- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- Ik-125-423/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00541-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- A. F.
- Atsakovas
- AB „Kauno energija“
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,
atsakovų AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-07-19 sprendimo Nr. 42-4-226 panaikinimo; panaikinti atsakovo AB „Kauno energija“ 2011-05-24 raštą Nr. 20-2273 „Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas projektavimo sąlygų išdavimo“; panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus 2011-06-08 raštą Nr. 42-4-180 „Dėl buto adresu (duomenys neskelbtini)“ bei 2011-07-19 sprendimą Nr. 42-4-226 „Dėl prašymo“; įpareigoti atsakovą AB „Kauno energija“ išduoti projektavimo sąlygas buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), atjungimui nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų; įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 109 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus buto (unikalus Nr. 1984-8000-1011:0014), esančio (duomenys neskelbtini), atjungimui nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų (b.l. 95-97, 119-120).
Pareiškėjas patikslintame skunde ir prašyme nurodė bei jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti 2011-07-19 sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jis pareiškėjui nebuvo įteiktas, apie jo priėmimą jam tapo žinoma tik susipažinus su atsakovo atsiliepimu ir pateiktais dokumentais. Iš atsiliepimo turinio pareiškėjas suprato, jog pats atsakovas šio sprendimo nelaikė savarankišku administraciniu aktu, todėl terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti. Atstovai paaiškino, kad pareiškėjas nori rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą, atsijungiant nuo centralizuotos šildymo sistemos ir įsivedant autonominį dujinį šildymą, o taip pat nutraukti šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad buto šildymas yra centrinis. 2011-02-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjas pateikė prašymą leisti atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius, pažeidžiant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 109 p. reikalavimą (ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos įregistravimo savivaldybės institucijoje išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus arba pateikti pagrįstai motyvuotą atsisakymą ją išduoti), 2011-06-08 raštu Nr. 42-4-180, pranešė, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įeina į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Kartu atsakovas pateikė AB „Kauno energija“ 2011-05-24 rašto Nr. 20-2273 kopiją, iš kurio turinio matyti, jog AB „Kauno energija“ atsisako išduoti projektavimo sąlygas buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, šilumos įrenginių atjungimui, remdamasi tuo pačiu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320. 2011-07-19 raštu Nr. 42-4-226 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius nurodė atsisakymo išduoti atsijungimo sąlygas pagrindus. Atsakovų atsisakymai yra formalūs ir nemotyvuoti. Atsižvelgdamas į UAB „THM“ pateiktą išvadą, tikslu nepažeisti kitų gyvenamojo namo bendraturčių teisėtų interesų, pareiškėjas įsipareigojo vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį. Taigi, norėdamas atsijungti nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, pareiškėjas, kaip vartotojas, privalo įrodyti, kad yra sumokėjęs už sunaudotą energiją, kad, įgyvendindamas savo teises, nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams. Pareiškėjas neturiu įsiskolinimų atsakovei AB „Kauno energija“, gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai neprieštarauja, kad pareiškėjas atsijungtų nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, sutarties dėl buto šildymo nutraukimas nepadarys kitų butų savininkams žalos, atjungti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų techninių kliūčių taip pat nėra, tame pačiame gyvenamajame name esantys trys butai jau yra šildomi autonomiškai. Atsisakymas išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, pažeidžia pareiškėjo kaip savininko (CK 6.390 str.) ir kaip vartotojo (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str.) teises ir teisėtus interesus, Šilumos ūkio įstatymą. Specialiojo plano skyriuje įtvirtinta nuostata, kad „Esminiams šios zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose nustatyta tvarka“. Taigi, ši nuostata rodo, kad nors centralizuoto aprūpinimo šiluma zonose prioritetinis vartotojų aprūpinimo šiluma būdas yra centralizuotas šildymas, tačiau numatyta vis tik ir atsijungimo galimybė, jei vartotojas įvykdo numatytus techninius reikalavimus ir sąlygas, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kauno energija“ su pareiškėjo skundu nesutinka, atsiliepime (b.l. 42-43) nurodė ir atstovas paaiškino, kad atsakovas 2011-05-24 raštu Nr. 20-2273 informavo Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyrių, kad (duomenys neskelbtini)namas yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotų šilumos tinklų. Kita šilumos vartotojo pasirinkta kuro rūšis neatitinka specialiojo plano. AB „Kauno energija“ neturi juridinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir kito buto šildymo kuro rūšies naudojimo. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas specialus mikrorajonų šilumos tiekimo planas yra privalomas vykdyti visiems šilumos tiekimo ir vartojimo santykių dalyviams. Prašė skundą atmesti.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė (b.l. 122-128, 142-145) ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog pareiškėjui, pateikus atitinkamus dokumentus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius 2011-04-07 raštu Nr. 42-2-210 „Dėl duomenų ir išvadų pateikimo“ kreipėsi į AB „Kauno energija“, prašydamas per 10 kalendorinių dienų pateikti pažymą, ar dėl pakeisto šildymo būdo būtų pažeidžiamos ar nepažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai. AB „Kauno energija“ 2011-04-15 raštu Nr. 20-1641 „Dėl pažymos, adresu (duomenys neskelbtini)“ informavo Energetikos skyrių, kad keičiant buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, šildymo būdą, t.y. atjungiant to buto šilumos įrenginius nuo pastato centrinio šildymo sistemos, būtų pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai. Energetikos skyrius 2011-05-16 raštu Nr. 42-2-274 kreipėsi į AB „Kauno energiją“, pateikdamas paraišką dėl buto (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo projektavimo sąlygų pateikimo, tačiau 2011-05-24 AB „Kauno energija“ raštu Nr. 20-2273 informavo, jog neturi juridinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygas minėtam butui dėl šilumos įrenginių atjungimo, kadangi šis daugiabutis gyvenamasis namas yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Kita šilumos vartotojo pasirinkta kuro rūšis neatitinka Specialiojo plano. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius 2011-06-08 raštu Nr. 42-4-180 ir 2011-07-19 raštu Nr. 42-4-226 atsisakė pareiškėjui išduoti atsijungimo sąlygas, nurodydamas atsisakymo pagrindus. Atjungimas nuo centralizuotų šilumos ir karšto vandens tinklų yra vykdomas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Taisyklių 111 p. nuostatomis buvo atsisakyta duoti rašytinį pritarimą, kadangi pareiškėjo prašomas atjungti butas yra centrinio šildymo tiekimo zonoje, o pareiškėjo pasirinktas kitas šilumos ruošimo būdas (t.y. gamtinės dujos) neatitinka specialiojo plano. LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. numato galimybę atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, nurodant, kad šildymo būdas keičiamas LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. LR šilumos ūkio įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Pareiškėjo pasirinktas autonominio šildymo būdas gamtinėmis dujomis nėra priskirtinas ekologiško aprūpinimo šiluma būdams ir jam yra nustatytas konkretus reglamentavimas. Be to, pareiškėjas praleido terminą ginčyti 2011-07-19 sprendimą Nr. 42-4-226 be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl reikalavimo atnaujinti terminą
Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą ginčyti 2011-07-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus sprendimą Nr. 42-4-226 „Dėl prašymo“ (b.l. 119-120).
LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamojo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos <...>. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas 2011-07-19 sprendimas Nr. 42-4-226. Pareiškėjas nurodė, kad apie jo priėmimą jis sužinojo tik susipažinęs su atsakovo atsiliepimu, kuris buvo įteiktas 2011-07-21. Pareiškėjas nurodė, jog jam iš skundžiamo 2011-07-19 sprendimo turinio buvo suprantama, kad teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas yra 2011-06-08 raštas Nr. 42-4-180, o 2011-07-19 sprendimu Nr. 42-4-226 atsakovas tik išaiškino ir nurodė atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas pagrindus ir tik teismui pasiūlius pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, suprato, jog šis sprendimas jam sukels teisines pasekmes ir pasinaudojo šia teise. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei pareiškėjo motyvus, kolegijos nuomone, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.
Dėl reikalavimų panaikinti 2011-05-24, 2011-06-08, 2011-07-19 sprendimus bei įpareigojimo atlikti veiksmus
Byloje kilęs ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva, kadangi pareiškėjas 2011-02-15 kreipėsi į atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo atsijungti nuo centrinio šilumos tiekimo (b.l. 7).
Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos, bloko ar buto šildymo būdą. Šilumos vartotojo teises pakeisti daugiabučio namo buto šildymo būdą detalizuoja Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (akto redakcija, galiojanti nuo 2011-10-30) patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, informavo pareiškėją, kad pastatas adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų (b.l. 9). Kartu su ginčijamu 2011-06-08 atsakovo raštu buvo pateiktas ir atsakovo AB „Kauno energija“ raštas 2011-05-24 Nr. 20-2273 (b.l. 8), kuriame nurodyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje aprūpinimas šiluma vykdomas iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Kita šilumos vartotojo pasirinkta kuro rūšis neatitinka atnaujinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320, todėl neturi juridinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygas minėto buto šilumos įrenginių atjungimui. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-06-08 rašte nėra nurodytas Taisyklių punktas, kuriuo rėmėsi atsakovas ruošdamas atsakymą pareiškėjui. Kolegijos vertinimu, atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusių Taisyklių 111 punktu. 2011-06-15 pareiškėjas prašymu kreipėsi į atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti atsakymą, atitinkantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (b.l. 56). Atsakovas 2011-07-19 rašte Nr. 42-4-226 (b.l. 54-55) nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių 111 punktu buvo atsisakyta išduoti prisijungimo sąlygas pakeičiant buto šildymo būdą bei nurodyta apskundimo tvarka.
Sprendžiant skundo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje, aktualu, kad konkretaus asmens atžvilgiu priimtas vienkartis teisės taikymo aktas paprastai turėtų būti pripažįstamas individualiu administraciniu aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), o jo turiniui turėtų būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai. Šioje byloje aktualus yra paskutinis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus 2011-07-19 raštas Nr. 42-4-226.
Nustatant, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinius aktus ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje - tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika" Nr. 4,296 p.). Taigi, sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Ginčo atveju atsakovo 2011-07-19 raštas Nr. 42-2-226 (b.l. 54-55), kuriuo buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas, vertintinas kaip neveikimas, nes atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos jam pagal kompetenciją priskirta atlikti.
VAĮ 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti LR Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Pabrėžtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla remtųsi įstatymu ir atitiktų jo reikalavimus (VAĮ 3 str. 1 d.). Taigi, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip kaip numato teisės aktai.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tai reiškia, kad kiekviename sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai, argumentai ir įrodymai ir pateikiamas įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006), be to, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Šiuo atveju, atsakovo AB „Kauno energija“ 2011-05-24 raštas Nr. 20-2273, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-06-08 raštas Nr. 42-4-180 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų. Juose visiškai nenurodyta rašytinio nepritarimo argumentacija, motyvai, teisinis pagrindas (teisės akto norma), pažeista tokio prašymo nagrinėjimo tvarka. Raštuose pareiškėjui nesuformuluoti jokie konkretūs įpareigojimai, nenustatyti aiškūs valinio pobūdžio patvarkymai pareiškėjo atžvilgiu, juose tik pateikta informacija pareiškėjui. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-07-19 rašte Nr. 42-4-226 nėra pareiškėjui suformuluoti jokie konkretūs įpareigojimai, nenustatyti aiškūs valinio pobūdžio patvarkymai jo atžvilgiu. Taigi, iš esmės sprendimas dėl pareiškėjo prašymo nepriimtas, todėl, kolegijos nuomone, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taisyklių 108 punkte keliami reikalavimai daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkams ir nustatyta, kad tokių buitinių šilumos vartotojų, sprendimai dėl daugiabučio namo buto šilumos įrenginių modernizavimo, pertvarkymo, prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų priimami teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka. Daugiabučio namo buto savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, privalo pateikti savivaldybės institucijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją, prie kurios pridedami šie dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas (108.1.1. punktas); buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros (108.1.2. punktas); kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti (108.1.3. punktas); savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų išklotinė (108.1.4. punktas); buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose (108.1.5. punktas); šilumos tiekėjo ar valdytojo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (108.1.6. punktas).
Taisyklių 109 punkte yra nustatyta, kad savivaldybė ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos įregistravimo išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus arba pateikia pagrįstai motyvuotą atsisakymą juos išduoti. Kaip jau minėta, tokių veiksmų savivaldybė neatliko, pareiškėjo prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą nevertino.
Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės administracija, spręsdama pareiškėjo prašymą, turėjo labai aiškiai, nedviprasmiškai išsakyti savo poziciją ir priimti konkretų sprendimą, arba išduodama rašytinį pritarimą, arba motyvuotai atsisakydama jį išduoti. Toks administracijos sprendimas nepriimtas, o administracijos atsakymas pareiškėjui Taisyklių 109 punkto požiūriu negali būti pripažintas tinkamu. Pabrėžtina, jog toks atsakovės veikimo būdas yra iš esmės ydingas, prieštaraujantis viešojo administravimo subjekto veiklos objektyvumo, įstatymo viršenybės (teisėtumo) principams. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracija sprendimo, nurodyto Taisyklių 109 punkte, nepriėmė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t.y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtus sprendimus.
Iš atsakymo turinio nėra aiškus būsimas pareiškėjo elgesio modelis, siekiant savo teisių realizavimo taip, kaip reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, Taisyklės ir kiti teisės aktai Atsakovo 2011-07-19 atsakyme nėra nurodyti konkretūs teisės aktai, papildoma dokumentacija prie atsakymo, kuri nulemtų, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis bei kurie būtų sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis, todėl darytina išvada, kad nepagrindus faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, esant neaiškioms taikomoms poveikio priemonėms, individualus administracinis aktas nepriimtas. Pažymėtina, jog atsakymas parengtas pažeidžiant Taisyklių 109 punkte numatytą išnagrinėjimo tvarką, jame taip pat nėra argumentuotos motyvacijos, teisinio pagrindo, nesuformuluotos nustatytos ar suteiktos teisės.
Iš atsakovų 2011-05-24, 2011-06-08 ir 2011-07-19 raštų (b.l. 8, 9, 54-55) galima spręsti, kad pareiškėjo pasirinkta kuro rūšis neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialaus plano. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo gyvenamasis namas patenka į zoną, kurioje numatytas aprūpinimas šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Tačiau Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialaus plano aiškinamajame rašte (b.l. 133-136) ir specialaus plano brėžiniuose (b.l. 137) nustatyti atvejai, kada centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje statomas ar rekonstruojamas pastatas gali būti aprūpinamas šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui. Vienas iš tokių atvejų (juo pareiškėjas grindžia savo skundo reikalavimą), kai teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šilumos šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas. Atsakovas šiuo aspektu taip pat nepasisakė, visiškai nepagrindė minėtame rašte nurodytų argumentų dėl tariamo kitų šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, dėl neigiamo poveikio aplinkai, dėl to, kad centralizuotu šildymu vartotojų šilumos poreikiai yra tenkinami mažiausiomis sąnaudomis, taip pat nevertino aplinkybės, jog name, adresu (duomenys neskelbtini), jau yra trys butai, kuriems yra išduoti leidimai atsijungimui nuo centralizuoto šildymo sistemos.
Teismas negali išspręsti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus tokiu būdu, kaip yra nurodyta skunde, atsakovai privalo veikti taip kaip numato teisės aktai, t.y. Taisyklių 109 punkte nustatyta tvarka bei terminais atlikti numatytus veiksmus ir priimti objektyvų bei motyvuotą sprendimą, kurio turinys atitiktų VAĮ nustatytus reikalavimus.
Todėl nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011-02-15 prašymą ir vadovaujantis LR statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-410 nuostatomis (Taisyklių 1 priedo 4, 34 punktai), nustatyta tvarka ir terminais pateikti motyvuotą atsakymą dėl rašytinio pritarimo (nepritarimo), atsijungiant nuo centrinio šildymo tiekimo tinklų.
Pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde prašo priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas (b.l.95-97).
Pareiškėjas teismui yra pateikęs pinigų priėmimo kvitus už teisines paslaugas (b.l. 198, 199), kurie patvirtina išlaidas už dokumentų surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas ir atstovavimą, tačiau jų pagrindu nėra galimybės priteisti realiai turėtas pareiškėjo išlaidas. Pareiškėjas nenurodo konkrečiai, iš kurio atsakovo teismas turėtų priteisti patirtas pareiškėjo teismo išlaidas. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, nes nėra tiksliai nurodyta, iš kurio atsakovo turėtų būti priteitos pareiškėjo patirtos teismo išlaidos (ABTĮ 44 ir 45 straipsniai). Tačiau tokį prašymą pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 34, 44-45, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Atnaujinti terminą skundui paduoti dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-07-19 sprendimo Nr. 42-4-226 panaikinimo.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (akto redakcija, galiojanti nuo 2011-10-30) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 109 punkte nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo A. F. prašymą ir pateikti motyvuotą atsakymą dėl rašytinio pritarimo (nepritarimo), pertvarkant buto inžinerines sistemas, išdavimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.