Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. T. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Jam procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra realūs ir abiejų tėvų turi būti patenkinti. Ieškovė savo sąskaita tenkina vaikų poreikius, todėl atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 87 Eur (300 litų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 58 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (b. l. 8-12).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą. Byloje nustatyta, kad ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, dirba ir gauna minimalų atlyginimą, iš valstybės gauna 333,60 Eur išmoką vaikams, turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi, gyvena Alytaus miesto savivaldybei priklausančiame bute. Atsakovas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba. Duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą nepateikė. Nustatant priteistino išlaikymo dydį taip pat būtina atsižvelgti į vaikų teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 25 straipsnis). Būtinos vaikams vystytis sąlygos sudaromos patenkinant jų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, kurį be išlaidų vaikų maitinimui, neabejotinai sudaro išlaidos drabužiams, avalynei, mokyklinėms priemonėms, higienos reikmenims, kitoms buityje reikalingoms prekėms, išlaidos mokesčiams už gyvenamąjį būstą, transportui, vaikų laisvalaikio organizavimui. Būtent ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių priteistas išlaikymas iš tėvo beveik nekompensuoja. Už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, yra atsakingi abu tėvai, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas vaikų auklėjimu nesirūpina, ilgą laiką išlaikymo neteikė, pagal antstolės pateiktus duomenis išlaikymo įsiskolinimas yra virš 6000 Eur. Išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad abiejų šalių turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams šiuo laikotarpiu iš esmės yra panašios.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo nuomonės nepareiškė, todėl laikytina, kad atsakovas ieškinį pripažįsta, su nurodytais vaikų poreikiais sutinka.

Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad vaikų motina savo lėšomis užtikrina nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, teismas turi pagrindo manyti, kad vaikų tėvas gali skirti kas mėnesį po 200 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui. Toks išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaikų prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus.

Kadangi po teismo sprendimo priėmimo iš esmės išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai dėl to, kad jiems užaugus iki paauglystės ir jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, vaikai lanko mokymosi įstaigas, sūnui diagnozuotas elgesio ir emocijų sutrikimas, jam reikalingi vaistai, abu vaikai nešioja akinius, todėl jų išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti po 400 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodyto orientacinio kriterijaus, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio (642 Eur) išlaikymas. Siekiant užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, nepažeidžiant jį teikiančių tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų protingų turtinių interesų pusiausvyrą, ieškinys tenkinamas visiškai, padidinant 2011 m. gegužės 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-687-504/2011 ir 2012 m. gruodžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4047-90/2012 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. T. ir D. T. išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė. Išlaikymo dydis pakeistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2021 m. rugsėjo 2 d. (CK 3.192 straipsnis, 3.200 – 3.201 straipsniai).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkintus visiškai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis). Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2054-6863 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. pažymoje Nr.(12.33Mr)PT-7663 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 295 Eur. Nuo žyminio mokesčio – 91,80 Eur (255 Eur x 12 mėn. x 3 % = 91,80 Eur) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 91,80 Eur žyminis mokestis, 295 Eur už advokato teisines paslaugas teikiant antrinę teisinę pagalbą bei 16,36 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis).

Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

P. R. rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-687-504/2011 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4047-90/2012 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiam sūnui D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. rugsėjo 2 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaikų motina V. T. uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. T. 91,80 Eur žyminį mokestį, 295 Eur už advokato teisines paslaugas teikiant antrinę teisinę pagalbą, 16,36 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.