Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kuris neturtinę žalą sieja su aplinkybe, jog atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas nesukontroliavo ir neužtikrino, kad Marijampolės pataisos namuose neplistų Covid-19 virusas bei pareiškėjui apribota teisė bendrauti su artimaisiais.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Pareiškėjas 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir skundėsi dėl pasimatymų nesuteikimo ir neturėjimo galimybės turėti kontaktinius pasimatymus su artimaisiais (b. l. 27–30).

Pareiškėjo 2020 m. liepos 20 d. kreipimąsis pagal kompetenciją nagrinėti persiųstas Kalėjimų departamentui (b. l. 26).

Kalėjimų departamentas 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 2S-2872 „Dėl kreipimosi nagrinėjimo“ atsakė į pareiškėjo 2020 m. liepos 20 d. kreipimąsi (b. l. 23–25).

Pareiškėjas taip pat 2020 m. liepos 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (b. l. 34–37), kuriame reiškė nuomonę dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo.

Pareiškėjo 2020 m. liepos 22 d. kreipimąsi pagal kompetenciją nagrinėti persiųstas Kalėjimų departamentui (b. l. 33).

Kalėjimų departamentas 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 2S-2801 „Dėl S. V. kreipimosi nagrinėjimo“ atsakė į pareiškėjo 2020 m. liepos 22 d. kreipimąsi (b. l. 20–22).

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Prezidentūrai (b. l. 40–47), 2020 m. liepos 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos ministeriją (b. l. 34–36). Skunduose pareiškėjas pranešė, kur ir kada anksčiau jis kreipėsi, nurodė, kokius atsakymus gavo ir juos citavo, reiškė nuomonę, kad Kalėjimų departamento anksčiau pareiškėjui pateiktame atsakyme nepakankamai pranešta, kokių ribojimų imasi bausmių vykdymo sistemoje arba mano, kad jie buvo nepakankami. Skunduose pareiškėjas reiškia nuomonę, kad jį izoliavus nuo artimųjų, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, o dabar jos pažeistos dar labiau, nes pareiškėjas buvo užsikrėtęs (tyčia užkrėstas) Covid-19 virusu ir nebuvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. Teigia, kad buvo neapsaugotas nuo ligos ir kaltina valstybės institucijas, reikalauja amnestijos, lygtinio paleidimo, nurodo, kad neturi galimybių perspėti artimųjų, mano, kad Kalėjimų departamentas slepia statistiką ir prašo pačių griežčiausių priemonių prieš Covid-19.

Pareiškėjo aukščiau nurodyti skundai buvo persiųsti nagrinėti Kalėjimų departamentui (b. l. 38, 39).

Kalėjimų departamentas 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2S-4645 „Dėl S. V. skundo nagrinėjimo“ atsakė į pareiškėjo skundus (b. l. 15–19).

Pažymėtina tai, kad šioje byloje pareiškėjas nekelia klausimų dėl minėtų Kalėjimų departamento atsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ginčą kelia dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Kalėjimų departamento neveikimo ar netinkamo veikimo kontroliuojant ir užtikrinant, kad Marijampolės pataisos namuose neplistų Covid-19 virusas, ir su tuo sukeltomis pasekmėmis - pareiškėjo 2020 m. lapkričio 13 d. užsikrėtimu Covid-19 virusu bei apribota teise bendrauti su artimaisiais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjui būnant Marijampolės pataisos namuose, 2020 m. lapkričio 20 d. nustatytas SARS-VoV-2 RNR.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo COVID-19 viruso plitimo grėsmės. Be to, svarbu paminėti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2020 m. liepos 29 d., buvo papildytas 4.3 papunkčiu, nustatančiu, kad apribojamas ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimas ir vykdymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 2.2.12. punkte numatyta, kad apribojamas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimas ir vykdymas.

Nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintos Rekomendacijos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 5 punktas nustato, kad Departamento padalinio ir Departamentui pavaldžios įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad įstaigoje (padalinyje) dirbtų tik sveiki darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių. Pagal Rekomendacijų 6 punktą, visi į laisvės atėmimo vietų įstaigas įeinantys ir tiesioginį kontaktą su nuteistaisiais/suimtaisiais turintys darbuotojai ar kiti asmenys, turi turėti ir patalpoje naudoti apsaugos priemones (kaukes arba veido skydus). Rekomendacijų 15 punktas nustato, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus, o 16 punktas nustato, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose leisti organizuoti tik bekontakčius iki vienos valandos trunkančius trumpalaikius pasimatymus, užtikrinant, kad atvykstantiesiems būtų matuojama kūno temperatūra, reikalaujama dėvėti kaukes, vienkartines pirštines (lankytojams šių priemonių neturint, įstaiga pagal galimybes aprūpina). Užtikrinti, kad pasimatymo patalpoje būtų rankų dezinfektanto, o po kiekvieno pasimatymo, patalpos paviršiai būtų nuvalomi dezinfekciniu skysčiu. Darbuotojai, atliekantys į pasimatymą atvykusių asmenų patikrinimą, privalo dėvėti apsaugos priemones (veido kaukes ir vienkartines pirštines).

Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-241 pakeistos Rekomendacijos (toliau – ir Naujos rekomendacijos). Naujų rekomendacijų 6 nustatyta, kad visi į Kalėjimų departamentą ir jam pavaldžias įstaigas įeinantys darbuotojai ar kiti asmenys turi turėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Organizuojant susirinkimus, pasitarimus uždarose patalpose, rekomenduoti darbuotojams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Darbuotojai, turintys artimesnį nei vieno metro atstumo kontaktą su suimtaisiais ar nuteistaisiais, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Apriboti darbuotojų fizinį kontaktą su lankytojais, išlaikant ne mažesnį nei vieno metro atstumą, arba atskiriant darbo vietas nuo lankytojų pertvaromis. Pagal Naujų rekomendacijų 15 punktą, iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu, vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo gali būti suteikti trys trumpalaikiai pasimatymai arba penki vaizdo ar telefoniniai skambučiai. Naujų Rekomendacijų 16 punkte numatyta, jog iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose leisti organizuoti tik bekontakčius iki keturių valandų trunkančius trumpalaikius pasimatymus, užtikrinant, kad atvykstantiesiems būtų matuojama kūno temperatūra, reikalaujama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Lankytojams šių priemonių neturint, pagal galimybes jomis aprūpina įstaiga. Kontroliuoti, kad trumpalaikių pasimatymų laikas būtų skaičiuojamas nuo nuteistojo ar suimtojo susitikimo su lankytojais pradžios, o ne nuo asmens išvedimo į pasimatymą.

Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą ir į sunkiai valdomą Lietuvos Respublikoje esančią padėtį, Kalėjimų departamentas ėmėsi priemonių, siekdamas užkirsti kelią virusui plisti. Ir, nors pareiškėjas užsikrėtė COVID-19 virusu, jokių neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti. Priešingai, kaip matyti iš pareiškėjo įvairioms institucijoms rašytų skundų, jis buvo nepatenkintas apribotais ilgalaikiais pasimatymais. Priežastys, dėl kurių priimtas toks sprendimas, pareiškėjui buvo paaiškintos Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2S-2801, 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 2S-2872. Kaip minėta, pareiškėjas šių atsakymų juose nurodyta tvarka neskundė, o atsakovės atstovo nustatyti apribojimai buvo proporcingi siekiant užkirsti kelią COVID-19 viruso plitimui.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui išliko teisė bendrauti su artimaisiais trumpalaikio pasimatymo metu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl trumpalaikio pasimatymo, tačiau admininistracija būtų atmetusi tokį pareiškėjo prašymą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad Kalėjimų departamentas, pataisos įstaigose apribodamas pasimatymus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė pagal kompetenciją bei teisės aktų nustatyta tvarka ir neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo teiginys, kad Kalėjimų departamentas apribojo jo laisvę bendrauti su artimaisiais, atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėjo argumentai dėl pataisos įstaigos darbuotojų nesilaikymo saugaus atstumo, netinkamai dėvimų apsaugos priemonių nėra susiję su nagrinėjama administracine byla, kadangi Marijampolės pataisos namai yra Kalėjimo departamentui pavaldi įstaiga, o ne Kalėjimų departamento struktūrinis padalinys (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtinti Marijampolės pataisos namų nuostatų 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus Kalėjimų departamento veiksmus.

Nesant neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamuoju atveju tokių sąlygų vertinimas yra beprasmis.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 150 000 Eur neturtinės žalos negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.