- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-297-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02523-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- L. J., V. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams L. J. ir V. J. dėl 2 514,47 EUR skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai pagal 2008-01-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 1550818050080-14, 1351,35 EUR skolą, 740,91 EUR palūkanas, 330,38 EUR delspinigius, 91,83 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir nuo šių sumų - 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 7,9 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (1351,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (57 EUR žyminį mokestį) bei grąžinti permokėtą 17 EUR žyminį mokestį.
A. L. J. ir V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė UAB „Gelvora” solidariai iš L. J. ir V. J.: 1351,35 EUR skolą, 7,9 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1351,35 EUR dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 740,91 EUR sutartines palūkanas, 165,19 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 906,10 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 50,27 EUR bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Grąžino UAB „Gelvora” 18 EUR žyminį mokestį, sumokėtą AB SEB banke 2014-11-20 mokėjimo nurodymu Nr. 229420.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas Vartojimo kredito sutarties Nr.1550818050080 tinkamai neįvykdė, su kreditoriumi neatsiskaitė, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 1351,35 EUR skolos, 740,91 EUR sutartinių palūkanų priteisimo už negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 5.3 p. kredito gavėjas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies. Tai sudaro net 36,5 procentus per metus. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, nėra, todėl teismas konstatavo, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių priteisimo aiškiai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Teismas sprendė, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes padarė išvadą, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių (baudos) priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, delspinigius sumažino iki 0,05 procento, - priteisiant 165,19 EUR delspinigių. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 91,83 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, pateikė šių išlaidų išklotinę. Tačiau jokių duomenų, įrodančių išklotinėje nurodytų sumų pagrįstumą, nepateikė. Teismas be kita ko sprendė, jog ieškovo, kaip ir bet kurio kito juridinio asmens, vykdomai veiklai žmogiškieji ir materialiniai ištekliai yra būtini, todėl išlaidos, skirtos ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, tiesioginei ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, negali būti laikomos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis išlaidomis, todėl ieškovo reikalavimą dėl 91,83 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmetė. Kadangi šalys susitarė, kad kredito gavėjas grąžina kreditą ir moka 7,9 procentų palūkanas, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti tokio dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1351,35 EUR kreditą nuo bylos iškėlimo 2015-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas patenkinęs reikalavimą dėl 7,9 proc. palūkanų priteisimo už pagrindinę kredito sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašymą priteisti dar ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą, tame tarpe ir už 1351,35 EUR kreditą, laikė nepagrįstu, kadangi 7,9 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo tampa ir procesinėmis palūkanomis už pagrindinę kredito sumą. Priteisė 5 procentų palūkanas už 740,91 EUR palūkanas apskaičiuotas iki ieškinio padavimo dienos bei 165,19 EUR delspinigius.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo 2015 m. lapkričio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti: panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo 1 351,35 Eur pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų taip pat ir nuo 1 351,35 Eur pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kasacinis teismas yra suformavęs praktiką pagal kurią išsiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją ir palūkanos, atliekančios kompensacinę funkciją. Pažymėjo, jog pradinis kreditorius AB „SEB bankas“ su atsakovu L. J. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.1550818050080-14, kurioje susitarė dėl 7,9 proc. mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų, taip pat Sutartyje numatyta, kad paskola grąžinama ir palūkanos mokamos pagal numatytus grafikus nuo paskolos likučio už faktinį naudojimosi paskola laikotartį, o sutartinės atsakovo prievolės dėl paskolos, palūkanų ir netesybų sumokėjimo galioja iki visiško atsiskaitymo. Taigi nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos mokamos pagal grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį apeliantas įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti palūkanų: tiek sutartinių, tiek procesinių įstatyminių palūkanų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad priteistinos 7,9 proc. mokėjimą funkciją atliekančios palūkanos kartu tampa ir procesinėmis palūkanomis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka LR CK nuostatų, LAT praktikos bei paskolos sutarties esmės ir tikslų, be to pažeidžia ieškovo turtinius interesus. Procesinės 5 proc. metinės palūkanos, atliekančios kompensacinę funkciją, kurias apeliantas taip pat prašė priteisti iš atsakovų yra priteistinos visai kitu įstatyminiu pagrindu t.y. CK 6.37 str. 2 d bei 6.210 str. 1 d., skirtingai nuo sutartinių, mokėjimo funkciją atliekančių 7,9 proc. dydžio metinių palūkanų.
A. L. J. ir V. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 5 procentus procesinių palūkanų nuo 1 351,35 Eur pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 1 351,35 EUR pagrindinės skolos, motyvuodamas tuo, jog patenkinus reikalavimą dėl 7,9 proc. sutartinių palūkanų priteisimo už pagrindinę kredito sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašymas priteisti dar ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą, tame tarpe ir už 1 351,35 EUR kreditą, nepagrįstas, kadangi 7,9 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo tampa ir procesinėmis palūkanomis už pagrindinę kredito sumą, teismas priteisė 5 procentų dydžio palūkanas už 740,91 EUR palūkanas apskaičiuotas iki ieškinio padavimo dienos bei 165,19 EUR delspinigius.
Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su minėta teismo sprendimo už akių dalimi t.y. kuria teismas atmetė jo reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1 351,35 Eur), apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad priteistinos 7,9 proc. mokėjimą funkciją atliekančios palūkanos kartu tampa ir procesinėmis palūkanomis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka LR CK nuostatų, LAT praktikos bei paskolos sutarties esmės ir tikslų, be to pažeidžia ieškovo turtinius interesus. Procesinės 5 proc. metinės palūkanos, atliekančios kompensacinę funkciją, yra priteistinos visai kitu įstatyminiu pagrindu t.y. CK 6.37 str. 2 d bei 6.210 str. 1 d., skirtingai nuo sutartinių, mokėjimo funkciją atliekančių 7,9 proc. dydžio metinių palūkanų.
Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).
Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.
Pažymėtina, kad palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t.y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-29-248/2016).
Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl dėl skirtingos palūkanų paskirties jos negali būti tapatinamos. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas turi teisę prašyti abiejų rūšių palūkanų kartu t.y. tiek 7,9 proc. mokėjimo palūkanų (kurios priteistos skundžiamu sprendimu), tiek 5 proc. kompensuojamųjų palūkanų. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė, jog 7,9 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo tampa ir procesinėmis palūkanomis už pagrindinę kredito sumą t.y. nepagrįstai sutapatino skirtingos paskirties palūkanas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. palūkanas nuo priteistos pagrindinės skolos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
LR CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo, CK 6.210 str. 1d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodyta, yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą už akių, tenkinant ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pagrindinės (1 351,35 Eur) skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų priteisimo nuo 1 351,35 EUR sumos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
Priteisti iš atsakovų L. J. ir V. J. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 1 351,35 EUR skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.