Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) – G. V. pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1872-475/2016 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

prašymą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1872-475/2016, esančios minėto teismo teisėjos – Virginijos Simanavičienės žinioje bei bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančiam apylinkės teismui, pareiškėja G. V. iš esmės grindžia Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas – Linos Žemaitienės procesiniais veiksmais, atliktais sprendžiant pareiškėjos Kauno apylinkės teismo teisėjai – Olgai Šinkarenko reikštus nušalinimus nuo civilinės bylos Nr. 2-3039-199/2016 nagrinėjimo ir šiais klausimais priimtus procesinius sprendimus, o būtent 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kuria pareiškėjos 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo atmestas bei 2016 m. kovo 18 d. nutartimi, kuria pakartotinį pareiškėjos prašymą dėl teisėjos - Olgos Šinkarenko nušalinimo atsisakyta priimta, motyvuojant tuo, kad civilinė byla Nr. 2-3039-199/2016 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi buvo sujungta su civiline byla Nr. 2-1872-475/2016, sujungtai bylai paliekant pastarosios numerį ir perduodant ją nagrinėti teisėjai - Virginijai Simanavičienei. Pareiškime taip pat dėstomi argumentai dėl minėtos nutarties, priimtos bylų sujungimo klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais pareiškėja išsako savo nuomonę, jog bylos buvo sujungtos nepagrįstai ir toks sujungimas neprisidės prie greitesnio ir teisingo ginčų išnagrinėjimo ir išsprendimo. Prašymą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui pareiškėja taip pat grindžia tuo, kad teismo pirmininko pavaduotoja – Lina Žemaitienė, kuri byloje atliko aukščiau nurodytus procesinius veiksmus (sprendė nušalinimo, bylų sujungimo klausimus), sukėlusius pareiškėjai abejonių teismo pirmininko pavaduotojos nešališkumu, yra administravimo teismuose subjektas, įgyvendinantis vidinį teismo administravimą ir turintis valdingus įgalinimus kitų teisme dirbančių teisėjų atžvilgiu, galintis daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį bet kuriam šio teismo teisėjui, o tai šalina objektyvias galimybes teisingam ir nešališkam ginčo išsprendimui Kauno apylinkės teisme.

Prašymas netenkintinas.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi suformuotos pozicijos, kad faktais, paneigiančiais teisėjo (teismo) nešališkumo prezumpciją ir įrodančiais teisėją esant suinteresuotą bylos baigtimi bei negalintį objektyviai spręsti ginčą, nelaikomi teisėjo atlikti procesiniai veiksmai bei įforminant šiuos veiksmus priimti procesiniai sprendimai, kurie pareiškėjui, reikalaujančiam nušalinti teisėją, asmeniškai yra nepalankūs, priimti ne jo naudai ar paties pareiškėjo subjektyviai vertinami kritiškai, laikomi neteisėtais ar nepagrįstais. Pareiškėja G. V. pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo grindžia iš esmės būtent tokiais faktais, t. y. teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, priimtomis neskundžiamomis nutartimis dėl pareikštų nušalinimų ir bylų sujungimo. Taigi, šie procesiniai sprendimai ir tai, jog pareiškėja juos vertina kritiškai, nėra pagrindas nušalinti teismą (teisėją). Pažymėtina, jog šių procesinių sprendimų turinio ir jų motyvų neturi teisės komentuoti ir Kauno apygardos teismo pirmininkas. Nors minėtos nutartys yra neskundžiamos skyriumi nuo teismo sprendimo, būdas, kuriuo pareiškėja turi galimybę reikšti savo nesutikimą su šiais procesiniais sprendimais, yra argumentų dėl jų neteisėtumo ar nepagrįstumo įtraukimas į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo (jei juo bus nepatenkinta ieškovė), kuriuo bus pasisakyta dėl ginčo esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 str. 3 d.).

Atmestini pareiškėjos argumentai, jog byla negalinti būti objektyvumo ir nešališkumo sąlygomis išnagrinėta Kauno apylinkės teisme, kadangi teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai atliekanti teismo pirmininko pareigas – Lina Žemaitienė, kaip administravimo teismuose subjektas, turinti valdingus įgalinimus bet kurio šiame teisme dirbančio teisėjo atžvilgiu ir galinti juos panaudoti darydama tiesioginį ar netiesioginį poveikį. Teismo pirmininkui ar teismo pirmininko pavaduotojui, kaip administravimo teismuose subjektui, priklausantys įgalinimai vidinio teismo administravimo srityje niekaip nėra susiję su teisėjų vykdoma procesine veikla (teisingumo vykdymu). Tiek Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 102 str., tiek Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 2 p. numato, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo. Teismo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi sąžiningumo, objektyvumo, pagarbos kitiems, skaidrumo principais. Teismo (teisėjo) nepriklausomumo principas inter alia reiškia tai, kad nagrinėdami bylas ir priimdami procesinius sprendimus teisėjai klauso tik įstatymo ir yra laisvi nuo bet kokio šalutinio poveikio. Tai, be kita ko, reiškia, kad ir teismo administracija neturi teisės nei duoti teisėjui kokių nors gairių, nurodymų, rekomendacijų, kaip turėtų būti išspręsta konkreti byla ir koks procesinis sprendimas joje priimtas, nei reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl byloje priimto sprendimo.

Pažymėtina, kad pareiškime nenurodoma jokių aplinkybių, kurios pareiškėjai keltų abejonių dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos – Virginijos Simanavičienės, kurios žinion po bylų sujungimo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi perduota civilinė byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 68 str. 4 d. numato, jog nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Teismų praktikoje formuojama nuostata, jog tuo atveju, jei nušalinimas reiškiamas visiems konkrečiame teisme dirbantiems teisėjams, pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias kiekvieno jų šališkumą ir negalėjimą objektyviai spręsti bylą. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėja apskritai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų būtent bylą nagrinėjančios teisėjos Virginijos Simanavičienės šališkumą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65-66 str., 69 str. 1 d., 290-292 str., Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (ieškovės) – G. V. pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1872-475/2016 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančiam apylinkės teismui atmesti. Bylą nagrinėjimui grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Pareiškėjai išsiųsti patvirtintą šios nutarties kopiją.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.