- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-41-594/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. Č.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Č. (toliau – T. Č.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. lapkričio 21 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 91-296 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo T. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Č. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Ši T. Č. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu T. Č. paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, T. Č. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. 2015 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2015 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu T. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, T. Č. pasiunčiant į pataisos namus atlikti nuosprendžiu jam paskirtos 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.2016 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu T. Č. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu T. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, T. Č. paskiriant galutinę 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 11 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 28 d. 2016 m. lapkričio 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-296 nutarta taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis T. Č. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. lapkričio 21 d. Komisijos nutarimą Nr. 91-296 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai rėmėsi jo praeitimi, kadangi jos pakeisti jis nebegali. Jo praeities vertinimas, neabejotinai pažeidžia teisingumo principą ir negali būti laikomas pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis dirbo nemokamą darbą, mokėsi 9 klasėje, dalyvavo būrio visuomeninėje veikloje, pozityvaus užimtumo bei socialinės reabilitacijos renginiuose, o tai neabejotinai rodo jo pastangas pasitaisyti. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. Č. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo T. Č. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 72 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis dirbo nemokamą darbą, mokėsi 9 klasėje, dalyvavo būrio visuomeninėje veikloje, pozityvaus užimtumo bei socialinės reabilitacijos renginiuose, kas neabejotinai rodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2016 m. lapkričio 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli T. Č. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, jo mąstymas ir elgesys bei nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie, priešingai nei skunde nurodo T. Č., nustatyti vertinant ne tik jo praeitį, bet ir elgesį visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus T. Č. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas T. Č. nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimus, juos įvykdė dar būdamas nepilnametis, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines T. Č. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, ir vėl nusikalto, padarydamas eilę iš esmės analogiško pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai (neabejotinai ir taikant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą) siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia T. Č. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni T. Č. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016 m. lapkričio 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, T. Č. neturi jokios profesinės kvalifikacijos, mokyklą paliko tik pasiekęs minimalų baigimo amžių (baigė vos 8 klases), nors pataisos namuose ir mokosi 9-oje klasėje, tačiau mokslus pradėjo tik 2016 metais, profesijos nėra įgijęs, darbinės patirties neturi, o duomenų, patvirtinančių, kad lygtinio paleidimo atveju T. Č. turės darbą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas leidžia pagrįstai manyti, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, kad visi jo praeityje įvykdyti nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos sau siekimu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad savo finansinėms problemoms spręsti nuteistasis, būdamas laisvėje, rinkosi neteisėtus būdus, o tai, sutinkamai su 2016 m. lapkričio 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, taip pat priskiriama jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir T. Č. mąstymas bei elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nusikalsdavo impulsyviai – „pagautas momento“, dėl ko, neapsvarstydavo savo elgesio pasekmių. Šiuo metu, kalbėdamas apie problemas, mano, kad jokių problemų, išskyrus tai, kad yra pataisos namuose, jis neturi, dėl savo problemų yra linkęs kaltinti aplinką ir aplinkinius, buvo linkęs kartoti savo klaidas nepasimokydamas iš savo ankstesnio patyrimo. Nors šiuo metu ir sugeba formuluoti savo ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo. Įvertintina ir tai, kad net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje T. Č. apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, ne visuomet yra linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio nuostatas. Šios aplinkybės, vertinant jas tiek pavieniui, tiek visumoje, neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti vis dar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Juo labiau įvertinus tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma nagrinėjamu atveju siekia 62 balus iš 76 balų.Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir vienas pataisos namuose nuteistajam skirtas paskatinimas bei drausminių nuobaudų nebuvimas. Ši aplinkybė analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje T. Č. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. Č. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.