- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-560-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balt“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balt“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5152-952/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balt“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lietuvos energijos tiekimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Balt“ 165,08 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi 67,54 Eur, todėl skolos likutis yra 97,54 Eur. Šalys buvo sudariusios gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 1 d. Atsakovei buvo rašomos sąskaitos nuo sutarties įsigaliojimo momento, tačiau atsakovė pateikė prašymą dėl dujų tiekimo nutraukimo, todėl buvo išrašyta sąskaita ir už sutarties administravimo nutraukimą. Šiuo metu yra likusi neapmokėta viena birželio mėnesio sąskaita ir 30 Eur sutarties nutraukimo administravimo mokestis. Gamtinės dujos nebuvo tiekiamos, bet nuo 2018 m. gegužės 1 d. į sąskaitas įtraukti paslaugos mokesčiai, t. y. perdavimo sistemos operatoriaus mokestis ir vartotojo pajėgumo mokestis. Šie mokesčiai yra skaičiuojami kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo suvartoto dujų kiekio ir nepriklausomai nuo to, ar vartotojas išvis naudoja gamtines dujas. Joks suvartotų dujų kiekis į sąskaitas nebuvo įtrauktas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Balt“ su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad šalys susitarė, jog ieškovė tik nuo 2018 m. spalio mėnesio atsakovei pradės teikti gamtines dujas, adresu: J. Basanavičiaus g. 168, Šiauliai. 2018 m. gegužės 11 d. atsakovė ieškovei pateikė prašymą sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Pateiktame prašyme atsakovė nurodė per metus teiktinų gamtinių dujų kiekius paskirstytus mėnesiais: 2018 m. spalio mėnesį – 400 NWh, 2018 m. lapkritį – 450 NWh, 2018 m. gruodį – 500 MWh. Ieškovė jau 2018 m. gegužės 31 d. pradėjo skaičiuoti prievoles atsakovei faktiškai nesinaudojant paslaugomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Balt“ ieškovei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 97,54 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (97,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį, 2,95 Eur už teisines paslaugas, 0,23 Eur kitas išlaidas. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Balt“ 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. gegužės 16 d. sudarė sutartį Nr. 2018-1-0311 su priedu Nr. 1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pradėti tiekti sutartyje nustatytą dujų kiekį, ieškovė įsipareigojo PVM sąskaitą faktūrą už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas per ataskaitinį laikotarpį vartotojui pateikti iki 7-os po ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos (sutarties 7.3. punktas). Byloje nėra duomenų, kad ieškovei išrašius atsakovei PVM sąskaitas faktūras už 2018 m. gegužės ar birželio mėnesius, atsakovė būtų ginčijusi PVM sąskaitose faktūrose nurodytas apmokėti sumas už suteiktas paslaugas. Be to, tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė iki parengiamojo posėdžio teisme dienos sumokėjo dalį skolos, t. y. 67,54 Eur už ieškovės suteiktas perdavimo sistemos operatoriaus paslaugas ir vartojimo pajėgumo paslaugą. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovė pripažino sudarytos sutarties sąlygas, nes iš dalies vykdė savo įsipareigojimus pagal šalių pasirašytą dujų pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Pagal šalių pasirašytą gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį ieškovė dujas turėjo tiekti nuo 2018 metų spalio mėnesio adresu: J. Basanavičiaus g. 168, Šiauliai. Nors dujų tiekimas atsakovės UAB „Balt“ 2018 m. birželio 20 d. prašymu nurodytu adresu šiuo metu yra nutrauktas, ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ iki sutarties nutraukimo atsakovei suteikė perdavimo sistemos operatoriaus paslaugas bei vartojimo pajėgumo paslaugas ir už tai išrašė PVM sąskaitas faktūras už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesius. Atsakovei laiku nesumokėjus ieškovei už suteiktas paslaugas teismas ieškovei priteisė 97,54 Eur skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Balt“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju jokios atsakovės konkrečios piniginės prievolės ieškovės naudai pagal 2018 m gegužės 16 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį 2018 m gegužės bei birželio mėnesiais neatsirado ir negalėjo atsirasti, nes šalys susitarė, jog ieškovė tik nuo 2018 metų spalio mėnesio atsakovei pradės tiekti gamtines dujas adresu J. Basanavičiaus g. 168, Šiauliai, nei 2018 m gegužės mėnesį, nei 2018 m. birželio mėnesį atsakovė gamtinių dujų nevartojo bei neturėjo pareigos vartoti, taigi jokių paslaugų iš ieškovės tuo laikotarpiu atsakovė negavo ir negalėjo gauti. Kadangi gamtinės dujos minėtais mėnesiais atsakovei netiektos, jokių dujų transportavimo paslaugų atsakovė negavo ir negalėjo gauti.
6.2. Apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nenurodė konkretaus teisės akto bei konkrečios teisės normos, pagal kurias 2018 m. gegužės bei birželio mėnesiais, atsakovei negaunant bei neperkant iš ieškovės gamtinių dujų, o gamtines dujas pagal sutartį įsipareigojus pirkti tik ateityje, atsirado piniginės prievolės ieškovei. Be to, nėra aišku, ar teisingai ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė nesutinka, kad perdavimo sistemos operatoriaus mokestis ir vartotojo pajėgumo mokestis skaičiuojami nepriklausomai nuo to, ar vartotojas iš viso naudojo gamtines dujas. Taigi, apeliantei nėra aišku, kaip ir kuo pasireiškė ieškovės tariamai teiktos atsakovei paslaugos 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovė nesutinka su teismo motyvu, jog tai, kad atsakovė iki parengiamojo teismo posėdžio dienos sumokėjo ieškovei 67,54 Eur, įrodo, kad atsakovė skolą pripažįsta. Apeliantės nuomone, klaidingas mokėjimas pats savaime nesukuria piniginės prievolės, jeigu ji realiai neegzistuoja.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Šiuo atveju specialiosios teisės normos, reguliuojančios gamtinių dujų pirkimą-pardavimą, numato specialias tarifų vartotojams nustatymo taisykles, kurios privalomos gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutarties šalims. Ieškovė vykdė šalių sutartimi prisiimtas pareigas – teikė sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė, neatsiskaitydama už teikiamas paslaugas, sutartines pareigas vykdė netinkamai. Atsakovė gamtinių dujų nevartojo, tačiau sudaryta šalių sutartis, skolos susidarymo laikotarpiu, galiojo, todėl ieškovė privalėjo nuo pat sutarties sudarymo momento būti nuolatos pasirengusi užtikrinti patikimą, saugų dujų tiekimą iki atsakovės dujų pristatymo vietos. Tokiam tikslui būtinas skirstomųjų ir magistralinių dujotiekio tinklų pralaidumo užtikrinimas (pajėgumų vartotojams rezervavimas) ir šios išlaidos padengiamos per pastoviąją gamtinių dujų tarifo (kainos) dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį priteisimo.
10. Byloje nustatyta, kad UAB „Balt“ ir UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2018 m. gegužės 16 d. pasirašė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-1-0311 (el. b. l. 25-33), pagal kurios 7.6. punktą vartotojas už dujas ir suteiktas paslaugas per ataskaitinį laikotarpį moka iki 14-os po ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos pagal tiekėjo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. 2018 m. gegužės 31 d. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 254984, 67,54 Eur sumos už perdavimo sistemos operatoriaus paslaugas bei vartojimo pajėgumo paslaugas (el. b. l. 46). 2018 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 261842, 135,08 Eur sumos, už perdavimo sistemos operatoriaus paslaugas bei vartojimo pajėgumo paslaugas (el. b. l. 48). 2018 m. birželio 20 d. UAB „Balt“ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pateikė prašymą dujų tiekimo nutraukimo (el. b. l. 44), dėl to ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 256739 dėl 30 Eur apmokėjimo už sutarties nutraukimo administravimo mokestį (el. b. l. 45).
11. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu, iš esmės apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad pagal šalių 2018 m. gegužės 16 d. sudarytą sutartį gamtines dujas atsakovė turėjo pradėti vartoti tik nuo 2018 m. spalio mėnesio, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei yra kilusi prievolė apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos už laikotarpius, kuriais apeliantė dujų nevartojo ir neturėjo pareigos vartoti.
12. Teismas pažymi, kad pagal 2018 m. gegužės 16 d. šalių sudarytą sutartį ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei dujas bei teikti paslaugas, o atsakovė įsipareigojo pirkti bei apmokėti už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju aktualūs yra sutarties specialiosios dalies II duomenys, kuriuose nurodytos konkrečios vartotojui teikiamos paslaugos ir taikoma kaina: vartotojui teikiamos prekės ir paslaugos – gamtinės dujos, jų perdavimo ir skirstymo paslaugos; dujų kiekis kainų galiojimo laikotarpiu – iki 208 MWh; dujų kaina – pagal nurodytą formulę (sutarties specialiosios dalies II d. 4 p.); taikoma dujų rezervo sukaupimo paslauga – 0,41 Eur/MWh; teikiamos perdavimo paslaugos (pagal kainą, nurodytą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau– Komisija) tinklalapyje); nustatyti ilgalaikiai perdavimo pajėgumai – 0.239 MWh/parą metams; taikomas papildomas perdavimo paslaugų lankstumas; teikiama skirstymo paslauga (pagal kainą, nurodytą Komisijos tinklalapyje).
13. Specialūs gamtinių dujų pirkimą-pardavimą reglamentuojantys teisės aktai nustato gamtinių dujų kainos vartotojams nustatymo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 32 punktą gamtinių dujų tiekimas – gamtinių dujų pardavimas ir (ar) perpardavimas gamtinių dujų vartotojams, o 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamtinių dujų sektoriuje Komisija nustato viršutines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas, o straipsnio 3 dalis numato, kad Komisija rengia kainų nustatymo metodikas. Lietuvos Respublikos Energetikos ministras 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtino gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 105.5 punktas numato, kad vartotojas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus privalo atsiskaityti su skirstymo sistemos operatoriumi ar tiekimo įmone už pateiktas dujas, suteiktas dujų transportavimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Taisyklių 109 punktas numato, kad vartotojas privalo sumokėti už pateiktas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas, o Taisyklių 109.1 punktas numato, kad vartotojas už pateiktas (pristatytas) dujas ir suteiktas dujų transportavimo paslaugas sumoka pagal konkrečią pristatymo vietą jam pateiktą (pristatytą) ir apskaitytą dujų kiekį pagal Komisijos nustatytas vartotojų (skirstymo kainų) grupes, taikant šioms grupėms nustatytas kainas.
14. Pagal bendrąsias energijos pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, energijos kaina nustatoma įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kaip jau minėta 12 nutarties punkte, įstatymas numato, kad vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų sumą, t. y. ne vien dujų kaip produkto, bet ir perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų kainų sumą. Pagal Įstatymą šios kainos yra valstybės reguliuojamos, nustatant viršutines paslaugų kainų ribas, taikant kainų skaičiavimo metodikas. Taisyklės numato vartotojo pareigą sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas pagal komisijos nustatytas vartotojų grupes, taikant šioms grupėms nustatytas kainas. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu galiojo ieškovės nustatyti ir Komisijos patvirtinti vartotojų tarifai pagal vartotojų grupes, kurie yra viešai skelbiami.
15. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, šalių 2018 m. gegužės 16 d. sudarytos sutarties apeliantė neginčijo, pagal sutartį atsakovė sutarties vykdymo sąlygų nepakeitė, todėl esant galiojančiai šalių sudarytai sutarčiai, nors atsakovei ir nevartojant gamtinių dujų, ieškovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus privalėdama nuo pat sutarties sudarymo momento būti nuolatos pasirengusi užtikrinti patikimą, saugų dujų tiekimą iki atsakovės dujų pristatymo vietos, o šios išlaidos padengiamos per pastoviąją gamtinių dujų tarifo (kainos) dalį. Taigi, atsakovei laiku nesumokėjus ieškovei už šias suteiktas paslaugas, nors atsakovei ir nevartojant gamtinių dujų, teismas pagrįstai priteisė 97,54 Eur skolą.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.