Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. I., N. B. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo V. M. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjas V. M. ir J. M. buvo susituokę ir susilaukė dviejų dukterų: A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini) J. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties į notarą dėl palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. J. M. jungtinės nuosavybės teise turėjo šį nekilnojamąjį turtą: butą ((duomenys neskelbtini)), butą ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (Kaišiadorių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)), garažą ((duomenys neskelbtini) boksas, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį individualių garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“), taip pat turėjo santaupų „Swedbank“, AB (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Po sutuoktinės mirties visą turtą priėmė pareiškėjas faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, t. y. sutvarkė likusius žmonos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius bei kitus daiktus, liko gyventi bendruose namuose, jais rūpinosi, juos tvarkė, remontavo, prižiūrėjo sodo sklypą, tvarkė jo aplinką, mokėjo ir iki šiol tebemoka mokesčius. Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga tam, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimą.

Pareiškėjas V. M. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: santuokos liudijimu, J. M. mirties liudijimu; A. I. ir N. B. gimimo liudijimais bei santuokos liudijimais; Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimu; Individualių garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma; Gyventojų registro išrašu; Nekilnojamojo turto registro išrašais; buto techninės apskaitos byla; nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla; uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – UAB) „Kaišiadorių šiluma“ ir „Kaišiadorių vandenys“ pažymomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. M. ir J. M. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kartu jie susilaukė dviejų vaikų: A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini) J. M. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro liudijimo matyti, kad nė vienas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, t. y. paveldėjimo teisės liudijimas į J. M. palikimą neišduotas. J. M. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1998 m. kovo 20 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-1329: žemė sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1999 m. balandžio 26 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-2534. Iš individualių garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad J. M. turėjo garažą Nr. (duomenys neskelbtini) (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo V. M. vardu registruotas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1991 m. gruodžio 20 d. pirkimo pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 ir Nr. 1-3221, kadangi šis butas įgytas santuokos metu, todėl ½ dalis priklauso ir J. M.. Iš UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ pažymų matyti, kad pareiškėjas V. M. įsiskolinimų už šilumos energiją ir vandenį neturi.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas V. M. iš karto po sutuoktinės J. M. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes liko gyventi jiems abiem priklausiusiame bute, naudojosi likusiais sutuoktinės asmeniniais daiktais, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, – tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. J. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad V. M. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės J. M. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. M. mirusios sutuoktinės J. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai valdyti jos turtą, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.