 b. l.), fotolentele (10-12 b. l.), duomenų apie asmenį paieška (15 b. l.), VĮ Regitra informacija apie transporto priemones (16 b. l.), registracijos liudijimo kopija (17 b. l.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. R. veiksmai visiškai atitinka LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį, nes jis, lenkė kitą transporto priemonę, neatsižvelgdamas į greitį, nesilaikydamas tinkamo atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Byloje K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR ANK 35 straipsnis), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmuo jau buvo baustas už pažeidimo numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Skiriant nuobaudą teismas įvertina administracinės nuobaudos tikslus, asmenį charakterizuojančią medžiagą – ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Pagal savo pobūdį padaryti administraciniai nusižengimai yra itin šiukštūs, kelia pavojų kitiems asmenims. Darytina išvada, kad prevenciniai ir nubaudimo tikslai bus pasiekti skyrus K. R. didesnes nei sankcijų vidurkiai baudas už numatytus pažeidimus. Galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui, t. y. K. R. tėvui N. R., tačiau N. R. pripažino, kad matė, kaip sūnus išvyko jam priklausančiu automobiliu ir nieko nedarė, kad jį sustabdytų, o be to pats N. R. pripažino, kad tai ne pirmas kartas, kai sūnus K. R. vairuoja automobilį, nors neturi teisės vairuoti transporto priemones, N. R. nesiėmė jokių priemonių ir neužtikrino, kad K. R. neturėtų galimybės paimti automobilio, todėl taikytinas transporto priemonės konfiskavimas (LR ANK 426 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

K. R. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal LR ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;

pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi subendrinti paskirtas nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės F. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WF0GXXPSSG3D09602, šiuo metu saugomos Mažeikių 13 A, Telšiuose, pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 263/2018, konfiskavimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A15.-439-187/2018 ir ROIK numerį 18089621231. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (LR ANK 676 straipsnio 1,2 dalys).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį nutarimą priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė