Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-1869-231/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
2-1869-231/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
D. T.
Advokatai
Akvilė Grikienytė
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1869-231/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00198-2012-0.Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5.;116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 23 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovei Ž. B.,atsakovui A. S.,atsakovo atstovei advokatei Akvilei Grikienytei,trečiajam asmeniui D. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui A. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui D. T. dėl 14148,45 Lt išmokėtų draudimo išmokų dalies ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 14148,55 Lt išmokėtų draudimo išmokų dalį regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2010-12-20 Trakų r. sav., kelyje Vilnius - Kaunas – Klaipėda, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė 4 transporto priemonės: Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama E. P., atsitrenkė į Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos važiavusi Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. T., nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK pažymoje apie eismo įvykį nurodyta, kad dėl eismo įvykio kalti D. T. ir E. P. Transporto priemonės Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ieškovas atlygino 2095,00 Lt dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu eismo įvykio metu, 21893,90 Lt dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu eismo įvykio metu, 4308,00 Lt dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu eismo įvykio metu. Ieškovas iš viso nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo 28296,90 Lt draudimo išmokų. 2010-10-28 atsakovas A. S. su AAS „Gjensidige Baltic“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 0595921 (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Sudarant Sutartį draudikas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo pateiktą informaciją. Atsakovas patvirtino, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu (Sutarties 1.5. p.). Atsakovas Sutartį sudarė laisva valia ir susitarė dėl visų iš Sutarties kylančių teisių ir pareigų, taip pat dėl Sutarties 1.6. p. nustatytos sąlygos, jog draudėjas įsipareigoja, kad transporto priemonė bus naudojama 1.5 p. aptartomis sąlygomis; pasikeitus bent vienai sąlygai pasikeičia draudimo rizika, dėl to draudimo įmoka gali būti perskaičiuota. Eismo įvykio metu transporto priemonę Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. T., kuris neturi 7 metų vairavimo stažo, nes teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones jis įgijo 2007-02-22. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nutarimu patvirtintų standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų VI dalies 36 ir 38 punktais, taip pat Sutarties 1.6. punktu, atsakovas apie tai, kad transporto priemonę vairuos asmuo, neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų, privalėjo draudikui pranešti raštu ir už draudimo rizikos padidėjimą sumokėti draudikui jo apskaičiuotą papildomą draudimo įmoką. Sutarties 1.6. punkte nurodyta, jog draudėjui šios Sutarties bei teisės aktų nustatytais terminais nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Ta pati nuostata reglamentuota Taisyklių 62.2. punkte: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas, sudaręs Sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad transporto priemonę vairuos asmenys, turintys ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą, todėl dėl pasikeitusios draudimo rizikos, įgijo teisę į 50 procentų dydžio išmokėtos sumos, t.y. 14148,45 Lt.

Ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog pagal Įstatymą transporto priemonės savininkui numatyta pareiga apdrausti transporto priemonę pačiam, arba per atstovą. Iš bylos matyti kad automobilio Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku buvo atsakovas, o trečiasis asmuo veikė kaip atsakovo atstovas. Draudimo sutartis buvo sudaryta per trečiajį asmenį, o draudimo sutarties sąlygas žinojo ir atsakovas. Nors Sutartyje nėra parašų, formos nesilaikymas nedaro tokios sutarties negaliojančia, kadangi pagal CK 6.996 str. 1 d. draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Draudimo įmoka buvo sumokėta, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas ir panaudotų griežtos atskaitomybės blankų nurašymo aktas. Dėl to, kad draudimo sutartyje nurodyta, jog sutarties sudarymo vieta yra Šalčininkų pasienio poste paaiškino, kad jų atstovas tuo metu dirbo Vilniaus atstovybėje ir Šalčininkų pasienio poste, dėl to Sutartyje ir likusi sutarties sudarymo vieta – Šalčininkų pasienio postas. Prieš pasirašant draudimo sutartį, yra supažindinama su ja, todėl atsakovas žinojo, jog transporto priemonės negalės vairuoti asmenys, turintys mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą. Paaiškino, jog išmokos už apgadintus automobilius paskaičiuotos teisingai, atsižvelgiant į automobiliams padarytas žalas, o ieškinyje nurodyta draudimo įmoka apskaičiuota pagal tam tikrus parametrus. Ieškinio senatis dėl 4308,00 Lt draudimo išmokos priteisimo nėra praleista, kadangi pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo išsiųstas 2012-01-06.

Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jam priklausė automobilis Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau juo nesinaudojo. Kadangi naudojosi kitu automobliu, šį automobilį davė naudoti pusbroliui D. T.. Automobilis nebuvo draustas, todėl D. T. paprašė nuvešti jį apdrausti automobilio į Trakus. Dėl draudimo D. T. susitiko su vienu žmogumi, viskas vyko to žmogaus automobilyje. D. T. pats tarėsi dėl draudimo, automobilį apdraudė savo vardu, pats už draudimą ir sumokėjo. Jis D. T. tik nuvežė pusbrolį ir draudimo sąlygų nežinojo. Automobilį iš jo D. T. paėmė tik tada, kai jį apdraudė. Nežino, kodėl Sutartyje nurodyta jo pavardė, Sutarties nepasirašė, taip pat jo parašo nėra ir pinigų priėmimo kvite. Draudimo sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo vieta yra Šalčininkų pasienio poste, tačiau jis Šalčininkų pasienio poste nėra buvęs, o draudė automobilį Trakuose..

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė taip pat prašė atmesti ieškinį. Paaiškino, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su draudimo sutarties individualiomis sąlygomis. Draudimo sutarties nėra pasirašęs nei draudėjas, nei draudikas, yra tik ieškovo antspaudas, nors pagal CK 6.989 str. 1 d. draudimo sutartis turi būti rašytinės formos. Draudimo polisas taip pat nepasirašytas, yra tik antspaudas. Taip pat ant pinigų priėmimo kvito nėra atsakovo parašo. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nebūtų sudarę tokios sutarties, kuri draudžia vairuoti asmenims, neturintiems 7 metų vairavimo stažo, kadangi nei trečiasis asmuo, nei atsakovas tokio stažo neturėjo.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo D. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį ieškovas, pareikšdamas ieškinį, praleido dalyje dėl 2154,00 Lt draudimo išmokos priteisimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Paaiškino, jog nėra pateikta nei su juo, nei su atsakovu pasirašyta draudimo sutartis, o pateiktame draudimo sutarties egzemplioriuje nėra nei jo, nei atsakovo, nei ieškovo atstovo Č. S. parašų, tik ieškovo antspaudas. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 0308082 taip pat nėra pasirašytas nei jo, nei atsakovo. Draudimo polise LT/ABA 6543916 parašų taip pat nėra, yra tik ieškovo antspaudas. Ieškovo pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip tinkami ir pagrindžiantys draudimo sutarties su atsakovu sudarymo faktą, nes jie neatitinka CK 6.989 str. 1 d. įtvirtintos privalomos rašytinės draudimo sutarties formos reikalavimų. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas buvo supažindintas tiek su standartinėmis, tiek su individualios Sutarties sąlygomis, o ieškovo pateiktame draudimo polise LT/ABA 6543916 sąlygos dėl minimalaus septynerių metų vairavimo stažo privalomumo nėra. Trečiasis asmuo nurodė, jog naudojosi atsakovui nuosavybės teise priklausiusiu automobiliu Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gruodžio mėnesio. 2010 m. spalio mėnesį dėl automobilio draudimo sutarties sudarymo susitarė su ieškovo atstovu telefonu. Jo (trečiojo asmens) buvo paprašyta pateikti savo ir automobilio dokumentus, taip pat buvo paklausta, ar jis turi dvejų metų vairavimo stažą. Susitikti jį nuvežė atsakovas į Trakus. Įsėdus į ieškovo atstovo automobilį, jam (trečiajam asmeniui) buvo paduota pasirašyti draudimo sutartis, o sumokėjus pinigus – pinigų priėmimo kvitas. Pasirašydamas sutartį, nurodė savo vardą, pavardę, sutartį pasirašė. Jam pasirašius šiuos dokumentus, buvo paduotas draudimo polisas ir pinigų priėmimo kvito kopija. Šiuose dokumentuose nebuvo sąlygos dėl draudimo naudoti transporto priemonę neturint septynerių metų vairavimo stažo. Šių dokumentų jis pateikti negali, kadangi automobilis po avarijos buvo priduotas į metalo laužą, o dokumentus sunaikino, nes negalvojo, kad jie bus reikalingi. Nurodė, jog draudimo sutartyje nurodyta sutarties sudarymo vieta – Šalčininkų pasienio postas, tačiau jis 2010 m. spalio mėnesį Šalčininkų pasienio poste nebuvo ir niekada Lietuvos Respublikos sienos toje vietoje nekirto. Nurodė, jog tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatyta būtinųjų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pagal CK 6.248 str. 4 d. jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlyginti nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nurodė, jog pirmoji draudimo išmoka – 2095,00 Lt išmoka už Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra pateiktas joks „If P&C Insurance AS“ filialo mokėjimo pavedimo kvitas dėl 2095,00 Lt išmokos, todėl daro išvadą, jog ieškovas išmokėjo „If P&C Insurance AS“ filialui draudimo išmoką negavęs iš jo jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad nukentėjusiajam atlyginta 2095,00 Lt žala ir tuo pagrindu įgyta reikalavimo teisė į ieškovą. Taip pat nepateikta draudimo sutartis/draudimo polisas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis buvo apsidraudęs „If P&C Insurance AS“ filiale bei transporto priemonės apžiūros – defektų aktai. Antroji draudimo išmoka buvo dėl 21893,90 Lt išmokos už transporto priemonę Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra pateiktas joks UADB „Ergo Lietuva“ mokėjimo pavedimo kvitas, patvirtinantis, kad UADB „Ergo Lietuva“ atlyginimo nukentėjusiajam 21893,90 Lt žalą ir tuo pagrindu įgijo teisę į ieškovą, be to, UAB „Autofortas“ pateikta remonto sąmata Nr. 00008845 nepasirašyta. Trečioji draudimo išmoka buvo dėl 4308,00 Lt išmokos už transporto priemonę Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis automobilis apgadintas ne tik dėl Chrysler, į kurį trenkėsi Peugeot 806, bet ir dėl E. P., vairuojamo Fiat Punto atsitrenkimo – pirmiausia Fiat Punto trenkėsi į Volvo ir tik po to Peugeot trankėsi į Chrysler, o šis nuo smūgio atsitrenkė į Volvo. Taigi Volvo buvo apgadintas tiek dėl E. P., tiek dėl jo (trečiojo asmens) vairuojamo automobilio. Tačiau ieškovas nepagrįstai sumažino draudimo išmoką tik 300,00 Lt, o šią sumą sumokėti sutiko Fiat Punto draudikas „If P&C Insurance AS“ filialas, kadangi nebuvo nustatyta kokiu mastu konkrečiai Volvo automobilis buvo apgadintas E. P. ir jo vairuojamo automobilio. Pažymėjo jog mokėtina draudimo išmoka turėjo būti sumažinta bent per pusę. Be to, pagal Taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio tik tuo atveju, jei jį remontuoti ekonomiškai netikslinga; jei būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio ar didesnės. Volvo automobilio likutinė vertė – 2392,00 Lt, o rinkos vertė iki sunaikinimo – 7000,00 Lt, todėl automobilio sugadinimai ir jų remonto išlaidos siekia ne daugiau kaip 66 procentus jo rinkos vertės, vadinasi nukentėjusiajam turėjo būti išmokėtas ne skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių, o nustatinėjamas remonto išlaidų dydis ir atlyginiams faktiškai patirtos remonto išlaidos, o to padaryta nebuvo. Be to, ieškovas dėl 4308,00 Lt išmokos priteisimo yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 7 d.). pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas išmokėjo 4308,00 Lt išmoką nukentėjusiajam 2011-01-10, likusius 300,00 Lt nukentėjusiajam sumokėjo „If P&C Insurance AS“ filialas, vadinasi nukentėjusiojo nuotoliai buvo visiškai atlyginti, tačiau ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi tik 2012-01-16 – praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, pradedant jį skaičiuoti nuo 2011-01-10. Taip pat nurodė, jog pats eismo įvykis prasidėjo ne nuo jo saugaus atstumo nesilaikymo, o dėl E. P. neatsargumo, kuris neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, dėl ko jo vairuodamas Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik po to jo (trečiojo asmens) vairuojamas Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitus automobilius. Informacijoje apie eismo įvykį nėra konstatuota, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl nedidelės asmens, vairavusio transporto priemonė, vairavimo patirties – saugaus atstumo galėjo nesilaikyti ir asmuo, turintis didesnį kaip 7 metų vairavimo stažą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-12-20 Trakų r. sav., Vilnius – Kaunas – 22 – ame kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė 4 transporto priemonės: Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama E. P., atsitrenkė į Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos važiavusi Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. T., nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK pažymoje apie eismo įvykį nurodyta, kad dėl eismo įvykio kalti D. T. ir E. P. (b.l. 29-30).

Ieškovo teigimu, 2010-10-28 atsakovas A. S. su AAS „Gjensidige Baltic“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 0595921, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Sudarant Sutartį atsakovas patvirtino, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonę Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. T., kuris neturi 7 metų vairavimo stažo, ieškovas nukentėjusiesiems asmenims išmokėjęs 28296,90 Lt draudimo išmokų prašo priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 14148,45 Lt.

Trečiasis asmuo D. T. nurodė, jog ieškovas reikalavimui dėl dalies išmokėtų draudimo išmokų - 4308,00 Lt, yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 7 d.), todėl teismas visų pirma sprendžia dėl šio ieškinio senaties termino taikymo.

D. T. teismui paaiškino, jog pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas išmokėjo 4308,00 Lt išmoką nukentėjusiajam 2011-01-10, likusius 300,00 Lt nukentėjusiajam sumokėjo „If P&C Insurance AS“ filialas, vadinasi pagrindinė prievolė įvykdyta 2011-01-10, tačiau ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi tik 2012-01-16 – praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, pradedant jį skaičiuoti nuo 2011-01-10.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.125 str. 7 d., sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas išmokėjo 4308,00 Lt draudimo išmoką už transporto priemonę Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam 2011-01-10 (b.l. 87).

Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 2012-01-06 pašto siuntų, siuntinių perdavimo – priėmimo lydraštį Nr. 5, iš kurio, kaip ji nurodė, matyti, jog Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo išsiųstas 2012-01-06 (eilutė Nr. 45), todėl ieškovas sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams nėra praleidęs.

Iš ieškovo teismui pateikto 2012-01-06 pašto siuntų, siuntinių perdavimo – priėmimo lydraščio matyti, jog Trakų rajono apylinkės teismui 2012-01-06 siųsta registruota pašto siunta. Teismas pažymi, jog lydraštyje duomenų, kad ieškovas išsiuntė būtent pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (išduoti teismo įsakymą išieškoti iš A. S. 14148,45 Lt draudimo išmokų regreso teise (įskaitant ir 4308,00 Lt)), nėra. Tačiau ieškovo (tuo metu – kreditoriaus) pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo Trakų rajono apylinkės teisme gautas 2012-01-16 (b.l. 1), todėl teismas, vertindamas ieškovo pateiktą įrodymą ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog 2012-01-06 Trakų rajono apylinkės teismui išsiųstas būtent pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi 4308,00 Lt draudimo išmoka nukentėjusiajam sumokėta 2011-01-10, o pareiškimas išduoti teismo įsakymą išieškoti iš A. S. 14148,45 Lt draudimo išmokų regreso tvarka (įskaitant ir 4308,00 Lt) išsiųstas Trakų rajono apylinkės teismui 2012-01-06, ieškovas reikalavimui dėl 4308,00 Lt draudimo išmokos priteisimo sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido, todėl trečiojo asmens reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas ir atmestinas.

Įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtina pareiga Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamas transporto priemones apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal to paties straipsnio 2 d., už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas; jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Pagal Įstatymo 2 str. 19 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas –pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas A. S. (b.l. 27), o automobilį eismo įvykio metu vairavo ir juo naudojosi trečiasis asmuo D. T. (b.l. 29-30).

Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atsakovo bei trečiojo asmens duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog transporto priemonės Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta 2010-10-28 AAS „Gjensidige Baltic“ (draudimo sutartis Nr. SGB 0595921). Tai inter alia patvirtina ir byloje esanti pranešimo apie įvykį kopija (b.l. 127), iš kurios matyti, jog D. T., po eismo įvykio, draudikui nurodė draudimo liudijimo Nr. LT/ABA 6543916, tai yra tos pačios byloje esančios Sutarties numerį. Atsakovas ir trečiasis asmuo neneigė, jog transporto priemonė Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta (pažymėtina, jog ieškovo į bylą pateiktos Sutarties data - 2010-10-28, o trečiasis asmuo nurodė, jog automobilio Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį taip pat sudarė 2010 m. spalio mėnesį), tačiau atsakovas nurodė, jog draudimo sutartį sudarė savo vardu D. T., o D. T. nurodė, jog jo sudarytoje sutartyje nebuvo draudimo vairuoti asmenims, turintiems mažesnį nei septynerių metų vairavimo stažą.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, transporto primonę gali apdrausti jos savininkas (pats arba per atstovą), transporto priemonės valdytojas, naudojantis ją pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį arba asmenys, kuriems transporto priemonė priklauso bendrosios nuosavybės teise.

Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog transporto priemonė Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jam nuosavybės teise, tačiau ja nesinaudojo, o suteikė neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui D. T., vadinasi šia transporto priemone D. T. lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutarties pagrindu nenaudojo, taip pat ši transporto priemonė nepriklausė atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai ir aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog minėtą transporto priemonę galėjo apdrausti tik jos savininkas pats arba per atstovą. (Įstatymo 4 str. 2 d.), o nagrinėju atveju ją apdraudė D. T., veikdamas kaip atsakovo atstovas.

Teismas pažymi, jog iš į bylą rašytinių įrodymų (b.l. 24-25, 110-111) matyti, kad 2010-10-28 draudimo sutartis Nr. SGB 0595921 nėra pasirašyta, yra tik ieškovo antspaudas, nors pagal CK 6.989 str. draudimo sutartis turi būti rašytinė. CK teisės normose, kurios reglamentuoja draudimo sutarties formą, nenustatyta, kad draudimo sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos. Tai reiškia, kad draudimo sutarties nesudarymas raštu nedaro šios sutarties negaliojančios, tačiau įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.).

Sutarties 1.5 punkte nurodyta, jog draudėjas patvirtina, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, o Sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad draudėjas įsipareigoja transporto priemonę naudoti 1.5. punkte aptartomis individualiomis sąlygomis.

Kaip matyti iš informacijos apie eismo įvykį (b.l. 29), asmuo, vairavęs Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – D. T., kuris eismo įvykio metu neturėjo 7 metų vairavimo stažo (b.l. 28).

D. T. nurodė, jog draudimo sutartyje nebuvo sąlygos dėl draudimo naudoti transporto priemonę Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint septynerių metų vairavimo stažo ir su šia sąlyga jis nebuvo supažindintas.

Kaip žinia, draudimo sutartys, „inter alia“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, paprastai yra sudaromos prisijungimo būdu, draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį (CK 6.990 str. 1 d.). Viena vertus, draudikas bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia draudimo sutarties sąlygas, kurių nederina su kita šalimi (draudėju) ir kurios be derybų su draudėju taikomos sudaromoje sutartyje, kitaip tariant, parengia standartines draudimo sutarties sąlygas (CK 6.185 str.), kita vertus, draudimo sutarties šalys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir kitas tarpusavio teises bei pareigas, kitaip tariant, draudimo sutartimi susitarti ir dėl individualių sutarties sąlygų (CK 6.156 str. 1 ir 4 d. d.).

Ieškovas nurodė, kad Sutarties 1.5 punkto sąlyga yra individuali, todėl, kadangi teismo vertinimu trečiasis asmuo veikė kaip atsakovo atstovas, sudarydamas Sutartį, būtina nustatyti ar trečiasis asmuo D. T. buvo supažindintas tiek su draudimo sutarties bendrosiomis sąlygomis, tiek su individualiomis sąlygomis.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovo darbuotojas įvykdė aukščiau nurodytas pareigas ir supažindino trečiąjį asmenį D. T., veikiantį kaip atsakovo atstovą, tiek su standartinėmis, tiek su individualiomis Sutarties sąlygomis, tačiau trečiojo asmens teigimu, jo pasirašytoje Sutartyje jokių individualių sąlygų nebuvo.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

Teismo vertinimu, išanalizavus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog prieš pasirašant Sutartį, trečiasis asmuo, veikiantis kaip atsakovo atstovas, buvo supažindinamas tiek su šios Sutarties standartinėmis, tiek su individualiomis sąlygomis. Teismas pažymi, jog trečiasis asmuo neneigė, jog draudimo sutartį sudarė, be to, ir atsakovas nurodė, jog matė, kaip trečiasis asmuo šią sutartį pasirašė. Pažymėtina, jog kaip nurodė ieškovo atstovė ir 414,00 Lt draudimo įmoka už draudžiamą tansporto priemonę Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonę vairuos asmenys, turintys ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą, t.y. atsižvelgiant į individualią Sutarties sąlygą..

Pagal CK 6.996 str. 1 d. draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo pateiktas 2010-10-28 pinigų priėmimo kvitas, serija VIP Nr. 0308082 (b.l. 112), pasirašytas tik buvusio ieškovo atstovo Č. S., yra ieškovo antspaudas, taip pat kvite yra įrašyti atsakovo vardo pirma raidė ir pavardė, tačiau jo parašo nėra.

Trečiasis asmuo paaiškino, kad draudimo įmoką sumokėjo ir gavo pinigų priėmimo kvito kopiją, o ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog matė, kaip D. T. automobilyje pasirašė draudimo sutartį, padavė pinigus draudimo agentui Č. S. ir paėmė draudimo sutartį, todėl teismas, vertindamas visų byloje esančių įrodymų visetą, laiko, jog trečiasis asmuo, kaip atsakovo atstovas, sumokėjo ir 414,00 Lt draudimo įmoką, kurią sumokėjus draudimo sutartis tapo galiojanti. Be to, ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 2010-10-31 panaudotų griežtos atskaitomybės blankų nurašymo aktą, iš kurio matyti, jog blankų nuo Nr. 0308069 iki 0308083 suma 0,00, vadinasi minėti blankai buvo nurašyti, kaip panaudoti, įskaitanti ir byloje esantį 2010-10-28 pinigų priėmimo kvitą, kurio serija VIP Nr. 0308082.

Įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad „...Jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį“.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintų standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų VI dalies 36 p., jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 p. nustatyta tvarka; 38 p. nurodyta, jog jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.

Taisyklių 62.2. punkte nurodyta, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Teismui konstatavus, jog draudėjas (atsakovas) nevykdė Sutartyje nustatytos pareigos informuoti draudiką apie tai, jog transporto priemonę Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudos asmuo, neturintis 7 metų vairavimo stažo, nors Sutartyje buvo nurodyta, kad tokiems asmenims minėtą transporto priemonę vairuoti draudžiama, ir už draudimo rizikos padidėjimą nesumokėjo draudikui papildomos draudimo įmokos, turi teisę reikalauti 50 procentų išmokėtos nukentėjusiems asmenims draudimo išmokos, iš atsakovo.

Bylos duomenys patvirtina, jog viso nukentėjusiems asmenims buvo išmokėta 28296,90 Lt draudimo išmokų. Trečiojo asmens argumentai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog „If P&C Insurance AS“ filialas išmokėjo 2095,00 Lt draudimo išmoką už apgadintą Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini,) o UADB „Ergo Lietuva“ sumokėjo 21893,00 Lt draudimo išmoką už transporto priemonę Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė 2011-01-04 mokėjimo nurodymo Nr. 0000015227 patvirtintą kopiją, iš kurios matyti, jog „If P&C Insurance AS“ filialas sumokėjo UAB „Raso“ (automobilio Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjui) 4190,00 Lt draudimo išmoką ir 2011-03-07 vietinio mokėjimo nurodymo, dokumento Nr. HAN-048828 kopiją, iš kurios matyti, jog 2011-03-07 UADB „Ergo Lietuva“ pervedė UAB „Autofortas“ (už Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 401,14 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, jog trečioji draudimo išmoka - 4308,00 Lt už transporto priemonę Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuota atsižvelgiant į techninės apžiūros protokolą (b.l. 76), transporto priemonės papildomos techninės apžiūros protokolą (b.l. 77), vidutinės transporto priemonės kainą Lietuvoje (b.l. 78), išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę (b.l.79-85), todėl trečiojo asmens argumentai, jog nebuvo nustatyta kokiu mastu konkrečiai Volvo automobilis buvo apgadintas E. P. ir jo vairuojamo automobilio, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog ieškovas, taip pateikė ir įrodymus, jog automobilis Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas If P&C Insurance AS“ filiale (draudimo liudijimas, serija TPA, Nr. 00039489), o šios transporto priemonės defektus įrodo byloje esantys žalos sąmatą (b.l. 35-39), išvada apie transporto priemonės likutinę vertę (b.l. 40, 42-43), todėl teismas nepagrįstais laiko ir trečiojo asmens argumentus, jog nėra įrodymų, kad automobilis Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas If P&C Insurance AS“ filiale, ar kad nėra transporto priemonės apžiūros – defektų aktų.

Nustačius, jog ieškovas nukentėjusiems asmenims išmokėjo 28296,90 Lt draudimo išmokų, jo reikalavimas priteisti 50 procentų šios sumos iš atsakovo, atsižvelgia.t į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, tenkintinas visiškai.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina 424,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (b.l. 2, 21) ieškovui ir 27,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš A. S. 14148,55 Lt draudimo išmokų regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 14148,55 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 424,00 Lt bylinėjimosi išlaidų AAS „Gjensidige Baltic“

Priteisti iš A. S. 27,17 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska