Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1273-555/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
2A-1273-555/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika
Ieškovas
P. P., P.
Atsakovas
UAB „Jonavos autobusai“
Advokatai
Inesa Arbočienė, Antanas Markūnas
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1273-555/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija Deksnienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5;11.10;18.2.2; 99.5;114.11;116.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovui P. P., jo atstovui advokatui Antanui Markūnui,atsakovo atstovams direktoriui Edmundui Mulokui, advokatei Inesai Arbočienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui UAB „Jonavos autobusai“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neteisėtai padarytų išskaitų iš jo atlyginimo grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė panaikinti 2009 09 07 atsakovo įsakymą, pripažinti drausminės nuobaudos skyrimą neteisėtu, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, grąžinti neteisėtai padarytų išskaitas iš jo atlyginimo - 59,62 Lt už parduotus bilietus, 114,65 Lt už kuro trūkumą, 154 Lt už jam išduotus ir negrąžintus miesto vienkartinius bilietus. Nurodė, kad pas atsakovą dirbo vairuotoju-konduktoriumi nuo 2008-11-11 pagal neterminuotą darbo sutartį, iš darbo jis buvo atleistas be įspėjimo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., Darbo sutartis buvo nutraukta 2009-09-07. Jokių drausminių nuobaudų per visą laikotarpį, dirbtą UAB „Jonavos autobusai“ nuo 2008-11-11 iki 2009-09-07 jis neturėjo. Atleidimo įsakymas jam buvo pateiktas jau po darbo sutarties nutraukimo – 2009-09-16.Vienkartinius bilietus ir pinigus už parduotus bilietus jis norėjo 2009-08-26, 2009-09-07 grąžinti, tačiau kasininkė atsisakė iš jo imti, motyvuodama tuo, jog sugedo kasa ir vyr.buhalterė ar vyr.kasininkė liepė iš jo nieko neimti.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 2008 11 11 iki 2009 09 07 nuolatinai vairuotojo - konduktoriaus pareigose (b.l. 3-4), 2009 09 07 atsakovo įsakymu atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., pavesta išmokėti kompensaciją už 17 d. nepanaudotų atostogų (b.l. 5), ieškovui 2009 03 10 buvo pareikšta pastaba už budinčio mechaniko nurodymų nevykdymą – nevykimą 2009 m. kovo 5 d. į reisą (l. 57), 2009 05 05 ieškovui buvo pareikštas papeikimas už keleivio vežimą be bilieto 2009 04 29 – t.y. keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių bei vairuotojo konduktoriaus pareiginių nuostatų nevykdymo (b.l. 63), 2009 09 07 įsakymu (b.l.81) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad ieškovas 2009 08 25 be pagrindo atsisakė vykdyti budinčio mechaniko nurodymus ir vykti į reisą, atsisakė pasirašyti kelionės lape apie kuro užpylimą į autobuso kuro talpą, 2009 08 26 savavališkai pasišalino iš darbo, neįnešė į kasą pinigų, surinktų du reisus, negrąžino darbo grafiko. Teismas, nagrinėdamas visų ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų pagrįstumą, darė išvadą, kad ieškovas nevykdė įmonės vadovo nurodymų ir jokių pasiaiškinimų nerašė, o kadangi drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, todėl ieškovui skirtų drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, numatyta LR Darbo kodekse, nebuvo pažeista. Taip pat teismas nurodė, kad labiau tikėtina, nei netikėtina ta aplinkybė, jog ieškovas pats nesutarė su darbuotojais, nebendradarbiavo su administracijos atstovais, atsisakydavo pateikti paaiškinimus visais prašomais klausimais, nesprendė susidariusių konfliktinių situacijų dalykiškai ir civilizuotai. Teismas nustatė, jog ieškovas nevykdė vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų 10.5, 10.6 p. keleiviams bilietus parduoti iš karto jiems įlipus į autobusą, sutikrinti dokumentus, suteikiančius jiems teisę naudotis kelių transporto lengvatomis, 11, 12, 13 p. reikalavimų pasirašyti kelionės lape priimant ir perduodant autobusą, apie gedimą pranešti budinčiam dispečeriui, sudegus autobusui ar radus jį techniškai netvarkingą, važiuoti į reisą kitu autobusu. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad drausminės nuobaudos ieškovui paskirtos nepažeidžiant DK 234, 240, 241 straipsnių reikalavimų bei terminų ir esant darbuotojo – ieškovo kaltei, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu visų drausminių nuobaudų jam skyrimą netenkino. Atsakovas prašė nagrinėjant ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumą ir pagrįstumą taikyti ieškinio senatį, todėl teismas sprendė, kad ieškovas skiriant jam 2009 09 07 drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, paskirtas 2009 03 10 ir 2009 05 05. Taip pat teismas nustatė, kad Iš pareigų ieškovas buvo atleistas 2009-09-07 pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 p. ir 237 str. 1 d. 3 p., t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jeigu jam prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (b.l. 81), atleidimo metu su ieškovu buvo visiškai atsikaityta (b.l. 86), jam priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas už 17 d. (b.l. 83), tačiau iš ieškovui skirto atsiskaitymo 2009 09 07 įsakymu Nr.2V-119 ir 2009 09 07 įsakymu Nr.2V-121 buvo atskaityta 114,65 Lt už 39,4 litrų kuro trūkumą, 59,62 Lt už 2009 08 26 parduotus bilietus ir negrąžintą pinigų sumą į kasą, 154 Lt už negrąžintus vienkartinius bilietus (b.l. 82, 85). Kadangi ieškovas prašė pripažinti atskaitymus neteisėtais, įpareigoti atsakovą gražinti jam pinigus, teismas, remdamasis LR CPK 417 str., išėjo už ieškinio ribų ir nagrinėjo reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nurodė, kad 2009 09 07 įsakymais Nr. 2V-119 ir Nr. 2V-121 žalos atlyginimas iš ieškovo buvo išskaitytas nepažeidžiant LR DK 258 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų, todėl netenkino ieškovo reikalavimo grąžinti išskaitytas iš atlyginimo sumas. Ieškinį atmetus, teismas priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. P. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, teismas įvertino ne visas svarbias bylos aplinkybes ir nesilaikė CPK 185 str. l d. reikalavimo savo įsitikinimą grįsti visapusišku ir objektyviu visų svarbių aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu. Nurodo, kad dirbdamas atsakovo įmonėje konfliktuodavo su administracija, nes besąlygiškai nepakluso vadovams, todėl administracija nusprendė atsikratyti juo – ieškovu, nepagrįstai atleidžiant iš darbo. Teigia, kad nebuvo reikalaujama iš jo jokių pasiaiškinimų dėl pažeidimų ir atgaline data surašytus dokumentus pamatė tik atsakovo pateiktus į bylą. Apeliantas nemano, jog kokiais veiksmais ar neveikimu yra pažeidęs darbo drausmę, todėl drausminė nuobauda atleidimas iš darbo negalėjo būti skiriama. Be to nurodo, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant be pagrindo, nes teismo posėdžio dieną 2010-03-24 sirgo, atstovo neturėjo ir nežinojo, jog būtina teismui pranešti dėl neatvykimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pagal 2008 m. lapkričio 11 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 35, sudarytą tarp ieškovo P. P. ir atsakovo UAB „Jonavos autobusai“, ieškovas nuo 2008 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas dirbti pas atsakovą vairuotojo – konduktoriaus pareigose (b. l. 3-4). Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su atsakovo direktoriaus 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 98-1v patvirtintomis Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (b.l. 23-33), taip pat ieškovui buvo žinomi vairuotojo – konduktoriaus pareiginiai nuostatai (b.l. 34-39). Atsakovo direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 2V-34 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už 2009 m. kovo 5 d. budinčio mechaniko nurodymo nevykdymą neišvykstant į reisą (b.l. 57). 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 2V-49 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už keleivių ir bagažo veržimo kelių transporto taisyklių bei vairuotojo konduktoriaus pareiginių nuostatų nevykdymą, t. y. už keleivio vežimą be bilieto 2009 m. balandžio 29 d. (b.l. 63). Atsakovo direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 2V-118 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, atsižvelgiant į ieškovui taikytas nuobaudas, į tai, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 25 d. atsisakė vykdyti autobusų stoties viršininkės, budinčios dispečerės ir mechaniko nurodymus, atsisakant vykti į reisą, atsisakė pasirašyti kelionės lape apie kuro užpylimą į autobuso kuro talpą, 2009 m. rugpjūčio 26 d. savavališkai pasišalino iš darbo, neįnešė į kasą surinktų pinigų už du reisus, negrąžino darbo grafiko (b.l. 81).

Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Ši teismo pareiga egzistuoja net, jeigu ieškovas nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tarnybiniais pranešimais, aktais, kt. įrodymais įrodė visų paskirtų ieškovui drausminių nuobaudų teisėtumą ir pagrįstumą, ir kad jos paskirtos nepažeidžiant DK 234, 240 ir 241 straipsnių reikalavimų.

Pagal šios bylos duomenis atsakovo direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda - pastaba, už budinčio mechaniko nurodymo išvykti į reisą 2009 m. kovo 5 d. nevykdymą. Įsakymas dėl šios drausimės nuobaudos skyrimo priimtas vadovaujantis 2009 m. kovo 5 d. budinčios dispečerė V. M. ir budinčio mechaniko E. K. tarnybiniais pranešimais, 2009 m. kovo 9 d. pranešimu dėl paaiškinimo parašymo, 2009 m. kovo 9 d. aktu Nr. 10V-1 dėl P. P. atisakymo pasirašyti apie pranešimo gavimą (b. l. 53-54). Minėtų dokumentų pagrindu nustatyta, jog 2009 m. kovo 5 d. sugedus P. P. vairuojamam autobusui, ieškovas atsisakė vykdyti budinčio mechaniko nurodymą vykti į reisą kitu autobusu, motyvuodamas tuo, kad jis kitais autobusais net nesiruošia važiuoti. Dėl to teko skubiai iš namų į darbą iškviesti kitą vairuotoją, ko pasekoje maršrutinis autobusas vėlavo į reisą 25 min. Vairuotojo - konduktoriaus pareiginių nuostatų 13 p. numato, kad jeigu atvykęs į darbą vairuotojas – konduktorius randa automobilį techniškai netvarkingą ir negali išvykti į darbą, pas budintį mechaniką pasiima užsakymą remontui, arba nesant rezerviniam autobusui, į reisą važiuoja kitu mechaniko priskirtu autobusu, o 17 p. numatyta, kad vairuotojas – konduktorius privalo vykdyti direktoriaus, garažo viršininko, AS viršininko, bei bud. dispečerių ir mechanikų nurodymus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui nevykdžius pareiginiuose nuostatuose numatytos pareigos, ir be pateisinamos priežasties, ką patvirtina byloje atsakovo pateiktas 2009 m. kovo 9 d. aktas dėl P. P. atsisakymo pasirašyti apie pranešimo parašyti paaiškinimą gavimą, atsisakius vykdyti budinčio mechaniko nurodymą, darbdavio jam paskirta nuobauda (pastaba) laikytina pagrįsta.

Byloje pateiktas 2009 m. balandžio 29 d. pažeidimo aktas Nr. 2009/286 patvirtina, jog saugos tarnybai UAB „Otarus“ atlikus patikrinimą ieškovo vairuojamame autobuse, buvo nustatyta, kad jis vežė keleivį be bilieto. Tokiu būdu, įvertinęs nurodytą faktinę aplinkybę, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, jog ieškovas pažeidė Vairuotojo – konduktoriaus pareiginių nuostatų 10.5 p. - keleiviams bilietus parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę, todėl atsakovo 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu paskirta apeliantui nuobauda – papeikimas, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

2009 m. rugsėjo 7 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 2V-118 ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jeigu jam prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (b.l. 81). Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad teismas, ištyręs darbdavio (atsakovo) pateiktus rašytinius įrodymus - J. M., E. M., A. P., H. P., R. S., K. T., V. B., V. M. tarnybinius pranešimus, 2009 m. rugpjūčio 26 d. kuro normos nustatymo aktą, 2009 m. rugpjūčio 27 d. kuro patikrinimo aktą, 2009 m. rugpjūčio 26 d. aktą dėl P. P. pasišalinimo iš darbo vietos 2009 m. rugpjūčio 26 d. 13 val. 30 min., 2009 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį pranešimą dėl skolos už bilietus (b.l. 65-80), atsakovo atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatė, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 25 d. be pagrindo atsisakė vykdyti budinčio mechaniko nurodymus ir vykti į reisą, atsisakė pasirašyti kelionės lape apie kuro užpylimą, 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuo 13 val. 30 min. savavališkai pasišalino iš darbo, neįnešė į kasą pinigų, surinktų už du reisus, negrąžino darbo grafiko, ir tuo pažeidė Vairuotojo – konduktoriaus pareiginių nuostatų 11 p.,12 p., 13 p., Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.3.5 p., 3.12 p. reikalavimus. Nustatęs nurodytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad ieškovas nerūpestingai atliko savo pareigas ir pažeidė darbo drausmę. Todėl pripažinus, kad ieškovui skiriant drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, jis turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, paskirtas 2009 m. kovo 10 d. ir 2009 m. gegužės 5 d. įmonės direktoriaus įsakymais, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

LR DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Iš byloje pateiktų 2009 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo 12 d., 2009 m. balandžio 30 d., 2009 m. gegužės 4 d., 2009 m. gegužės 6 d. aktų dėl ieškovo atsisakymo rašyti paaiškinimus bei susipažinti su pažeidimo aktais (b. l. 56, 58, 61, 62, 64), iš atsakovo įmonės direktoriaus E. Muloko paaiškinimų, liudytojos R. S. parodymų nustatyta, kad ieškovas niekada jokių dokumentų nepasirašinėjo, atsisakė priimti pranešimus dėl prašymų parašyti paaiškinimus, atsisakė susipažinti su įsakymais dėl drausminių nuobaudų skyrimo, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas įmonės vadovo nurodymų nevykdė ir pasiaiškinimų nerašė. Apelianto teiginiai, kad visi atsakovo dokumentai dėl reikalavimų parašyti pasiaiškinimus yra surašyti atgalinėmis datomis, laikytini nepagrįstais, nes tam pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ konstatuota, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – teisingai suderinti reikšmingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių apsaugą, tiek ir pakankamą darbdavio teisių apsaugą (nutarimo 1 dalies 1 punktas). Kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi paminėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu, vertina, kad byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, kad darbdavys (atsakovas), atleisdamas ieškovą iš darbo, piktnaudžiavo savo teise (DK 35 straipsnis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 21 punkto išaiškinimų; pripažinti, kad teismas, taikydamas materialinės teisės normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrindo.

DK 224 straipsnyje reglamentuoti išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo7 d. įsakymais Nr. 2V-119 ir nr. 2V-121 buvo padarytos išskaitos iš ieškovo darbo užmokesčio. Apeliaciniu skundu ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, nėra nurodytas nei vienas motyvas dėl išskaitų nepagrįstumo (CPK 320 straipsnis), tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas į bylą pateikė miesto vienkartinius bilietus, už kuriuos iš darbo užmokesčio atlikta išskaita. Kolegija atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos ypatumus (CPK XX skyrius), sprendžia, kad pateikus materialines vertybes, už kurias yra padaryta išskaita, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas gali susigrąžinti miesto vienkartinius bilietus, juos panaudoti savo veikloje. Susigrąžinus materialines vertybes, ieškovui priteistinos iš atsakovo 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 2V-121 atliktų išskaitų dalis (DK 224 straipsnis).

Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl grąžinimo į darbą, apeliacinio skundo argumentais šios teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti pagrindo nėra, atsižvelgiant į tai, kad grąžintos materialinės vertybes – vienkartiniai miesto autobuso bilietai 61,60 Lt vertės, už kurias atsakovas iš ieškovo darbo užmokesčio padarė išskaitas, teismo sprendimo dalis dėl išskaitų grąžinimo keistina, priteisiant iš atsakovo ieškovui 61,60 Lt išskaitas iš darbo užmokesčio (DK 224 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), grąžinant atsakovui ieškovo pateiktas materialines vertybes.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, tačiau atsižvelgiant į dalies patenkintų reikalavimų mažareikšmiškumą, iš ieškovo priteistinos atsakovui išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11, 8.18 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-329 straipsniais,

nutarė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti, ieškinį dalyje dėl išskaitų grąžinimo tenkinti dalinai, priteisti ieškovui P. P. iš atsakovo UAB „Jonavos autobusai“ 61,60 Lt išskaitų iš darbo užmokesčio.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui UAB „Jonavos autobusai“ ieškovo pateiktus vienkartinius miesto autobuso bilietus 61,60 Lt vertės: Serija VJA Nr. 304303 – 304320 (kaina 1 vnt. 0,70 Lt), Serija VJA Nr. 231266 – 231300 (kaina 1 vnt. 1,40 Lt).

Priteisti iš ieškovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Jonavos autobusai“ (įmonės kodas 156576661) 1225 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Algirdas RemeikaRamūnas Mitkus