Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. (E. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas E. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 22S150224 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos piliečiui E. N. (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos pakartotinai nagrinėti pareiškėjo E. N. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.1. Skundžiamu Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad darbdavys (priimančioji įmonė, priimantis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos. Pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir LLG) Lietuvos Respublikoje.

2.2. Pasak pareiškėjo, gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Pareiškėjas, susipažinęs su skundžiamu Sprendimu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, mano, kad atsisakymas yra nepagrįstas, pažeidžiantis gero administravimo principą, nes priimtas netinkamai neįvertinus turimų įrodymų, be to, pats pareiškėjas nebuvo išklausytas, nebuvo prašoma pateikti paaiškinimus.

2.3. Tvirtina, kad priimant ginčijamą Sprendimą, atsakovas privalėjo vadovautis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir vertinti, ar Bendrovė nėra fiktyvi įmonė, taip pat elementaria logika, vertinant gautus įrodymus.

Anot pareiškėjo, atsakovas atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad UAB „Elifa“ (toliau – ir įmonė, ir bendrovė) veiklos nevykdo ir nors pareiškėjas iš dalies sutinka, tačiau nurodo, kad nors bendrovė (darbdavys) įregistruota 2021 m. spalio 22 d. ir, kaip teisingai atsakovo nurodyta, bendrovė nevykdė ūkinės komercinės veiklos 2021 m., kas iš esmės tyrimo metu neturėjo būti nustatinėjama, tačiau labai akivaizdu, kad per kelis pirmuosius įsteigimo mėnesius bendrovė pajamų negavo (buvo vykdomi paruošiamieji darbai, ieškoma partnerių, klientų, o taip pat ir darbuotojų).

2.4. Taip pat teigia, kad bendrovė vykdo šias veiklas: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; krovininis kelių transportas; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Būtent vieną iš šių veiklų bendrovė ir pradėjo vykdyti. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai – sudaryta sutartis bei išrašyta sąskaita-faktūra. Bendrovė iki tol pajamų negavo. Pažymi, kad pareiškėjas atitinka keliamus reikalavimus bendrovėje, todėl kaip statybų srities specialistas papildytų bendrovės darbuotojų komandą. Pareiškėjas, kritiškai vertinamas atsakovo požiūrį į sudarytą sutartį ir pradėtą vykdyti veiklą, pažymi, kad atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių Sprendime nurodo klaidingą informaciją, kurią prašė pateikti. Pareiškėjui nebuvo suprantama, kodėl buvo prašomas pateikti atitinkamas dokumentas ir kokio tiksliai turinio dokumentą turėjo pateikti bei kokias aplinkybes tiria atsakovas, prašydamas jį pateikti. Paaiškina, kad po kelių bandymų buvo pateiktas toks dokumentas, kurio atsakovui pakako.

Tuo pačiu mano, kad pareiškėjui pateikus prašomą išrašą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos registro, atsakovas atitinkamai privalėjo atnaujinti sustabdytą procesą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių vėl prašė kitų dokumentų. Pareiškėjas prašomus dokumentus pateikė tiek, kiek jam tai buvo suprantama, tačiau po to jau buvo priimtas neigiamas Sprendimas, pareiškėjo teigimu, netinkamai vertindamas pateiktus dokumentus.

2.5. Tvirtina, kad bendrovės vykdomą veiklą šiuo atveju galima nustatyti iš to, kad bendrovėje šiuo metu yra įdarbinta 12 darbuotojų, bendrovė skolų valstybinėms įstaigoms neturi, sudaryta sutartis, kuri šiuo metu yra vykdoma, taip pat išrašyta sąskaita-faktūra, taip pat šiuo metu jau sudaryta nauja sutartis, kurią vykdo bendrovėje įdarbinti asmenys, planuojamos ir naujos veiklos sutartys, kurių vykdymui ir yra kviečiamas pareiškėjas, po leidimo laikinai gyventi išdavimo būtų įdarbintas ir pradėtų darbus pagal UAB „Elifa“ sudarytas veiklos sutartis.

2.6. Pareiškėjas nurodo, kad įmonė vykdo veiklą nurodytą bendrovės steigimo dokumentuose, t. y. statybos darbai. Pagal darbų sutartis bendrovė yra išrašiusi sąskaitas, o pagal sudarytas sutartis darbai yra tęstinio pobūdžio ir iki šiol bendrovės darbuotojai dirba objektuose atlikdami statybos darbus.

Dėl asmenų, dirbančių bendrovėje paaiškina, kad joje dirba 12 darbuotojų, priimti darbuotojai vykdo bendrovės prisiimtus įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartis, įdarbinti darbuotojai pagal specialybes yra statybos sektoriaus, kadangi bendrovės veiklai vykdyti pagal sutartys reikalingo tokie specialistai.

Tuo pačiu pastebi, kad keliems bendrovės darbuotojams yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje ir šiems asmenims leidimas laikinai gyventi yra priimtas tuo pačiu pagrindu, kaip ir pareiškėjui, tai yra ketinant dirbti bendrovėje, todėl pareiškėjui yra nesuprantama, kaip vienu atveju yra išduodami dokumentai asmenims, siekiantiems dirbti, o kitu atveju – atsisakoma išduoti, tokiu atveju iš esmės atsakovui galimai diskriminuojant besikreipiančius asmenis.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Pažymi, kad UAB „Elifa“ kaip darbdavys Departamentui 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Elifa“ pagrindu. Departamentas nustatė, kad ši bendrovė įregistruota 2021 m. spalio 22 d. ir 2022 m. spalio 23 d. už 2021 m. yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį ir pardavimo pajamos sudarė 0 Eur, kas reiškia, jog ji nuo įregistravimo dienos iki 2021 m. pabaigos jokios ekonominės veiklos nevykdė. Kadangi kilo abejonių dėl bendrovės ūkinės-komercinės veiklos, Departamentas nepriėmė sprendimo iš karto, o paprašė pateikti paaiškinimus apie bendrovės veiklą ir juos pagrindžiančius dokumentus (veiklą pagrindžiančias sutartis, atliktas mokėjimų operacijas už veiklą, finansinės atskaitomybės dokumentus ir pan.). Bendrovė Departamentui pateikė kelis dokumentus: su UAB ,,Sodersa“ sudarytos darbų sutarties Nr. 2022/1//10-5 skaitmeninę kopiją, UAB ,,Sodersa“ 4 000,00 Eur sumai išrašytą sąskaitą faktūrą (serija ELI Nr. 001), 2021 m. VĮ Registrų centro pateiktą finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį. Jokio paaiškinimo apie vykdomą ūkinę veiklą pareiškėja Departamentui nepateikė, taip pat nebuvo pateikti banko sąskaitos išrašai ir kitas ūkines operacijas ir įvykius patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, Departamentas pagrįstai sprendė, kad pateikti dokumentai nepatvirtino, jog UAB „Elifa“ realiai vykdo ekonominę veiklą.

3.2. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėja su skundu teismui pateikė Bendrovės banko sąskaitos išrašus (už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ir 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. Pagal šiuos išrašus vienintelės Bendrovės gautos pajamos – 4 000,00 Eur ir 3 000,00 Eur. Mano, kad dokumentai, kurie nebuvo pateikti Departamentui iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos bei duomenys, kurie net nebuvo atsiradę iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos, nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Anot Departamento, jis tinkamai įvertino visus pateiktus dokumentus, o pareigos tinkamai bendradarbiauti neatliko būtent pareiškėja, kuri pateikė tik kelis dokumentus, nepateikdama jokio detalaus paaiškinimo nei dėl savo veiklos, planų, finansų, nei dėl užsakymų, darbuotojų ir pan.

3.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad jis galimai nesupratęs, kokius dokumentus buvo paprašytas pateikti. Nurodo, kad Departamentas paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius UAB ,,Elifa“ veiklą ir tame atsakovo pranešime tuo pačiu ir nurodyti tokių dokumentų pavyzdžiai: įmonės ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys; įmonės ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrindžiantys dokumentai (pvz.: šios įmonės banko sąskaitos išrašas, sąskaitos faktūros, kasos pajamų bei išlaidų orderiai); finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus pateikti juridinių asmenų registrui; paaiškinimas apie veiklą. Tuo tarpu bendrovė Departamentui pateikė vieną sutartį, vieną sąskaitą-faktūrą, VMI ataskaitą, tačiau be jokių papildomų paaiškinimų ar klausimų.

3.4. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas priimtas ne dėl to, kad bendrovė buvo laikoma fiktyvia, o visai kitu savarankišku pagrindu – kad bendrovė nevykdo ekonominės veiklos, todėl skunde minimo Aprašo nuostatos šiuo atveju neaktualios.

3.5. Mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. 2022 m. liepos 26 d. Bendrovė pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Elifa“ pagrindu.

4.2. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti LLG ir kartu pateiktus dokumentus 2022 m. lapkričio 11 d. ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunkčiu, priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, nes darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Įstatymo 35 straipsnyje nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktyje nurodyta, jog užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau - ir Aprašas) reglamentuoja užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimą bei šių prašymų priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų.

7. Pareiškėjas remiasi tuo, kad atsakovas netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, rodančius Bendrovės vykdomą ekonominę veiklą, o jeigu trūko dokumentų, galėjo kreiptis dėl papildomų dokumentų pateikimo.

8. Į bylą pateiktas susirašinėjimas iš MIGRIS sistemos tarp Bendrovės, kuri kreipėsi dėl LLG pareiškėjui, ir Departamento. Iš jo matyti, kad Departamentas 2022 m. rugpjūčio 16 d. paprašė papildomų dokumentų apie Bendrovės veiklą, o Bendrovei nepateikus, 2022 m. rugsėjo 9 d. informavo, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas iki kol bus pateikti dokumentai, patvirtinantys Bendrovės veiklą (VMI registro išrašai). 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikus išrašą iš registro, 2022 m. spalio 18 d. Departamentas paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius Bendrovės veiklą ir pateikė tokių dokumentų pavyzdinį sąrašą – sudarytos sutartys, finansiniai dokumentai (sąskaitos išrašai, pinigų priėmimo ar išdavimo dokumentai, sąskaitos-faktūros, kt.), finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat nurodė: „paaiškinimas apie veiklą (UAB „Elifa“ trys darbuotojas, vienam iš jų nemokamas atlyginimas, nėra finansinės ataskaitos už 2021 m.)“. Per MIGRIS Departamentui 2022 m. spalio 26 d. buvo pateikta: 2022 m. rugsėjo 1 d. su UAB ,,Sodersa“ sudarytos darbų sutarties Nr. 2022/1//10-5 (toliau – ir Sutartis) skaitmeninė kopija, 2022 m. spalio 3 d. UAB ,,Sodersa“ 4 000 Eur sumai išrašyta sąskaita faktūra (serija ELI Nr. 001) (toliau – ir Sąskaita-faktūra), 2021 m. VĮ Registrų centro pateiktą finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys. Paaiškinimo apie vykdomą ūkinę veiklą Bendrovė Migracijos departamentui nepateikė.

9. Iš aptarto susirašinėjimo matyti, kad Departamentas buvo pakankamai aktyvus, rinko duomenis apie Bendrovės veiklą. Sutiktina su Departamentu, kad iš patiktos 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinio matėsi, kad veiklos Bendrovė 2021 m. nevykdė. Su tuo sutinka ir pareiškėjas, tačiau mano, kad pardavimo pajamų nebuvo, nes vyko paruošiamieji darbai. Pažymėtina, kad nėra duomenų ir apie paruošiamuosius darbus, nes iš byloje esančio Departamentui teiktos 2021 m. pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad Bendrovė neturėjo ne tik pardavimo pajamų, bet ir sąnaudų. Taigi Departamentui pagrįstai kilo abejonės dėl to, ar Bendrovė faktiškai vykdo veiklą.

Bendrovės pateikta Sutartis ir Sąskaita faktūra pagrįstai Departamento įvertintos kaip formalūs dokumentai, nes neįrodo realios veiklos. Departamentas teisingai pastebėjo, kad nėra pateikti apmokėjimo pagal Sąskaitą-faktūrą dokumentai, taip pat, kad ši sąskaita pagal serijos numerį yra vienintelė. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad Sąskaita-faktūra tuo metu buvo vienintelė Bendrovės išrašyta sąskaita faktūra. Taip pat nėra ginčo, kad Departamentui nebuvo pateiktas sąskaitos išrašas, kuris liudytų apmokėjimą pagal Sąskaitą-faktūrą. Pažymėtina ir tai, kad Sutartyje nėra numatyti konkretūs statybos darbų atlikimo terminai. Nei Departamentui, nei teismui nebuvo pateikti dokumentai, liudijantys faktiškai atliktus darbus (darbų priėmimo aktai, pan.), Sutartį UAB „Sodersa“ vardu pasirašė D. E., kuris, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto į bylą Bendrovės apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąrašo, dirbo Bendrovėje. Iš pareiškėjo prie atsiliepimo pateikto atleistų darbuotojų sąrašo matyti, kad D. E. iš Bendrovė buvo atleistas tik 2022 m. spalio 24 d., t. y. tuo metu, kai su Bendrove UAB „Sodersa“ vardu pasirašinėjo sutartį, dirbo ir Bendrovėje. Taip pat šis asmuo pervedė ir avansą Bendrovei už UAB „Sodersa“ (kaip matyti iš teismui pateikto sąskaitos išrašo). Pažymėtina, kad pareiškėjas ir jį atstovaujanti Bendrovė Departamentui nepateikė jokių paaiškinimų apie veiklą. Iš aptarto Departamento paklausimo matosi, kad jam kyla abejonių dėl to, ar faktiškai vykdoma veikla ir jis prašo su tuo susijusių paaiškinimų, netgi konkrečiai nurodydamas galimus informacijos šaltinius – pavyzdžiui, sąskaitos išrašus, kitus apskaitos dokumentus. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad jis ar Bendrovė nesuprato, kokių dokumentų ir informacijos prašoma, nes, kaip aptarta, Departamentas aiškiai nurodė, kokio pobūdžio dokumentai turėtų būti pateikti. Be to, dalį prašomų dokumentų Bendrovė ir pateikė. Taip pat matyti, kad nebuvo pateikti jokie kiti duomenys, kurie paprastai galėtų liudyti faktinę veiklą – pavyzdžiui, medžiagų ar priemonių įsigijimo dokumentai, pan. Taigi visų aplinkybių kontekste Departamentas pagrįstai pateiktus dokumentus laikė formaliais ir neįrodančiais, kad Bendrovė vykdo ekonominę veiklą.

Tai, kad pareiškėjas pateikė teismui papildomus dokumentus – sąskaitos išrašus, vėliau (po dokumentų teikimo Departamentui) sudarytą sutartį su UAB „Edisenda“, paaiškinimus, kad šiuo metu dirba 12 darbuotojų (nors pateikta pažyma apie per tam tikrą laikotarpį prasidėjusį draudiminį laikotarpį, o iš kitų dokumentų matyti, kad jie ir pasibaigė, pavyzdžiui, kaip aptarta, su D. E.), nekeičia teismo vertinimo, nes teismas turi įvertinti Departamento Sprendimo teisėtumą, t. y., ar priimdamas Sprendimą, Departamentas elgėsi teisėtai, o ne iš naujo spręsti dėl LLG išdavimo pareiškėjui, įskaitant aplinkybę, ar Bendrovė vykdo ekonominę veiklą. Kaip teisingai pastebi Departamentas, pareiškėjas iš naujo gali kreiptis dėl LLG.

10. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kai kuriems užsieniečiams, kurie dirba Bendrovėje (Z. B. ir Z. P.), buvo išduoti leidimai laikinai gyventi. Visgi šiuo atveju vertinamas Sprendimo dėl pareiškėjo teisėtumas ir tai, kad kitiems užsieniečiams išduoti LLG neįrodo Sprendimo neteisėtumo. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto Bendrovės įdarbintų asmenų sąrašo, Z. B. buvo įdarbintas kaip užsienietis su viza. Tuo tarpu nėra jokių duomenų, kad Z. P. LLG būtų išduotas būtent darbo Bendrovėje pagrindu. Taigi nėra pagrindo sutikti su aptartu pareiškėjo argumentu.

11. Pareiškėjas remiasi ir tuo, kad Departamentas Bendrovės veiklą vertino kaip fiktyvią, todėl turėjo vadovautis Aprašo trečiuoju skirsniu (Įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarka), t. y. 96-101 punktais. Departamentas atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju pagrindas neišduoti buvo ne fiktyvios įmonės požymis, o kitas požymis – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktyje nurodytas pagrindas - darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos.

Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžta, kas yra laikoma fiktyvia įmone. Sistemiškai vertinant Įstatymo 35 straipsnį, kuris nustato atsisakymo išduoti LLG pagrindus, matyti, kad fiktyvios įmonės sąvoka naudojama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte („<..> yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė“) ir tai yra atskiras pagrindas atsisakyti išduoti LLG. Taigi sutiktina su Departamentu, kad šiuo atveju fiktyvios įmonės požymis nebuvo nustatinėjamas, todėl ir netaikytos atitinkamos Aprašo nuostatos.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi jo skundas atmetamas, t. y. priimtas sprendimas ne jos naudai, reikalavimas pritiesti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. N. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.