Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovams M. V. (toliau – ir atsakovas) ir L. M. (toliau – ir atsakovė) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. kovo 15 d. ieškiniu ieškovė prašė solidariai iš atsakovų priteisti 19 426,36 žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2022 m. vasario 27 d. su atsakove sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. (duomenys neskelbtini) Jonavoje atsakovas vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijęs), sukėlė eismo įvykį – sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Motociklas), jį kliudė ir apgadino. Eismo įvykio metu taip pat nukentėjo Motociklo vairuotojas A. R., jam nustatytas sunkus sveikatos sužalojimo mastas. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Kauno AVPK pateikta informacija, pripažintas atsakovas. Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio išmokėjo iš viso 20 358,36 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, kurią sudaro: 3 325 Eur už Motociklą (buvo nustatyta, kad Motociklo remonto kaina viršytų 75 proc. Motociklo rinkos vertės, todėl buvo laikyta, kad jo remontas ekonomiškai netikslingas; Draudimo išmokos dydis buvo nustatomas iš Motociklo rinkos vertės iki sunaikinimo (4 550 Eur) atėmus Motociklo likučių vertę po eismo įvykio (1 225 Eur), buvo paskaičiuota ir nukentėjusiam išmokėta 3 325 Eur suma (4 550 – 1 225 = 3 325)); 691 Eur draudimo išmoka už eismo įvykio metu sugadintą motociklininko aprangą ir daiktus; 900,09 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti už medicinines ir transporto išlaidas; 9 000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti už sunkiai sutrikdytą sveikatą nukentėjusiajam; 6 442,27 Eur draudimo išmoka pagal Kauno teritorinės ligonių kasos pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) už PSDF biudžetui padarytą žalą apmokant nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsakovas ieškovei yra atlyginęs 932 Eur, todėl šį ieškinį ieškovė reiškia tik dėl likusios neatlygintos 19 426,36 Eur draudimo išmokos dalies.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Analogiška nuostata įtvirtinta Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.3 punkte. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui, kaip (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininkui, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą ir neatlygintą draudimo išmokos dalį – 19 426,36 Eur.

Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju, egzistuoja ir atsakovės kaltė. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti (pvz., neblaivūs, neturintys teisės vairuoti) asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neužtikrino, kad jai priklausančios transporto priemonės nevairuotų teisės vairuoti neturintis asmuo, atsakovė laikytina solidariai atsakinga už eismo įvykio metu kilusią žalą.

Teisėja 2023 m. kovo 16 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovams 14 d. terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti.

2023 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2023 m. gegužės 22 d. atsakovės atstovas el. paštu ieškovei pateikė transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną atsakovė nebuvo minėtos transporto priemonės savininkė, nes transporto priemonė buvo parduota atsakovui. Ieškovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsisako reikalavimo, šioje civilinėje byloje pareikšto atsakovės atžvilgiu, ir prašo jos atžvilgiu civilinę bylą nutraukti. Ieškovei yra žinomos reikalavimo atsakovės atžvilgiu atsisakymo pasekmės.

Atsakovas M. V., kuriam procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. kovo 31 d. atsiliepime, teisme registruotame 2023 m. balandžio 3 d., prašo sustabdyti šią civilinę bylą, „kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka“ ir „kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme“. Atsakovo teigimu, baudžiamojoje byloje yra prašoma draudimo bendrovę traukti į bylą civiliniu atsakovu. Atsakovas su ieškiniu iš dalies nesutinka. Atsakovas sutinka, jog (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą, kad „sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (...)“ - važiuodamas pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę - į (duomenys neskelbtini), nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio A. R. vairuojamo motociklo Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. R., kuriam dėl dešinio žastikaulio priekinio išnirimo, atviro kairio šlaunikaulio kūno lūžimo su muštine žaizda, krūtinės slankstelių keterinių ataugų lūžių buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį ir šiuo metu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra perduota nagrinėjimui į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Be ieškovės pateikto ieškinio šioje civilinėje byloje, nukentėjusysis yra ir baudžiamojoje byloje pareiškęs civilinius ieškinius, t. y. 37 291,10 Eur civilinį ieškinį – 27 291,12 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereiškia, nes 6 442,27 Eur žalą iki 2023 m. sausio 5 d. atsakovas pilnai atlygino. Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinius ieškinius, nors draudimo kompanija visas išmokas jam yra išmokėjusi. Akivaizdu, kad šiuo metu ieškovė reikalauja regreso tvarka iš atsakovų atlyginti solidariai turtinę ir neturtinę žalą, nes nukentėjusiajam žala buvo išmokėta. Dar ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorė V. Ž. ikiteisminio tyrimo byloje buvo priėmusi nutarimą skirti atsakovui laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir laikinai apriboti atsakovo pinigines lėšas, esančias Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas – draudžiama atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į šią sąskaitą gautas lėšas; neišieškoma suma – 300 Eur. Nutarime buvo nurodyta, kad netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į nurodytas pinigines lėšas, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu civilinio ieškinio atlyginimas, kadangi lėšos gali būti išeikvotos arba perleistos tretiesiems asmenims. Atsakovas buvo pateikęs skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui ir nurodęs, kad nesutinka su nutarime prokurorės išvardintais motyvais ir argumentais bei prašė teismo panaikinti jam šią skirtą kardomąją priemonę kaip neteisėtą ir neobjektyvią, pažeidžiančią atsakovo teisėtus interesus. Atsakovas buvo nurodęs, kad apribojus pinigines lėšas jis negali savanoriškai atlyginti jokių civilinių ieškinių, nes taip atsakovui yra apribojama bet kokia teisė savanoriškai, gera valia spręsti klausimus dėl žalų atlyginimo. Draudimas išmokėjo nukentėjusiam 20 358,36 Eur draudimo išmoką ir pagal ieškovės atsiųstas pretenzijas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo reikalavo 6 442,27 Eur pagal VĮ Kauno teritorinės ligonių kasos pretenziją, pagal pretenziją (duomenys neskelbtini) reikalaujama 900,09 Eur, pagal pretenziją (duomenys neskelbtini) dėl reikalaujamos neturtinės žalos – 9 000 Eur, pagal (duomenys neskelbtini) – 325 Eur. Šias žalas ieškovė reikalavo iš atsakovo atlyginti per 14 dienų, taip pat pagal atsiųstą paskutinį raštą nurodė, kad atsakovas vėluoja atsiskaityti. Atsakovas paaiškino teisininkei, kad kaip jis gali spręsti klausimus dėl žalos atlyginimo, jei jam yra užblokuota sąskaita, be to, atsakovui dar yra reikalinga bent kokia pinigų suma pragyvenimui, mokesčių susimokėjimui. 2023 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja A. L. pagal atsakovo pateiktą skundą priėmė nutartį, kuria atsakovo skundo netenkino, motyvuojant, kad jis nepateikė duomenų, kokia pinigų suma yra reikalinga atsakovui pragyvenimui ir kokia pinigų suma atsakovui yra reikalinga siekiant atlyginti žalas ir nurodė kreiptis su prašymu į bylą kuruojančią prokurorę. Kadangi byla jau buvo atiduota į teismą ir šiuo metu yra teisėjos Bangos Bartkienės žinioje ir jau yra paskirtas teismo posėdis, todėl atsakovas pateikė prašymą-skundą teisėjai, nurodydamas, kad atsakovui per mėnesį yra reikalinga bent 1 000–500 Eur suma žalos atlyginimui ir 500 Eur pragyvenimui ir kad atsakovui būtų leista disponuoti didesne pinigų suma nei kad buvo priimta prokurorės nutarime dėl kardomosios priemonės skyrimo. Atsakovui užblokavus sąskaitą jis paprasčiausiai negali ir neturi iš ko mokėti žalą, atsakovui palikta disponuoti tik 300 Eur pinigine suma. Skunde baudžiamojoje byloje jis buvo nurodęs, kad kreipėsi į teismą su šiuo prašymu, kad teismas išspręstų klausimą dėl atsakovo paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo, panaikinimo, nes 2023 m. sausio 25 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – yra nepagrįstas ir neproporcingas, varžanti atsakovo teisėtus interesus labiau negu reikia tokiems tikslams pasiekti. Teismai ne vieną kartą yra pasisakę, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar, laikinai apribojus atsakovo fizinio asmens pinigines lėšas, nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Šiuo atveju yra pažeidžiamos atsakovo teisės. Tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisių apribojimas atsakovui priklausančioms piniginėms lėšoms varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesinėms prievartos priemonę siekiamiems tikslams pasiekti. 2023 m. kovo 13 d. iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjos Bangos Bartkienės posėdžių sekretorės Inos Jankulskaitės elektroniniu paštu atsakovas gavo atsakymą, kad, atsižvelgiant į tai, kad teisėja Banga Bartkienė atostogauja, atsakovo prašymas dėl kardomosios priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – bus sprendžiamas teisiamojo posėdžio metu. Taigi šiai dienai neišsprendus klausimo dėl laikinojo teisių apribojimo baudžiamojoje byloje ir neleidus atsakovui disponuoti didesne pinigine suma, jis niekaip negali sumokėti ieškovei, kad ir kaip norėtų. Geranoriškai mokėti negali ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad prokurorė byloje buvo priėmusi tokį sprendimą. Atsakovas nesutinka, kad teismas priteistų bylinėjimosi išlaidas bei ieškinyje nurodytas 5 procentų palūkanas. Ieškovei jis visą laiką sakė, kad negali sumokėti, kadangi baudžiamojoje byloje yra priimtas toks sprendimas dėl atsakovo banko sąskaitos arešto ir siuntė jiems Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtą nutartį, taigi ieškovė visą laiką žinojo apie atsakovo problemą, jis visą laiką su jais bendravo ir aiškino susidariusią situaciją, į ką ieškovė visiškai neatsižvelgė ir padavė ieškinį į teismą. Atsakovas sutinka šioje civilinėje byloje sudaryti taikos sutartį, kad jam būtų leista mokėti įsiskolinimą dalimis, kai bus išspręstas klausimas baudžiamojoje byloje dėl kardomosios priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo, nes iškart tokių piniginių sumų šiai dienai atsakovas tikrai neturės iš ko sumokėti. Žalų suma yra didelė.

Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) laikomi įteiktais 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-7669-527/2023 skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. birželio 22 d. 9.30 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3.

Atsakovė 2023 m. birželio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog, siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų ir vadovaujantis CPK 246 straipsniu, atsakovė ir jos atstovas informuoja teismą, kad nedalyvaus 2023 m. birželio 22 d. 9.30 val. teismo posėdyje ir prašo teismo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Atsakovė nurodė, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi deklaruotos gyv. vietos adresu, kuriais buvo siųsti procesiniai dokumentai, šiuo metu faktiškai negyvena, nes yra motinystės atostogose ir augina mažametį (iki 1 m.) sūnų. Atitinkamai, faktiškai gyvenama patogesnėje vietoje - (duomenys neskelbtini). Taip pat paminėta, jog prieš kreipiantis į teismą ieškovė neinformavo atsakovės apie inicijuojamą teisminį procesą bei nesikreipė dėl nuostolių atlyginimo ikiteisminio proceso tvarka, taip nesudarant galimybių pareikšti savo poziciją ir išvengiant nereikalingo bylinėjimosi proceso. Nepaisant to, atsakovė jau po praleisto termino, 2023 m. gegužės 19 d., sužinojusi apie gautus procesinius dokumentus, nedelsiant telefonu pasikreipė į teismą išsiaiškinti apie galimai iškeltą bylą jos atžvilgiu. Gavus reikiamą informaciją, atsakovės atstovas 2023 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą dėl prisijungimo prie bylos. Atsakovės atstovui gavus prieigą ir susipažinus su bylos dokumentais bei faktinės aplinkybėmis, buvo susisiekta su ieškove ir el. paštu pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Pavykus taikiai susitarti su ieškove, kuri pateikė pareiškimą dėl reikalavimo atsakovės atžvilgiu atsisakymo bei prašymo jos atžvilgiu civilinę bylą nutraukti, atsakovė nebeteikė prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo. 2023 m. gegužės 23 d. ieškovės su pareiškimu pateiktas priedas Nr. 1, (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo (pirkėjo) ir atsakovės (pardavėjos) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota atsakovui. Atitinkamai, (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną atsakovė nebuvo minėtos transporto priemonės savininkė, nes transporto priemonė buvo parduota atsakovui. Kaip numatyta LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. <...> Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, jog atsakovė nebuvo minėtos transporto priemonės savininkė (valdytoja), todėl už padarytą žalą negali būti laikoma atsakinga. Taip pat svarbu paminėti, jog visos draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį nuo (duomenys neskelbtini), įskaitant ir žalos padarymo momentą, buvo perėjusios naujajam transporto priemonės savininkui, t. y. atsakovui, kuris yra pilnai atsakingas už padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atsakovo atžvilgiu tenkintinas.

Nustatyta, jog 2022 m. vasario 27 d. ieškovė su atsakove sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. (duomenys neskelbtini) Jonavoje atsakovas, vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijęs), sukėlė eismo įvykį – sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Motociklas), jį kliudė ir apgadino. Eismo įvykio metu taip pat nukentėjo Motociklo vairuotojas A. R., jam nustatytas sunkus sveikatos sužalojimo mastas. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Kauno AVPK pateikta informacija, pripažintas atsakovas. Ginčas dėl to byloje nekilo. Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą.

Taip pat nustatyta, jog ieškovė dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio išmokėjo iš viso 20 358,36 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, kurią sudaro: 3 325 Eur už Motociklą (buvo nustatyta, kad Motociklo remonto kaina viršytų 75 proc. Motociklo rinkos vertės, todėl buvo laikyta, kad jo remontas ekonomiškai netikslingas; Draudimo išmokos dydis buvo nustatomas iš Motociklo rinkos vertės iki sunaikinimo (4 550 Eur), atėmus Motociklo likučių vertę po eismo įvykio (1 225 Eur), buvo paskaičiuota ir nukentėjusiam išmokėta 3 325 Eur suma (4 550 – 1 225 = 3 325)); 691 Eur draudimo išmoka už eismo įvykio metu sugadintą motociklininko aprangą ir daiktus; 900,09 Eur draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti už medicinines ir transporto išlaidas; 9 000 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti už sunkiai sutrikdytą sveikatą nukentėjusiajam; 6 442,27 Eur draudimo išmoka pagal Kauno teritorinės ligonių kasos pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) už PSDF biudžetui padarytą žalą apmokant nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsakovas ieškovei yra atlyginęs 932 Eur, todėl šį ieškinį ieškovė reiškia tik dėl likusios neatlygintos 19 426,36 Eur draudimo išmokos dalies.

Atsakovas sutinka, kad šią 19 426,36 Eur sumą ieškovei jis privalo atlyginti, tačiau teigia, jog to padaryti šiuo metu negali dėl to, kad 2023 m. sausio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės V. Ž. ikiteisminio tyrimo byloje yra priimtas nutarimas skirti atsakovui laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir laikinai apriboti atsakovo pinigines lėšas, esančias Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovas prašo sustabdyti šią civilinę bylą, „kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka“ ir „kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme“.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Analogiška nuostata įtvirtinta Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.3 punkte. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui, kaip (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininkui, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. ieškovė regreso tvarka turi teisę reikalauti grąžinti jos išmokėtą ir neatlygintą draudimo išmokos dalį – 19 426,36 Eur, su kuo iš esmės sutinka ir atsakovas.

Tačiau teismas nesutinka su atsakovu, kad negalima nagrinėti šios bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka“ ir / ar, kad būtų paaiškėję, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiamų regresinių reikalavimų (ne)patenkinimas, teismo nuomone, niekaip nėra susiję su iki šiol nebaigta išnagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamąja byla Nr. 1-1145-598/2023, kurioje bus sprendžiama dėl atsakovo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o, be to, toje baudžiamojoje byloje bus sprendžiami kiti nukentėjusiojo civiliniai ieškiniai 37 291,10 Eur sumai, t. y. dėl atlyginimo 27 291,12 Eur turtinės žalos ir dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurios nukentėjusiajam neatlygino nei draudimo bendrovė, nei atsakovas, kaip Eismo įvykio kaltininkas. Dėl šios priežasties teismas, nekonstatavęs jokio prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamų bylų, nemato jokio pagrindo nagrinėjamą bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Be to, teismas, ieškinį tenkindamas visiškai, įvertintina ir tai, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-1145-598/2023 teisėjos B. Bartkienės 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi yra leista kaltinamajam M. V. (t. y. nagrinėjamos bylos atsakovui) disponuoti 73000, Swedbank, AB sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) esančiais pinigais, neviršijant 1 000 Eur per mėnesį. Nutartyje nurodyta, jog toks leidimas duotas ,,atsižvelgiant į kaltinamojo M. V. prašymą, taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba UAB ,,Baltic logistics solutions“ ir taip gauna pajamas, kurios pervedamos į kaltinamojo banko sąskaitą, kuriai taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėtų kitų pajamų ar santaupų, iš kurių galėtų pragyventi (tenkinti būtiniausius socialinius bei buitinius poreikius, atlyginti žalą draudimo bendrovei)“. Vadinasi, atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės apie tai, jog jo baudžiamojoje byloje pateikta prašymas nėra išspręstas, nebeegzistuoja.

Tačiau teismas pažymi, jog ieškinio visiškas patenkinimas netrukdo atsakovui su ieškove susitarti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pervedant priteistą tam tikromis dalimis iš atlyginimo, arba, šalims dėl to nesusitarus, kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su savarankišku prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

Dėl dalies bylos nutraukimo ieškovei atsisakius ieškinio

Atsisakymas nuo ieškinio dalies atsakovės atžvilgiu priimtinas, kadangi jis neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia niekieno interesų, ir byla toje dalyje nutrauktina. Ginčas dėl to, jog (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo (pirkėjo) ir atsakovės (pardavėjos) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota atsakovui, kas reiškia, jog žalos padarymo metu atsakovė nebuvo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis, savininke ir visos draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį nuo (duomenys neskelbtini), įskaitant ir žalos padarymo momentą, buvo perėjusios naujajam transporto priemonės savininkui, t. y. atsakovui, kuris yra pilnai atsakingas už padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje atsakovės L. M. ir bylą toje dalyje nutraukti.

Ieškinį atsakovo M. V. atžvilgiu tenkinti.

Priteisti ieškovei „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinei draudimo bendrovei (juridinio asmens kodas 304080146, Ukmergės g. 280, 06115 Vilnius, a. s. LT06 0600 0750 1679) iš atsakovo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) 19 426,36 (devyniolikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 36 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 437 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) valstybei 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinei (Vasario 16-osios g. 3, Jonava, 55169, el. p. jonavos.rumai@teismas.lt).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.