Utenos apylinkės teismo nutartis

L. O., kuriai prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Romanui Bareikai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, (duomenys neskelbtini), ištekėjusiai, turinčiai pagrindinį išsilavinimą, bedarbei, deklaravusiai gyvenamąją vietą ir gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. O. 2024 m. kovo 12 d. apie 22 val. 04 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje sutuoktiniui K. O., drėksdama nagais dešinę akį, sukėlė fizinį skausmą ir dėl dešinės akies apatinio voko žaizdos padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

L. O. į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiama, nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-94/2024 (1 t., b. l. 158-162) nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje L. O. nerekomenduojama. L. O. teisių tinkama apsauga teisiamajame posėdyje buvo užtikrinta dalyvaujant jos gynėjui.

L. O., kuriai prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, iki ekspertizės apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad metus ir keturis mėnesius gyvena santuokoje su K. O. jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutaria prastai. 2024 m. kovo 12 d. apie 22 val. 04 min. ruošėsi eiti miegoti. K. jau buvo atsigulęs į lovą. K. ji pasakė, kad eis miegoti į kitą kambarį. K. dėl to supyko ir nusiėmęs nuo rankos žiedą metė į ją. Ji taipogi supyko ir puolė prie jo, dešinės rankos pirštais pataikė K. į dešinę akį ir taip jį sužalojo. K. iš akies bėgo kraujas. Kadangi buvo stipriai įsiaudrinusi, K., sugriebęs jos rankas, kurį laiką palaikė, prašė nusiraminti. Paleidęs jos rankas, K. išėjo į lauką. Išeidamas sakė, jog kvies policiją. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jų šeimoje tai jau ne pirmas smurto atvejis. Pasitaikė atvejų, kad K. prieš ją smurtavo ir ji smurtavo prieš K.. Dėl smurto šeimoje jie niekur nesikreipė. Susitaikydavo ir gyvendavo toliau. Šeimoje konfliktai dažnai kyla, nes K. jai neskiria dėmesio (1 t., b. l. 100-101).

Nukentėjusysis K. O. patvirtino, kad pusantrų metų gyvena santuokoje su L. O. jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 12 d. apie 22 val. ruošėsi miegoti. L. jam pasakė, kad miegos atskirai. Jam tai nepatiko, supykęs dėl L. žodžių, nuo piršto nusiėmė sutuoktuvių žiedą ir metė į L.. Supykusi L. puolė ant jo, gulinčio lovoje, ir nagais apdraskė jam dešinę akį. Dėl to juto skausmą, bėgo kraujas. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją ir medikus. Tai ne pirmas kartas, kai L. buvo agresyvi.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. O. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 16-19, 33-34), kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje pagarsinus, patvirtino.

Liudytoja policijos pareigūnė L. Č. patvirtino, kad jos darbo metu 2024 m. kovo 12 d. apie 22 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į Didžiasalio kaimą, Didžiasalio seniūnijoje, Ignalinos rajone, autobusų stotelėje laukė nukentėjęs K. O.. Jis papasakojo apie įvykį su žmona L. O.. K. O. pasakojo, kad ruošėsi eiti miegoti. Žmona nenorėjo su juo miegoti, todėl pasiklojo kambaryje ant grindų. K. O. pasakojo, kad tai jam nepatiko, todėl jis nusimovęs nuo piršto žiedą, metė į L.. Žmona puolė ant jo ir dūrė jam pirštu į akį. K. O. teigė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Minėjo, jog L. prieš jį smurtavo jau ne pirmą kartą. K. O. pasakojo, kad jam laukiant atvykstančių pareigūnų, L. kvietė grįžti, teigė, jog jei jis negrįš, tai ji nusižudys. Ant nukentėjusiojo K. O. dešinės akies apatinio voko pastebėjo rausvos spalvos skystį, galimai kraują. Daugiau jokių sužalojimų nematė. Kartu su nukentėjusiuoju K. O. nuvyko į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). L. rado pasislėpusią tupinčią balkone. L. pasakė, kad susipyko su vyru, nes nenorėjo kartu su juo miegoti. Paklausus, kodėl apdraskė K. akį, moteris pasakė, kad netyčia.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Č. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 49-50), kuriuos, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje pagarsinus, patvirtino.

Liudytoja apklausta L. O. motina Z. Š. patvirtino, kad jos dukra nuo gimimo turi (duomenys neskelbtini). Iki santuokos su K. O. L. gyveno kartu su ja. Kai L. išsikraustė gyventi pas K. ir vėliau su juo susituokė, su ja mažai bendrauja. Apie smurtą L. šeimoje jai papasakojo kaimynė, vėliau perskaitė apie tai internete policijos suvestinėse. Šis įvykis jos nenustebino. Ji žinojo, kad K. buvo smurtavęs ankstesnėje savo šeimoje, o L. nuo vaikystės yra neprognozuojamo elgesio, yra smurtavusi prieš savo brolius, ją pačią ir savo mažametį sūnų, kurio neaugina. Dėl elgesio sutrikimų gydytojai L. nebuvo skyrę jokių vaistų.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. Š. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 46-47), kuriuos, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje pagarsinus, patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate gautas K. O. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 12 d. apie 22 val. 04 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje žodinio konflikto metu žmona L. O. dešinės rankos nagais griebė jam už dešinės akies ir ją apdraskė. Dėl to juto stiprų fizinį skausmą (1 t., b. l. 16-19).

2024 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kambario centre stovi sofa-lova, kurioje sujaukta patalynė. Kambario dešinėje pusėje rudos spalvos spinta, o šalia jos ant grindų padėta patalynė (1 t., b. l. 16-19, 25-28).

2024 m. kovo 13 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo K. O. dešinės akies apatinis vokas išteptas raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju (1 t., b. l. 51, 54-55).

2024 m. balandžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1016/2024(01) patvirtina, kad K. O. padarytas sužalojimas – dešinės akies apatinio voko žaizda – kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67-68).

2024 m. birželio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2024 m. kovo 12 d. garso įraše, gautame iš Bendrojo pagalbos centro esanti informacija. Garso įrašo trukmė – 1 min. 11 sek. Garso įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau – BPC) bei pranešėjo (vyro) (toliau – pranešėjas) pranešusio apie įvykį balsas. BPC: 112. Pranešėjas: Labas vakaras. BPC: Sveiki, kas nutiko? Pranešėjas: aiškina, kad su žmona neišbūna, kad ji užsipuolė. Jis numetė žiedą, kad nori skirtis, tai ji vos akies neišdūrė. Prašo gelbėti, kviečia policiją. Jis nurodo adresą: (duomenys neskelbtini). Prisistato, kad yra K. O.. Patikslina, kad žmona L. O. gyvena jo bute. Kartoja, kad žmona beveik išdūrė akį. Į BPC klausimą, ar reikia greitosios, atsako, kad reikia. Tikslina, kad į akį dūrė su pirštu ir lūpa kraujuota. Pasakoja, kad iš žmonos atimtas vaikas, kad jis pats stovi stotelėje ir laukia policijos (1 t., b. l. 57-58).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Visi anksčiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad L. O. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra 2024 m. kovo 12 d. apie 22 val. 04 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje sutuoktiniui K. O., drėksdama nagais dešinę akį, sukėlė fizinį skausmą ir dėl dešinės akies apatinio voko žaizdos padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis K. O. yra L. O. šeimos narys (BK 141 straipsnio 2 dalis), todėl ši aplinkybė yra baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis.

Dėl L. O. nepakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-94/2024 nurodyta, kad L. O. diagnozuojamas (duomenys neskelbtini) su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio ji negalėjo ir negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. L. O. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones ambulatorinėmis sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 158-162).

Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas psichiatras Kęstutis Mikučionis patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas ir rekomendacijas dėl L. O. gydymo sąlygų. Abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Kadangi L. O., darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) negalėjo, taip pat šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, yra pagrindas pripažinti, kad L. O. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdama nepakaltinama ir todėl ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą (nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), padarinius (itin rimtų padarinių nesukėlė), taip pat į L. O. socialinį pavojingumą (duomenų apie jos keliamą pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra), L. O. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, BPK 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ne rečiau kaip kas šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina konkrečiu laiku konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymą asmeniui, priklausomai nuo jo sveikatos būklės.

Daiktas, turintis reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmena (DVD-R) su garso, vaizdo-garso įrašais, darytais telefoninio pokalbio su Bendruoju pagalbos centro metu, įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kameromis, esanti prie bylos, paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais

nutaria:

L. O. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti L. O. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmeną (DVD-R) su garso, vaizdo-garso įrašais, darytais telefoninio pokalbio su Bendruoju pagalbos centro metu, įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kameromis, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos, L. O. per dvidešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą. Nutartį gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.