Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1311-393/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
1-1311-393/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1311-393/2019Proceso Nr. 1-01-1-44780-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2019-10-18 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – partnerę K. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, suduodamas jai ranka tris smūgius į nugarą, vieną smūgį į dešinę akį bei ranka suspaudamas dešinę plaštaką, tuo nukentėjusiajai K. K. padarydamas dešinės akies viršutinio voko ir dešinės plaštakos IV piršto sumušimus bei sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis R. J. 2019-10-19 apie 12 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį partnerę K. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, stumdamas ją, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, suduodamas du smūgius ranka į krūtinę, vieną smūgį kakta į kaktą, tempdamas už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J. pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2019-10-18, penktadienį jis grįždamas po darbų kartu su kolegomis ir draugais vartojo alkoholį. Kiek išgėrė, neprisimena. Grįžus namo (duomenys neskelbtini) apie 22-23 val., namuose buvo jo sugyventinė K. K. ir vaikai. Tarp jo ir K. K. kilo konfliktas, ji ant jo supyko, kad jis namo grįžo išgėręs. Priekaištavo, kad ji turi būti su vaikais, o jis su kolegom geria. Neprisimena, kaip jis K. K. sudavė smūgius, nes buvo vartojęs alkoholio bei pavargęs po darbo. Sekančią dieną, t. y. 2019-10-19, jis su K. K. nekalbėjo, kadangi buvo susipykę. Namuose turėjo alaus, todėl alų išgėrė. Tada su sugyventine vėl kilo konfliktas. Jie susiginčijo, kiek prisimena, dėl televizoriaus. Abu susistumdė, kur konkrečiai K. K. sudavė smūgius, neprisimena (b. l. 109-111, 118-120).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- K. K. protokolu-pareiškimu b. l. 1-5), kad 2019-10-19 apie 12 val. 45 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis R. J. mažamečių vaikų akivaizdoje sudavė jai du smūgius ranka į krūtinę, vieną smūgį savo kakta į mano kaktą, ir sugriebęs už plaukų tempė, kol atsitrenkė į lovą. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą;

- policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu (b. l. 17-20), kuriame nurodyta, kad apklausus nukentėjusiąją K. K., gauta duomenų, kad įtariamasis R. J. galimai prieš ją smurtavo ir 2019-10-18 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, K. K. ranka suduodamas tris smūgius į nugarą, vieną smūgį ranka į dešinę akį bei ranka suspausdamas dešinę plaštaką, taip sukeldamas K. K. fizinį skausmą;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 25-29), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančiame bute;

- apžiūros protokolu (b. l. 37-38), kuriame užfiksuotas iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) gautame garso įraše esantis K. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ją muša neblaivus vyras, yra du mažamečiai vaikai;

- policijos pareigūno G. S. tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 64-66), girtumo nustatymo (b. l. 67) ir jo parodymais (b. l. 88-89), kad 2019-10-18 apie 12 val. 51 min. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras mušasi, yra mažamečiai vaikai, GMP nereikia, pranešė žmona. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė K. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2019-10-19 apie 12 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo buto kambaryje neblaivus partneris R. J., su kuriuo K. K. kartu gyvena, augina bendrus vaikus, smurtavo prieš ją, stumdydamas, sukeldamas fizinį skausmą. K. K. buvo susijaudinusi, verkė, ji buvo blaivi (13.19 val. jai nustatyta 0,00 prom.). R. J. 13.10 val. nustatytas 2,51 prom. girtumas. Smurtą patyrusi K. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė stumdymu, smūgių sudavimu į krūtinę, galvą, į akį, sumušta krūtinė, sumušta dešinė akis, tempdamas už plaukų trenkė į lovos galą. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai 2019-10-18 apie 23 val., kai sudavė kumščiu į veido sritį, į nugarą, suspaudė dešinę ranką;

- specialisto išvada Nr. G 948/2019 (06) (b. l. 43), kurioje nurodyta, kad K. K. nustatytas dešinės akies viršutinio voko, dešinės plaštakos IV piršto sumušimas, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą;

- nukentėjusiosios K. K. parodymais (b. l. 70-72, 75-77), kad 2019-10-19 nuo ryto jos sugyventinis vienas namuose vartojo alkoholį. Apie 12 val. 40 min. ji su vaikais buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Staiga dingo televizoriaus vaizdas, ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo jos sugyventinis, kadangi televizijos pagrindinis blokelis yra jo kambaryje, pasižiūrėti, kas nutiko. Ji paklausė, kam jis išjungė blokelį, jis pasakė, kad išjungė. Jis pasakė, kad tuoj ją išjungs ir atsistojęs stūmė ją į sieną, tada sudavė du smūgius ranka į krūtinę, vėliau su savo kakta sudavė smūgį į jos kaktą ir stūmė į komodą. Tada ji jį pastūmė ant lovos, kai atsikėlė nuo lovos ją sugriebė už plaukų ir nutempė ant lovos. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, išbėgusi iš kambario paskambino policijai. Prieš ją R. naudojo smurtą ir 2019-10-18 apie 23 val., suduodamas ranka tris smūgius į nugarą, vieną smūgį į dešinę akį ir suspausdamas dešinės rankos plaštaką.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. J. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Ka­dangi kaltinamasis smurtaudamas nukentėjusiajai savo partnerei, su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sukėlė fizinį skausmą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, nes bendrai gyvenantys asmenys laikomi šeimos nariais, nors ir nėra įregistravęs santuokos (BK 248 str. 2 d.).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 150-152, 156).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­tinos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), neteistas (b. l. 138-139), nebaustas administracine tvarka (b. l. 140), nedirbantis (b. l. 141, 142), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 145).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusikalstamas veikas pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­nybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka), jo turtinę padėtį (nedirbantis, turi mažamečių išlaikytinių), atsakomybę leng­vi­nan­čią ir sunkinančią aplinky­bes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – laisvės apribojimas.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 722 str.).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pareiškė R. J. civilinį ieškinį dėl 38,88 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiajai K. K. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 54-55). Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 56), todėl tenkintinas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 38,88 eurų. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajai K. K. buvo padaryti tyčiniais neteisėtais R. J. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiosios gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš R. J. 38,88 eurų žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­tinos pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – laikmena su garso įrašu paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ce­so kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (padarytą 2019-10-18), ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 5 val.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (padarytą 2019-10-19), ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 5 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas dalinai sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 5 val.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 5 val.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, R. J. išbūtą laiki­name su­lai­ky­me nuo 2019-10-19 iki 2019-10-20, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. J. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 38,88 eurus (trisdešimt aštuonis eurus 88 ct) žalos atlyginimui.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – laikmeną su garso įrašu palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti R. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė