Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-06-12 · Administracinė byla Nr. A-180-652-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-06-12
Bylos Nr.
A-180-652-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Finansų, Lietuvos valstybės, Kauno teritorinės muitinės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-652-2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, ir Kauno teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno teritorinės muitinės priteisti 10379,89 Lt žalos (nepagrįsto praturtėjimo). Paaiškino, kad 2002 - 2004 metų laikotarpiu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Del valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ atsakovas buvo nustatęs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Teigė, kad kilęs ginčas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes susijęs su nuosavybės praradimu ir žalos padarymu (deliktinė atsakomybė). Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai, priimant 2003 m. sausio 17 d. nutarimą, kiek tai liečia indeksavimo koeficientą ir viso darbo užmokesčio neišmokėjimą, - neteisėti. Tai 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Tokie neteisėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai privertė atsakovą Kauno teritorinę muitinę neišmokėti dalies pareiškėjos nuosavybe esančio darbo užmokesčio. Iš to atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Tai atitinka visas tris deliktinės atsakomybės sąlygas, suformuotas teismų praktikoje. Žala padaryta atskirais tarpusavyje susijusiais abiejų atsakovų veiksmais, taigi privalo būti atlyginta jų abiejų solidariai (CK 6.279 straipsnis).

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Kauno teritorinė muitinė skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikiui viršijant atitinkamiems metams darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Teises aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), o iki tokio pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 102, 107 straipsniai, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti iki nurodytos datos, todėl pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti. Valstybės tarnautojų veiksmai, taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį, yra teisėti, nes buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir veikta pagal įstatymus. Pabrėžė, kad, nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužė 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis bei 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis 2002 – 2004 metų laikotarpiu taikė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, dėl ko pareiškėjai nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 30 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t.y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Teritorinės muitinės viršininko įsakymai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo. Teismas konstatavo, kad iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo Kauno teritorinė muitinė privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nesant neteisėtų valdžios institucijos (Kauno teritorinės muitines) veiksmų, teismo nuomone, nėra ir būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teismas pažymėjo, kad skundo teiginį, jog Kauno teritorinė muitinė, vykdydama antikonstituciniais pripažintus teisės aktus, nepagrįstai iš to gavo naudos, patvirtinančių įrodymų nepateikta. Teismas nurodė, kad indeksavimo koeficientas buvo taikomas būtent dėl to, kad įstaigos poreikis darbo užmokesčiui viršijo asignavimus. Vadovaudamasi galiojusiais teisės aktais ir neišmokėdama darbo užmokesčio dalies Kauno teritorinė muitinė negalėjo nepagrįstai gauti iš to naudos (nepagristai praturtėti).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują. Nurodo, kad vertinant CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalos faktas reiškia žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jų kaltės prezumpciją. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų veikoje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagal teismų praktiką yra trys – neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp jų. Neteisėti veiksmai – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai, priimant vėliau antikonstituciniu pripažintą nutarimą, kurį privalėjo taikyti Kauno teritorinė muitinė. Tokiu būdu Kauno teritorinė muitinė be pagrindo įgijo pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio dalį, o pareiškėjai padaryta atitinkamo dydžio žala.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Kauno teritorinė muitinė prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teistas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjai (jos manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuria, pagal pareiškėją, nepagrįstai praturtėjo atsakovas Kauno teritorinė muitinė. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks (pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos pareiškėjo skunde nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės bei nepagrįsto praturtėjimo institutų normos.

Ginčas dėl pareiškėjai kaip valstybės tarnautojai priklausančio darbo užmokesčio dalies priteisimo yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, tačiau jo pobūdis yra specifinis, jis iš esmės skiriasi nuo ginčų, susijusių su valstybės tarnautojo atliekamais viešojo administravimo veiksmais, ir nuo kitų tarnybinių ginčų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika suponuoja, kad ginčai dėl darbo užmokesčio, nors ir priklausančio mokėti valstybės tarnautojui, iš esmės yra privatinio pobūdžio. Tokią išvadą patvirtina ir nacionalinių teismų praktika. Nagrinėjamo ginčo specifiškumas suponuoja, kad jam nagrinėti gali būti taikomos kitos teisės normos nei likusiems tarnybiniams ginčams. Teisės normos šioje administracinėje byloje turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį.

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjai buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis, 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, ir pareiškėjos reikalavimas dėl, taikant indeksavimo koeficientą, jai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.

Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjai metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų administracinėse bylose Nr. A(12)-219/2004, A(1)-638/2005 suformuluota praktika, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdama valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.

Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(1)-638/2005).

Atsakovo pažyma (b.l. 6) patvirtina, kad pareiškėjai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo neišmokėta pareiškėjos prašoma priteisti suma. Ši suma pareiškėjai ir priteistina iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos G. M. skundą tenkinti - priteisti pareiškėjai G. M. iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės 10379, 89Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt devynis Lt 89 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusNijolė PiškinaitėSigita Rudėnaitė