Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, kaltinamajai R. S., jos gynėjai advokatei Audronei Neniškienei, Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Aldonai Migauskienei, viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista tris kartus, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL dydžio, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų bauda, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2020-02-17 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), mušė savo šeimos narį, mažametį sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. šiam delnu sudavė vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu mažamečiui sūnui L. sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu R. S. prisipažino kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš esmės paaiškino, jog ji su trimis mažamečiais vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ji sudavė delnu mažamečiui sūnui L. į veido sritį. Tai matė vaikų namuose dirbusi socialinė darbuotoja I. . Tai padarė, nes sūnus L. jos paliepimo nevykdė.

Kaltinamajai R. S. prisipažinus kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajai, jos gynėjai, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamosios R. S. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jos teisiamojo posėdžio metu visiško prisipažinimo šią padarius, pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusiojo, mažamečio L. S. duotais paaiškinimais, kad, jam susipykus su mama, ši su delnu sudavė jam per skruostą. Dėl jo jis jautė fizinį skausmą bei buvo likę žymės. Jis su motina nesutaria dažnai ir pykstasi, tačiau jo anksčia mušusi nebuvo (1 t., b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos I. L. duotais paaiškinimais, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja ji prižiūrėjo R. S. šeimą, kurią sudarė ši ir trys jos mažamečiai vaikai, t. y. L. ir A. S. ir T. E.. 2020-02-17 apie l3.00 val. jai atėjus į Krizių centro patalpas, ji pamatė L. S., kuris klojosi lovą bei R. S., kuri priekaištavo sūnui dėl neatsikėlimo ir nenuvedimo T. E. į darželį. Jai būnant kambaryje R. S. priėjusi prie L. S. jos akivaizdoje sudavė vieną kartą L. S. ranka per veidą dėl ko šio skruostas paraudo. Tai pamačiusi ji iš karto stojo tarp L. S. ir R. S.. Tuo metu kitų asmenų kambaryje nebuvo. Po įvykio ji su L. S. kurį laiką prabuvo Krizių centro fojė, kol nurims R. S. (1 t. b. l. 6, 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. S. duotais paaiškinimais, kad, 2020-02-18 jai paskambinęs (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas, paprašė laikinai pagloboti jos sesers R. S. mažamečius vaikus, t. y. L. S., A. ir T. S., nes sesuo smurtavo prieš L. S.. Jai sutikus laikinai globoti vaikus, tą pačią dieną, t. y. 2020-02-18 apie 14.30 val. buvo pas ją atvežti sesės vaikai. Jai L. S. nurodė, jog būnant kambaryje R. S. šiam sudavė su ranka per veidą dėl ko pastarajam skaudėjo. Dar L. S. minėjo, jog įvykį matė ir socialinė darbuotoja (1 t., b. l. 31-32).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta informacija, kad įvykio vieta yra Krizių centro patalpa - kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-15).

Specialisto išvada Nr. G 106/2020(09), kad L. S. išorinių sužalojimų nekonstatuota, tačiau dėl sudavimo ranka per veidą šis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 24-25).

Dėl duomenų vertinimo ir R. S. veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui.

Kaltinamoji R. S. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui L. . Anksčiau aprašytoje rašytinėje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės, - nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai, protokolai, specialisto išvada, papildomai patvirtina teismo nustatytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja kaltinamosios R. S. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad minėtoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šie rašytiniai duomenys yra kaltinamosios R. S. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus, anksčiau aprašytus duomenis, teismas sprendžia, kad R. S. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui yra visiškai įrodyta jos visišku savo kaltės pripažinimu ir duotais teisme paaiškinimais, anksčiau aprašytų duomenų visuma, kuriuos teismas įvertinęs pripažino jos kaltės įrodymais. R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes anksčiau nurodytais įrodymais įrodyta, kad ji darydama anksčiau aprašytus veiksmus suvokė, jog smurtauja mažamečio sūnaus atžvilgiu. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių R. S. kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl R. S. bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamoji R. S. padarė nesunkų nusikaltimą. Ji šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdama teista. Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdama recidyviste. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jai skirtina bausmė – areštas. R. S. nustatomas vidurkio arešto terminas, įvertinus tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamoji prisipažino kalta, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jai teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

R. S. prisipažino kalta padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, ji viena augina tris mažamečius vaikus. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė nurodė, jog : paskutiniu metu R. S. vykdė tarnybos darbuotojų įpareigojimus, stengėsi elgtis tinkamai, vaikai išreiškė norą gyventi su mama, todėl šie jai grąžinti; nėra duomenų, jog po nagrinėjamo atvejo R. S. būtų pažeidusi įstatymo reikalavimus, tačiau jai toliau taikoma vadyba. Nenustatyta, jog iki šio nuosprendžio priėmimo R. S. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, jog ji padarė administracinį nusižengimą. Pagal tai teismas sprendžia, jog yra aplinkybės R. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Byloje nėra duomenų apie R. S. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, - baudos, vykdymą. Neaišku, ar ji šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos nemokėjusi nei kiek, ar sumokėjusi kokią tai šios dalį. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jai paskirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą R. S. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai paskirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. S. paskirtos trisdešimt parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, R. S. :

1) paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės : nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, arba vaikų gydymusi;

2) paskirti pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o šiam įsiteisėjus šią priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.