Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-404-30/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-27
Bylos Nr.
2A-404-30/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankausakitė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė, Edmundas Valentinas Jaras (pran.)
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
K. Č., V. Č., Panevėžio
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-404-30/2007

Teisėja Dalia Pranckienė Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankausakitės, kolegijos teisėjų Edmundo Valentino Jaro (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant apeliantei D. J.,suinteresuoto asmens atstovui N. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 50-739/2007 pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. Č., V. Č., Panevėžio m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl K. Č. pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo pripažinti neveiksniu savo tėvą K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), o jį pripažinus neveiksniu – nustatyti globą bei ją, pareiškėją, paskirti K. Č. globėja ir jo turto administratore. Ieškinyje nurodo, kad K. Č. serga paranoidine šizofrenija ir dėl savo ligos (dėl savo psichinės būsenos) blogai orientuojasi laike, aplinkoje, negali tinkamai savimi pasirūpinti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Dėl savo ligos K. Č. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jo psichinės būklės nustatymui teismo prašo paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę (CPK 466 str.), jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismas 2007-06-13 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad bylos dėl K. Č. pripažinimo neveiksniu iškėlimas buvo susijęs su tarp šalių iškilusiais turtiniais nesutarimais, kilusiais K. Č. padovanojus jam priklausančios namų valdos dalį vienam iš savo vaikų, tai yra pareiškėjos broliui V. Č. Pareiškėja mano, kad K. Č. taip pasielgė brolio V. Č. įtakoje, negalėdamas apginti savo teisių bei nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Iš bylos rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad K. Č. dėl psichikos negalavimų stacionariai buvo gydomas nuo 1979 m. iki 1988 m. 1984 m. jam diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma, vangi eiga. 1984 m. K. Č. pripažintas antros grupės invalidu, o 1988 m., suėjus pensiniam amžiui, antros grupės invalidumas jam pripažintas neterminuotai. Byloje nėra duomenų, kad nuo šio laiko K. Č. būtų buvęs gydomas dėl psichinės ligos nei stacionare, nei ambulatoriškai. Byloje yra atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, o ekspertai padarė išvadą, kad K. Č. neserga psichine liga ar silpnaprotyste, jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jį galima šaukti į teismo posėdį bei apklausti. Pagal civilinio proceso normas ekspertų išvada teismui nėra privaloma, todėl turi būti vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Pareiškėja nurodo, kad jos pakviesti liudytojai J. Č., E. M., V. J. parodė, kad nuo 2001 m. pavasario iki 2003 m. rugpjūčio K. Č., gyvendamas pas pareiškėją Pilviškių miestelyje, jis elgėsi neįprastai, nes, anot pareiškėjos, buvo netvarkingas, nenuspėjamas, pykosi su kaimynais, o liudytojų teigimu rengėsi neadekvačiai sezonui, kartais būdavo piktas, pastūmė vaiką. Teismo nuomone, vien šių paaiškinimų ir parodymų nepakanka konstatuoti, kad K. Č. elgesys neatitinka sveiko žmogaus elgesio standartų bei pripažinti jį neveiksniu. K. Č. pas pareiškėją gyveno neilgai ir liudytojai negalėjo jo gerai pažinti. Kiti byloje apklausti liudytojai D. N., I. Č., A. J. S., V. J. parodė, kad K. Č. elgesys nesiskiria nuo sveiko žmogaus elgesio, jis savarankiškai sprendžia savo reikalus, vienas lankosi pas gydytoją, ką papildomai patvirtina ir K. Č. asmens sveikatos istorija, gauta iš Smėlynės šeimos klinikos, pasiima pensiją, susimoka mokesčius, nueina į parduotuvę, bendrauja su kaimynais, visus juos pažįsta. Šie žmonės ilgą laiką gyvena greta, todėl K. Č. pažįsta seniai. Šių liudytojų parodymus atitinka buities tyrimo akto duomenys. Teismas sprendime nurodė, kad 2007-02-20 teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichiatrui-ekspertui, apklausiamas K. Č., logiškai paaiškino savo apsisprendimą dovanoti sūnui V. Č. namų valdos dalį, kuris buvo susijęs su jo siekimu, kad sūnus ir toliau pilnai juo rūpintųsi bei prižiūrėtų. K. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu nesukėlė jokių abejonių dėl jo orientavimosi laike ir aplinkoje, jie buvo nuoseklūs. Teismo posėdyje teismo vyr. psichiatras-ekspertas V. D. žodžiu išaiškino psichiatrijos ekspertizes akto išvadas, pažymėdamas medicinos teorijos jos šiuolaikinių standartų nuostatas dėl asmens, sirgusio tokia psichinės ligos forma, kuri buvo diagnozuota K. Č., pasveikimo, kai 5 metus nesikartoja ligos požymiai. Todėl nuo 1988 m. nesant duomenų apie ligos požymius bei tyrimo metu ekspertams nustačius, jog ir šiuo metu tokių požymių nėra, ekspertai padarė išvadą, jog K. Č. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Ekspertizės akte į pateiktus klausimus atsakyta aiškiai ir išsamiai. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo, kadangi jos yra motyvuotos, paremtos byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, atliktu tyrimu (CPK 219 str.), todėl nėra pagrindų papildomos ekspertizės skyrimui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procese, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti K. Č. neveiksniu, todėl pareiškimą nusprendė atmesti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės 2007-06-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo paskirti K. Č. pakartotinę psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Centrinei ekspertų komisijai, kuriai pavestina atsakyti į klausimus:

1. Ar K. Č. serga kokia nors psichikos liga? Jei serga, tai kokia?

2. Ar K. Č. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ? Ar jam reikalinga globa?

3. Ar K. Č. būtina skirti rūpybą, jeigu jis bus pripažintas veiksniu?

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Prašo sprendimą panaikinti dėl sekančių motyvų.

1. Dėl procesinės tesės normų pažeidimo.

Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad pakartotinė ekspertizė nebūtina (CPK 219 str.). Apeliantė apylinkės teismo prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, nes eksperto išvados, jos manymu, kelia abejones. Ekspertai neteisingai nustatė ligos pradžią, nurodydami, kad K. Č. susirgo tik 1984 m., nes prie bylos prijungtos K. Č. epikrizės rodo, kad šis asmuo serga paranoidine šizofrenija nuo 1979 m. Ekspertas neteisingai vertino gydytojų komisijos išvadą pripažinti K. Č. II grupės invalidu neterminuotam laikotarpiui. 2007-06-12 teismo posėdyje ekspertas V. D. nurodė, kad K. Č. „pasveikimą nustatėme, vadovaudamiesi medicinine dokumentacija atliktame tyrime“. Tačiau atsakydamas į sekantį klausimą ekspertas patvirtino, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad K. Č. būtų gydęsis ar gydomas. Ekspertas patvirtino, kad jis su K. Č. bendravo tik du kartus po 1 valandą. Ekspertas pripažino, kad K. Č. buvo suteikta II neįgalumo grupė dėl to, kad jis serga paranoidine šizofrenija, kuri yra psichinio pobūdžio susirgimas. Apeliantei kėlia abejones ekspertizės išvada ir dėl to, kad ekspertas nurodė, kad „jei 5 metus asmuo nesikreipia pas gydytojus, nėra ligos simptomų, reiškia pasveiko“. Tokios eksperto išvados prieštarauja byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose, t. y., Šiaulių tarprajoninės psichiatrijos K. Č. medicininėje byloje esantiems duomenims. Šie dokumentai patvirtina, kad, atsižvelgiant į ligos eigą, K. Č. yra suteikta neterminuota II neįgalumo grupė, kadangi paranoidinė šizofrenija nėra išgydoma liga. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ekspertizės išvados kelia abejones, o padarytos išvados prieštarauja ekspertizės akto turiniui. Todėl apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo atlikti pakartotinę ekspertizę atlikimo.

2. Dėl teismo sprendimo nepagrįstumo.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nuo 1988 m. nesant duomenų apie ligos požymius bei tyrimo metu ekspertams nustačius, kad K. Č. pasveiko, pareiškimas yra atmestinas. Teismas remiasi eksperto V. D. duotais paaiškinimais teismui. Apeliantė nesutinka su tokiais teismo motyvais, mano, kad ekspertas nurodė klaidingas aplinkybes, klaidinančiai nurodė, kad rėmėsi medicinine literatūra, o liudytojų parodymai, kaip ji mano, nepatvirtina, kad K. Č. yra pasveikęs. Ekspertas K. D., apklausiamas 2007-06-12 teismo posėdyje, nurodė, kad „Remisija yra pasveikimas, jeigu 5 metus asmuo nesikreipia pas gydytojus, nėra ligos simptomų, reiškia pasveiko“. Tačiau Medicinos enciklopedijos 2 tome (Mokslo ir Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1993, II t., 220 psl.) remisija apibrėžiama taip: „Remisija (lot. Remissio-susilpnėjimas), ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta ligos požymiai. Gali trūkti nuo kelių savaičių ar mėnesių iki kelerių metų. Po to, liga vėl gali paūmėti, pradėti progresuoti“. Taigi, ekspertas pateikė klaidinančius duomenis apie remisiją. Apeliantė nurodo, kad liudytojų J. Č., E. M., V. J. parodymai patvirtina, kad K. Č. psichinė būsena buvo nepastovi, nuolat besikaičianti. Apeliantė nesutinka su eksperto V. D. teiginiu, kad šizofrenijos forma, kurią nurodė savo išvadoje, yra išgydoma, apie tai rašoma medicinos teorijoje. Apeliantė teigia, kad K. Č. serga nuo 1977 m. ir susirgimas yra paranoidinės formos, o duomenų, kad nuo 1988 m. K. Č. būtų gydęsis ir būtų tirta jo psichinė būsena, nėra. K. Č. ligos simptomai užfiksuoti epikrizėse. Jose nurodoma, kad K. Č. serga šizofrenijos paranoidine forma su defektais emocijos ir valios sferose. Medicininėje literatūroje valios defektai apibūdinami kaip negalėjimas valdyti savo veiksmų. Šis požymis parodo asmenų nesugebėjimą valdyti savęs, t. y., adekvačiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesį (Psichiatrija, Vilnius, 2003, 666 psl.). Paties K. Č. paaiškinimai nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis, prieštarauja tiek rašytiniams įrodymams, tiek pareiškėjos kviestų liudytojų parodymams. Akivaizdu, kad pats K. Č. nesugeba paaiškinti elementarių aplinkybių arba aiškina klaidingai. Apeliantė mano, kad tokie paaiškinimai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad K. Č. blogai orientuojasi aplinkoje ir serga psichine liga. Apeliantė mano, kad liudytojų, kuriuos kvietė V. Č., yra atmestini, kadangi V. Č. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Apeliantė mano, kad teismas buvo pasyvus nagrinėdamas šią bylą, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, nepašalinti visų prieštaravimų byloje, nerūpestingai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko, buvo nepagrįstai atmestas pareiškėjos prašymas dėl ekspertizės bei priimtas nepagrįstas teismo spendimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės K. Č., nes atlikta ekspertizė buvo išsami, nekelianti abejonių ir neprieštaravo faktiniams duomenims esantiems byloje. Socialinė darbuotoja lankėsi K. Č. namuose, bendravo su K. Č., jo kaimynais ir dalyvavo teismo posėdžiuose ir mano, kad K. Č. pilnai suvokia savo veiksmus ir gali už juos atsakyti. Suinteresuotas asmuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-06-13 sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Suinteresuotas asmuo K. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, nes jis nepagrįstas. K. Č. nurodo, kad jis yra veiksnus, tai yra suvokia savo veiksmų reikšmę ir juos valdo. Pareiškėja apie jo, K. Č., sveikatą nieko nežino, nes ji gyvena toli nuo jo, jie nebendrauja. Pareiškėja D. J. juo nesirūpina, savo veiksmais ji siekia pakenkti jam ir užvaldyti jo turtą, apie tai ji yra ne kartą sakiusi, tai paminėjo ir teismo posėdyje, kai pasakė, kad į teismą kreipėsi dėl turto, o ne dėl K. Č. sveikatos. 2007-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą dėl K. Č. pripažinimo neveiksniu ir jos pareiškimą atmetė pagrįstai. Teismas rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, kurios patvirtino, kad šiuo metu jis, K. Č., neserga psichine liga ar silpnaprotyste, jog gali suprasti veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertizė atlikta išsamiai ir objektyviai įvertinus visus turimus medicininius dokumentus bei ekspertui tiesiogiai bendraujant su juo. Pareiškėjos motyvas, kad teismo sprendimas yra neteisėtas dėl pažeistų procesinių teisės normų yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo skirti pakartotinės psichiatrinės ekspertizės, be to, ne ekspertų kompetencijoje atsakyti į klausimus dėl rūpybos ir globos. K. Č. nurodo, kad tai, kad jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti, teismui patvirtino liudytojai I. Č., J. A. Š., V. J. bei D. N.. Šie žmonės nuolat bendrauja su juo, jam padeda ir teismas pagrįstai nustatė, kad šie žmonės pakankamai pažįsta jį.

Suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, nes jis nepagrįstas. V. Č. nurodo, kad jo tėvas K. Č. yra veiksnus, jis suvokia savo veiksmų reikšmę ir juos valdo. Sutinka, kad tėvas turi sveikatos sutrikimų, tačiau jie neįtakoja jo mąstymo, veiksmų supratimo ir jų valdymo. Pareiškėja apie tėvo sveikatą nieko nežino, nes ji gyvena toli, tėvą aplanko retai. Savo tėvą prižiūri jis, V. Č., padedamas savo šeimos narių. 2007-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą dėl K. Č. pripažinimo neveiksniu ir jos pareiškimą atmetė pagrįstai. Teismas rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, kurios patvirtino, kad K. Č. neserga psichine liga ar silpnaprotyste, jis gali suprasti veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jį buvo galima šaukti į teismo posėdį ir apklausti. Ekspertizė atlikta išsamiai ir objektyviai įvertinus visus turimus K. Č. medicininius dokumentus bei ekspertui tiesiogiai bendraujant su K. Č.. Pareiškėjos motyvas, kad teismo sprendimas yra neteisėtas dėl pažeistų procesinių teisės normų, nepagrįstas. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę. Pareiškėjos motyvas, kad K. Č. neįgalumo komisijos yra nustatyta II grupės negalia neterminuotam laikui ir sudaro pagrindą abejoti eksperto išvada, yra nepagrįstas. V. Č. sutinka, kad K. Č. turi sveikatos sutrikimų, tačiau jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti, ką teisme patvirtino liudytojai I. Č., J. A. Š., V. J. bei D. N. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad šie žmonės pakankamai gerai pažįsta K. Č. bei patvirtino aplinkybes, jog K. Č. orientuojasi aplinkoje, supranta savo veiksmų reikšmę bei juos valdo. Pareiškėjos aiškinimas, kad ekspertas pateikė klaidinančius duomenis apie remisiją ir kad liudytojų J. Č., E. M. ir V. J. parodymai patvirtino, jog K. Č. psichinė būklė yra nuolat besikeičianti, nepastovi, jis elgiasi keistai, apsirengia neįprastai, esą patvirtina K. Č. ligą, yra neteisingi, su tuo jis nesutinka. Minėti liudytojai apie tas pačias aplinkybes davė prieštaraujančius parodymus, pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo liudijančių įvykių, su kuriais buvo siejamas K. Č. ir jo „keistas“ elgesys, be to, abejonių kelia ir tai, kad pareiškėja matydama „keistą“ tėvo elgesį nesiėmė jokių veiksmų, nevežė pas gydytojus ir t. t. Ekspertas teismui nurodė šaltinį, kuriame nurodoma, kad šizofrenijos forma, kuri nurodyta išvadoje, yra išgydoma. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus, tarp jų ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės (toliau TPE) aktą Nr. 68 (b. l. 134-135), įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, tinkamai jas įvertino, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos pareiškimo pripažinti K. Č. neveiksniu nepagrįstumo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pareiškimą atmesti (CPK 176, 185 str., 259-260, 263 str. ir 468 str.), kurio naikinti nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais ir argumentais, jame nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, sprendime išvardijo objektyvius įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias pareiškimo nepagrįstumą. Apylinkės teismas byloje teisingai nustatė, kad ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, motyvuotai konstatuota ir yra padaryta išvada, kad K. Č. neserga psichine liga ar silpnaprotyste, jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kurį galima šaukti į teismo posėdį bei apklausti, kas byloje ir buvo padaryta 2007-02-20 teismo posėdyje (b. l. 83-86, teismo posėdžio protokolas). Pirmosios instancijos teismas sprendime laikėsi civilinio proceso normų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 178,179, 185 str.), tarp jų ir ekspertų išvados vertinimo, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), siekdamas įrodinėjimo tikslo (CPK 176 str.), dėl ko teismo posėdyje atliko vieno iš ekspertų, atlikusio psichiatrinę ekspertizę, apklausą. Ekspertas teismui išvadą išaiškino žodžiu (CPK 217 str.) suprantamai ir aiškiai, nurodydamas, kad K. Č. psichinė būsena yra ištirta objektyviai ir nenustatyta, kad jis serga psichine liga (silpnaprotyste), dėl kurios negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš bylos medžiagos, sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ekspertų komisijos išvadą dėl K. Č. psichinės būsenos įvertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Sprendime vertindamas pareiškėjos ir liudytojų J. Č., E. M., V. J. parodymus, kurie buvo apklausti pareiškėjos prašymu, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nors šie liudytojai, aiškino, kad, kiek jiems žinoma, kad K. Č., gyvendamas pas pareiškėją (ten jis gyveno neilgai nuo – 2001 m. pavasario iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio) elgėsi neįprastai, kaip, anot pareiškėjos, buvo netvarkingas, nenuspėjamas, pykosi su kaimynais, o liudytojų teigimu rengėsi neadekvačiai sezonui, kartais būdavo piktas, buvo pastūmęs vaiką, bet vien šių paaiškinimų ir parodymų nepakanka konstatuoti, kad K. Č. elgesys neatitinka sveiko žmogaus elgesio standartų bei pripažinti jį neveiksniu. Nurodė, kad K. Č. pas pareiškėją iš tikrųjų gyveno neilgai ir liudytojai negalėjo jo gerai pažinti, tuo labiau, kad kiti byloje apklausti liudytojai D. N., I. Č., A. J. S., V. J. nurodė kitokias aplinkybes apie K. Č., kaip asmenį ir jo elgesį. Jie parodė, kad K. Č. elgesys nesiskiria nuo sveiko žmogaus elgesio, kurį jį pažįsta ilgą laiką ir iki dabar. Jiems žinoma, kad jis savarankiškai sprendžia savo reikalus, vienas lankosi pas gydytoją, ką papildomai patvirtina ir K. Č. asmens sveikatos istorija, gauta iš Smėlynės šeimos klinikos, kurioje nėra duomenų apie dabartinę pablogėjusią K. Č. psichinę būseną (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis pats pasiima pensiją, susimoka mokesčius, nueina į parduotuvę, bendrauja su kaimynais, visus juos pažįsta. Minėti teisme apklausti liudytojai ilgą laiką gyvena gretimai K. Č., todėl K. Č. pažįsta seniai ir gerai. Šių liudytojų parodymus apie K. Č., kaip asmenį ir jo elgesį, atitinka ir buities tyrimo akte užfiksuoti duomenys (b. l. 73) apie jį, iš kurio matyti, kad būstas, kuriame gyvena K. Č. yra sutvarkytas (jame jis gyvena vienas). Jis socialinei darbuotojai apsilankymo metu, kai 2007-02-13 buvo surašytas minėtas aktas, pasirodė, kaip normaliai besiorientuojantis asmuo vietoje, laike ir savyje. Jis į pateiktus klausimus minėtai darbuotojai atsakinėjo konkrečiai ir aiškiai, žino savo vardą pavardę, gimimo datą, pažįsta pinigus, laikrodį, pats nueina į parduotuvę, žino kai kurių kaimynų pavardes. Apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė, kad 2007-02-20 teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichiatrui-ekspertui, apklausiamas K. Č., logiškai paaiškino savo apsisprendimą dovanoti sūnui V. Č. namų valdos dalį, kuris buvo susijęs su jo siekimu, kad sūnus ir toliau pilnai juo rūpintųsi bei prižiūrėtų (kartu atsižvelgtina, kad K. Č. jau yra pagyvenusio amžiaus žmogus ir toks jo noras yra suprantamas ir logiškas). K. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu nesukėlė jokių abejonių dėl jo orientavimosi laike ir aplinkoje, jie buvo nuoseklūs. Teismo posėdyje teismo dalyvavęs vyr. psichiatras-ekspertas V. D. žodžiu išaiškino psichiatrijos ekspertizes akto išvadas, pažymėdamas medicinos teorijos jos šiuolaikinių standartų nuostatas dėl asmens, sirgusio tokia psichinės ligos forma, kuri buvo diagnozuota K. Č., pasveikimo, kai 5 metus nesikartoja ligos požymiai. Todėl nuo 1988 metų nesant duomenų apie ligos požymius bei tyrimo metu ekspertams nustačius, jog ir šiuo metu tokių požymių nėra, ekspertai padarė išvadą, jog K. Č. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Ekspertizės akte į pateiktus klausimus atsakyta aiškiai ir išsamiai. Teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo, kadangi jos yra motyvuotos, paremtos byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, atliktu tyrimu (CPK 219 str.), todėl nėra pagrindų, kaip nepagrįstai prašo pareiškėja, papildomos ekspertizės skyrimui. Kolegija nurodo, kad psichiatrinės ekspertizės išvadai paneigti pareiškėja nepateikė kitų patikimų įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nerado argumentų, motyvų, nesutikti su ekspertizės išvada, kadangi jų nėra (CPK 218 str.). Šis įrodymas (ekspertizės išvada) yra esminis sprendžiant pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai ir aplinkybės nepaneigia TPE aktu Nr. 68 nustatytos K. Č. psichinės būklės (teisingai orientuotas, nuotaika lygi, atmintis pakankama, savo būklei kritiškas) ir ekspertų duotos išvados, tai yra, kad K. Č. neserga psichine liga ar silpnaprotyste ir gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus nurodomus apeliacinime skunde dėl K. Č. psichinės būsenos, kuriais tvirtinama, kad jis, jos nuomone, tebeserga psichinio pobūdžio liga – paranoidine šizofrenija, blogai orientuojasi aplinkoje, o atliktos psichiatrinės ekspertizės išvados kelia abejones, kaip ir eksperto psichiatro paaiškinimai žodžiu teismui, kadangi šie teiginiai neparemti byloje esančiais įrodymais, iš esmės nesusieti bylos duomenimis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ir pati apeliantė nurodo, kad ji skunde išdėsto tokius savo argumentus, kurie yra paskelbti medicininėje literatūroje apie šizofreniją, ligos remisiją ir pan. (remiasi leidiniais – Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1993 m., II t., 220 psl., Psichiatrija, Vilnius, 2003, 666 psl. ir kt. medicininės literatūros duomenimis apie tokios ligos požymius, jos eigą ir pan.). Dėl šių nustatytų bylos aplinkybių, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti K. Č. neveiksniu ir todėl pareiškėjos pareiškimą pagrįstai atmetė, o apeliacinio skundo argumentai yra paneigti, jis nepagrįstas, todėl netenkinamas. Bylos išlaidos lieka valstybei (CPK 468 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

n utarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Edmundas Valentinas JarasTeisėjai Laimutė SankauskaitėZina Mickevičiūtė