- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-182-383-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01623-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Algerdas Urbšys, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-182-383-2014
Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01623-2012-5
2014 m. vasario 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algerdo Urbšio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. už nežymų E. Z. sveikatos sutrikdymą ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. už nesunkų savo sesers S. S. sveikatos sutrikdymą ir jam paskirta 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 3 (treji) metai ir 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Civilins ieškinys patenkintas visiškai ir priteista Kauno teritorinei ligonių kasai iš R. S. 1473,18 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt trys litai 18 ct) turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2012-11-13 apie 22 val. 30 min. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su seserimi S. S. metu, tyčia suduodamas ne mažiau, kaip 20 smūgių rankomis, kojomis bei kirviu nukentėjusiajai S. S. į galvą bei kitas kūno vietas, padarė jai kirviu muštinę žaizdą pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje - smilkininėje srityje, odos nubrozdinimą nugaroje, aplinkines poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, nugaroje, suduodamas rankomis kojomis padarė kraujosruvą kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, dešinės ausies – smilkinio srityje, abiejuose žastuose, abiejuose pečiuose, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, dešinio peties srityje, tuo sukėlė nukentėjusiajai S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis tuo pačiu laiku Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau, kaip tris kartus smogdamas E. Z. kirviu į kairę šlaunį, padarė tris kirstines žaizdas kairėje kojoje, tuo sukeldamas nukentėjusiam E. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. nurodo, kad yra visiškai nekaltas, mano, jog apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas be jokių įrodymų, remiantis vien tik alkoholikų S. S. ir E. Z. parodymais, kurie nesutampa. Nurodo, jog S. S. ir E. Z. pirminiuose parodymuose tvirtino, kad E. Z. pas S. S. atvyko vienas, o teismo posėdžio metu išaiškėjo, jog atvyko E. Z. kartu su M. V.. S. S. nurodė, kad nuteistasis alkoholį vartojo su ja kartu ir vėliau atvyko E. Z. su M. V., tačiau liudytojas M. V. teigė, kad nuteistasis prisijungė kur kas vėliau. R. S. teigė alkoholio nei su S. S., nei su E. Z. nevartojęs. Pamatęs S. S. gulinčią lovoje ir būdamas rūpestingas iškvietė jai medicininę pagalbą. Prašo teismo išnagrinėti bylą išsamiai ir jį išteisinti, kadangi nusikaltimų nepadarė, bylą jo atžvilgiu sufabrikavo sesuo S. S. su E. Z. norėdami užimti jo kambarį ir iškraustyti iš namų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir BK 140 str. 1 d., nepripažįsta kaltės, nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas be jokių įrodymų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai R. S. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir BK 140 str. 1 d.
Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta tiek nukentėjusiųjų S. S. ir E. Z. parodymais, tiek duomenimis, užfiksuotais nukentėjusio E. Z. parodymuose akistatos protokoluose ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusių pareiškimuose, įvykio vietos apžiūros protokole ir papildomos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, iš kurių matyti, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė smūgius nukentėjusiems S. S. bei E. Z., nesunkiai sutrikdydamas S. S. ir nežymiai sutrikdymas E. Z. sveikatą.
Nukentėjęs E. Z. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2012-11-13 apie 19 val. su draugu M. V. atvyko pas S. S. į namus (duomenys neskelbtini). Viduje S. S. ir R. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Jie irgi atsivežė alaus. Toliau gėrė keturiese. Vėliau M. V. išvažiavo namo. Begeriant (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pradėjo pyktis dėl ankstesnio įvykio, kai (duomenys neskelbtini) parašė pareiškimą policijai. (duomenys neskelbtini) rankomis sudavė smūgius (duomenys neskelbtini) į veidą, nuo kurių ji nukrito ant žemės. (duomenys neskelbtini)jai gulinčiai smūgiavo rankomis ir kojomis. E. Z. bandė ginti S. S.. Tada R. S. sudavė vieną smūgį E. Z. į nosį ir įspyrė jam į šoną. Po to R. S. išėjo iš kambario ir netrukus grįžo su kirviu rankose, tada nukentėjęs rankomis užsidengė galvą, gal iš streso nepamena, kam ir kokie smūgiai buvo suduoti. Po to, R. S. su kirviu rankose išėjo iš kambario, grįžo apsiraminęs ir be kirvio. Paprašęs telefono iš E. Z. jis paskambino greitajai, visi sulaukė, kol atvažiavo greitoji ir išsivežė (duomenys neskelbtini). Tiksliau viską atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusioji S. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji 2012-11-13 su tėvu S. S. atsiėmė pašalpą, nusipirko alkoholio, maisto. Išgėrinėjo, tėvas nuėjo miegoti. Ji nuėjau į savo kambarį. Atėjo (duomenys neskelbtini) ir paprašė įpilti alaus. Abu pradėjo išgėrinėti. Ji paskambino E. Z., kuris netrukus atvažiavo su savo draugu M. V.. Visi išgėrinėjo. Vėliau M. V. išvažiavo namo. (duomenys neskelbtini) pradėjo vadinti ją visokiais negražiais žodžiais. Pasipiktino dėl ankstesnių įvykių, kai dėl jo buvo parašiusi pareiškimą. Pradėjo ją mušti. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos. R. S. delnu sudavė jai į veidą. Spyrė koja, tampė už plaukų. Ar sudavė smūgius E. Z., nematė. Vėliau (duomenys neskelbtini) nuėjo į virtuvę ir pasakė: „taip ar taip sėsiu“, pasiėmė kirvį. Jai sudavė vieną smūgį kirviu į galvą. Nukentėjusi prarado sąmonę. Atsipeikėjo būdama ant žemės, kai atvyko greitoji. Ligoninėje gydėsi savaitę.
Liudytojas M. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie 2012-11-13 įvykio nematė. Atvyko pas (duomenys neskelbtini) su E. Z. vakare. Visi atsigėrė alaus, draugiškai pasėdėjo, vėliau liudytojas išvyko. Kitą dieną E. Z. mama jam paskambino ir pasakė, kad su (duomenys neskelbtini) broliu kažkas įvyko. Po įvykio praėjus gal dviem, trim dienom susitiko E. Z., kuris sakė, kad (duomenys neskelbtini) su kirviu jį sukapojo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų S. S. ir E. Z. bei liudytojo M. V. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, atitinkantys rašytinius įrodymus, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Apylinkės teismas teisingai jų parodymus įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad parodymai yra patikimi.
Nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog nukentėjusiųjų ir liudytojo M. V. parodymai nesutampa, nes jie skirtingai nurodo E. Z. ir M. V. atvykimo laiką, jog S. S. ir E. Z. pirminiuose parodymuose tvirtino, kad E. Z. pas S. S. atvyko vienas, o teismo posėdžio metu išaiškėjo, kad atvyko E. Z. kartu su M. V., taip pat S. S. nurodė, kad nuteistasis alkoholį vartojo su ja kartu ir vėliau atvyko E. Z. su M. V., tačiau liudytojas M. V. teigė, kad nuteistasis prisijungė kur kas vėliau (nuteistasis neigia iš viso su nukentėjusiaisiais gėręs alkoholinius gėrimus), atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad šioje byloje tikslus E. Z. ir M. V. atvykimo laikas pas S. S. bei eiliškumas, kuris ir kada prie kurio prisijungė ir pirmesnis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, neturi esminės reikšmės sprendžiant R. S. kaltės klausimą. Esminę reikšmę, pripažįstant R. S. kaltu padarius BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, turi įrodymai, patvirtinantys, kad būtent jis, o ne kitas asmuo, sužalojo nukentėjusiuosius S. S. ir E. Z.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad nukentėjusiuosius galėjo sužaloti kiti asmenys, priešingai byloje yra surinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtina būtent nuteistojo R. S. kaltę. Be nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nuteistojo kaltę patvirtina duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole ir papildomos apžiūros protokoluose (1 t. b. l. 10-25; 27-33), specialistų išvadose (1 t. b. l. 39-44, 56-57) iš kurių matyti, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė smūgius nukentėjusiems S. S. bei E. Z., nesunkiai sutrikdydamas S. S. ir nežymiai sutrikdymas E. Z. sveikatą.
Iš specialisto išvados (t. 1 b. l. 79) matyti, kad E. Z. konstatuotos trys kirstinės žaizdos kairėje kojoje, kurios galėjo būti padarytos kirvio ašmenimis trijų trauminių poveikių pasekoje. Pagal ekspertų išvadas nukentėjusiam buvo suduoti trys smūgiai, prakirsta šlaunis.
Tai, kad nukentėjusioji S. S. buvo sužalota patvirtina specialisto išvada (t. 1 b. l. 56 - 57), kurioje nurodyta, kad S. S. konstatuota muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, dešinės ausies-smilkinio srityje, nugaroje, abiejuose žastuose, abiejuose pečiuose, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinio peties srityje, kairėje šlaunyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje.
Nors nuteistasis tvirtino, kad nekonfliktavo su nukentėjusiaisiais, buvo kitame kambaryje ir miegojo, tačiau nuosekliai negalėjo paaiškinti kodėl jis kvietė seseriai S. S. greitąją pagalbą ir policiją, nors jokio kraujo ar sužalojimų nei ant sesers, nei ant E. Z. nepastebėjo. Nuteistojo argumentas, jog E. Z. ir R. S. susimokė prieš jį ir apkaltino sužalojimu, kadangi nori iškraustyti jį iš namų ir toliau girtuokliauti, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių rašytinių duomenų, matyti, kad nuteistasis R. S. Kauno apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už savo sesers S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog ir minėtoje byloje R. S. analogiškai savo kaltę neigė, jos nepripažino, tvirtindamas, kad nežino kodėl jį sesuo apkalba. Teisėjų kolegijos nuomone R. S. pasirinkta taktika neigti savo kaltę bei tvirtinti, kad sesuo R. S. pastoviai jį apkalba, tariamai turėdama tikslą nuteistąjį iškraustyti iš namų, vertintina, kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.