Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, ir

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 1) 1998-05-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 234 str. 2 d. laisvės atėmimu šešeriems metams; 2000-02-25 nutartimi 1998-05-08 nuosprendžiu paskirta bausmė sutrumpinta dvejais metais, 2) 2001-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams su ¼ dalies turto konfiskavimu, 3) 2005-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, 4) 2005-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-10-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu trisdešimčiai parų, ši bausmė subendrinta su 2005-01-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai dienų; kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. itin žiauriai nužudė žmogų: 2006 m. liepos mėn., naktį iš 14 d. į 15 d., tikslus laikas nenustatytas, bute, (duomenys neskelbtini), konflikto su J. R. dėl asmeninių nesutarimų metu R. T., tyčia sudavė J. R. rankomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. Po to, 2006 m. liepos 15 d., apie 10 val., tikslesnis laikas nenustatytas, šiame bute, kilus konfliktui tarp A. Š., R. T. ir J. R. dėl to, kad ši netvarko kambarių, R. T. sudavė J. R. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. Mušdamas nukentėjusią sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas veide ir galvos dešinėje, kairės akies viršutiniame voke kraujosruvas kairės akies obuolyje ir kairio žando srityje, gleivinės įtrūkimus abiejose lūpose, poodines kraujosruvas smakro ir pasmakrio srityje, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje ir pažasties srityje, poodines kraujosruvas dešinio žasto viduriniame trečdalyje ir apatiniame trečdalyje su odos nubrozdinimu centre, poodines kraujosruvas dešinės alkūnės ir dilbio srityje, kairio žasto priekiniame ir nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairės pažasties srityje ir kairio žasto vidiniame paviršiuje, kairės plaštakos ir riešo nugariniame paviršiuje, kairio dilbio srityje, daugybines poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje ir kraujosruvą krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas pilvo, kairio kirkšnies srityje, dubens kairėje, dešinės šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje, dešinio kelio priekiniame išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, dešinės blauzdos srityje, dešinėje čiurnoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairės šlaunies vidiniame paviršiuje ir tarpvietės kairėje, kairiojo sėdmens srityje ir kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, kairio kelio srityje ir blauzdos srityje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje ir šlaunies išoriniame paviršiuje, nugaros juosmeninėje ir sėdmenų srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir muštinę žaizdą galvoje, poodines kraujosruvas kaklo priekiniame paviršiuje, kraujosruvas gerklų kremzlių aplinkiniuose audiniuose ir balso stygų srityje, kairės bendrinės miego arterijos intimos įtrūkimą (atsisluoksniavimą), poodinę kraujosruvą kaklo - krūtinės riboje dešinėje, kraujosruvą kaklo minkštuosiuose audiniuose su kraujo susikaupimu tarp kaklo minkštųjų audinių, kurie suspaudė kaklo magistralines kraujagysles bei kaklo nervus, dėl ko, išsivysčius kvėpavimo nepakankamumui, pasibaigusiam kvėpavimo sustojimu, J. R. 2006 m. liepos 16 d. tame pačiame bute mirė. Tokiu būdu padarydamas daugybinius sužalojimus ir sukeldami jai didelį fizinį skausmą, itin žiauriai nužudė J. R.

Be to, 2006 m. liepos 15 d., apie 10 val., tikslesnis laikas nenustatytas, šiame bute, kilus konfliktui tarp A. Š. ir J. R. dėl to, kad ji netvarko kambarių, o tai turėjo atlikti jo motina, kaltinamasis A. Š., rankomis pastumdamas J. R. į kambaryje buvusią spintą, suduodamas smūgį delnu jai į veidą bei du kartus spirdamas jai į sėdmenis sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą..

Apklaustas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino. Jis parodė, jog su J. R. gyveno tėvų bute. A. Š. pas jį apsigyveno grįžęs iš įkalinimo vietos. Įvykio dieną atvažiavo A. Š. motina. Ji davė pinigų nusipirkti naminės degtinės. Ją nupirko kartu su A. Š. Jiems išėjus, A. Š. motina aptvarkė bute buvusią netvarką. J. R. grįžo girta ryte ir su viršutiniais rūbais gulėjo lovoje, todėl A. Š. papriekaištavo J. R. dėl to, kad butą tvarko jo mama, o ne ji. Jis pasakęs J. R. keltis iš kovos ir išeiti, nes ji bute nesitvarkė. Kada jis priėjęs prie lovos, J. Š. jau buvo atsisėdusi ir jis spyręs jai du kartus į kairį šoną. A. Š. sugriebęs J. R. už atlapų ir trenkė ją į spintą. J. R. nuvirtus ant grindų, A. Š. du kartus sudavė jai rankomis į krūtinę ir du kartus spyrė į šoną. A. Š. motinai papriekaištavus dėl netinkamo elgesio, A. Š. apsiramino ir jis su E. Š. paguldė J. R. į lovą. Buvo apie 12 val. dienos. E. Š. pasibaigus konfliktui pasiūlė išgerti ir jie kartu gėrę naminę degtinę iki vakaro. J. Š. iš lovos nebuvo atsikėlusi. Ji tik paprašė atsigerti. Jis nuėjęs miegoti apie 22.00 val. Atsigulęs šalia J. R.. Prašęs jos nusirengti, tačiau ji nesirengusi. Jis užmigęs ir miegojęs beveik iki kitos dienos pietų. Prabudęs suprato, kad J. R. nekvėpuoja. Patikrinęs neapčiuopė jos pulso, palietus jos lūpas, iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Kol jis nemiegojo į butą niekas nebuvo atėjęs. Supratęs, kad J. R. negyva, nuėjęs į kambarį kuriame miegojo A. Š. ir jo motina ir tai jiems pasakęs. A. Š. su motina iš karto išėjo. Po to, išėjęs ir jis. Buvo nuėjęs į motinos darbą, norėjęs pranešti apie įvykį. Neradęs motinos, grįžęs po pusvalandžio. Neužilgo atėjo J. R. vyras, kuris jau žinojo apie tai, kad J. R. mirusi. Jis buvo suimtas, o J. R. palaidojo jos vyras. Gailisi, kad spyrė sugyventinei į šoną, tačiau manąs, kad dėl to ji galėjusi mirti. Jis yra sumušęs anksčiau J. R. už tai, kad po savaitę laiko nepareidavo į namus. Anksčiau turėjęs sugyventinę L. Ją buvo apiliejęs degiu skysčiu ir padegęs, už tai atlikęs bausmę. Jis gailisi, kad pasimetė tada, kai A. Š. mušė J. R. ir jos neapgynė.

Apklaustas teisme dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., kaltinamasis A. Š., kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad gyveno pas R. T. bute (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos 15 d. atvykusi motina davė pinigų degtinei nusipirkti ir jis su R. T. nupirko du butelius po 0,5 ltr. naminės degtinės. Grįžus į butą, kilo konfliktas su J. R., nes jis supykęs dėl to, kad J. R. netvarko kambarių, o tai padariusi jo motina. Ji pasakiusi, kad yra girta ir toliau gulėjo lovoje. Jis priėjęs ją pakėlė iš lovos, tačiau ji toliau atsikalbinėjo ir jis sudavęs jai delnu per veidą ir pastūmęs. J. R. pastumta atsitrenkė į spintą nugara, tačiau nenugriuvo. Jis spyręs jai į sėdmenis ir pastūmė ją atgal į lovą, nes ji pasakiusi, kad kambarių netvarkys, nes yra girta. Tuo metu sėdėjęs R. T., pribėgo prie lovos ir sugriebęs R. R. už rūbų, išmetė ją iš lovos. R. R. griūdama atsitrenkė į spintą, o R. T., kaip visada, sakydamas, kad reikia patikrinti J. R. krūtinės ląsta, pradėjo rankomis smūgiuoti į pusiau gulinčios R. krūtinę. Po to pradėjo ją spardyti abejomis kojomis. Spardė į abu šonus, spyrė daug kartų. J. R. prašiusi baigti mušti, sakiusi, kad jai skaudą. Tai truko apie 10 minučių. Įsikišus jo motinai, R. T. nustojo ją spardyti, padėjo jai nueiti į lovą. R. T. taip elgdavosi nuolat. Tai buvo apie 12-13 val. Paguldžius J. R., pradėję gerti. J. R. irgi išgėrusi 4 ar 5 taureles. Jai skaudėjo krūtinę. Ji pagalbos neprašė. Begeriant degtinę buvo atėjęs J. B. Jau buvo vėlus laikas. Dar buvo atėjusi kažkokia moteris. J. R. skundėsi J. B., kad jai skauda krūtinę. Jis taip pat klausęs kas jai yra. Baigę gerti degtinę vėlai. Jis su motina nuėję miegoti į kitą kambarį, o R. T. atsigulęs šalia J. R. Atsibudęs apie 9-10 val. Atėjęs į kambarį R. T. pasakęs, kad J. R. negyva. R. T. pasiūlęs paslėpti J. R. lavoną, tačiau jis su motina su tokiu pasiūlymu nesutiko. Nuo išgertuvių jam buvo bloga sveikata, todėl jis pasiūlęs atsipagirioti. Iš buto visi išėjo. Išgėrus butelį degtinės, jis palydėjęs motiną, sutiktam pažįstamam pasakęs, kad mirė R. T. sugyventinė. R. T. žadėjęs eiti pas savo motiną.

Prieš kelias dienas iki įvykio J. B. jam pasimankštinti atnešė 16 kg svarmenį. Įvykio vakarą R. T. tą svarmenį nešiojo, buvo numetęs ant grindų. R. T. su savo sugyventine J. R. konfliktuodavo kiekvieną dieną ir konfliktai visada baigdavosi J. R. sumušimu. Tai buvo taip įprasta, kad jis net nekreipdavo į tai dėmesio, dėl keliamo triukšmo neatvykdavo ir kaimynų kviečiama policija.

Nukentėjusioji D. V. apklausta teisme parodė, kad J. R. buvo jos sesuo dvynė. Sesuo pastoviai girtavo. Ji bandžiusi paveikti seserį, tačiau į jos prašymus negerti, sesuo nekreipė dėmesio, todėl jos vyras nebeleido J. R. kartu gyventi. Ji žinojo namą kuriame su R. T. gyveno sesuo, tačiau tame bute nėra buvusi. Ji augina ir prižiūrį J. R. sūnų, yra jo globėja. Jis ne kartą yra sakęs, kad motiną pastoviai muša jos sugyventinis. Ji R. T. nepažinojo. Seserį palaidojo kartu su D. R., civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas J. B. apklaustas teisme parodė, kad 2006 m. liepos viduryje, apie 18-19 val., jis užėjo į butą pas R. T. ir A. Š. Kambaryje lovoje gulėjo J. R. Ji sakė, kad ją sumušė su R. T. Ant jos veido šviežių sumušimo žymių nesimatė, be to, kambarys nebuvo gerai apšviestas. Ji skundėsi, jog jai skauda šonai. Pokalbį girdėjo ir R. T., kuris liepęs J. R. patylėti. Ji nesakiusi, kad ją mušė ir A. Š. R. T. varė jį laukan, todėl jis ilgai šiame bute neužsibuvo. Jis užeidavo pas R. T. vieną-du kartus per mėnesį. Faktiškai butas buvo landynė, buto durys nebuvo rakinamos, nes pastoviai būdavo sulaužyta durų spyna ir į butą galėdavo patekti bet kas. Kelios dienos prieš įvykį jis atnešė A. Š. 16 kg svarmenį, nes jis sakęs, kad nori pasportuoti. Su R. T. nebuvo gerai draugai, bet su J. R. jis bendraudavo. Jis dažnai kartu su J. R. gerdavo ir ji skusdavosi, kad R. T. ją nuolat muša. Kai apsilankydavo R. T. bute, visada matydavo sumuštą J. R. Ji skųsdavosi, kad R. T. ją nuolat muša naktimis. Jis yra sakęs R. T., kad nemuštų J. R., su juo dėl to yra susimušęs, tačiau R. T. jam pasiūlęs nesikišti ne į savo reikalus. Į R. T. butą jis buvo atėjęs ir tos pačios dienos rytą. R. T. miegojo lovoje su J. R., kitame kambaryje miegojo A. Š. Daugiau asmenų jis bute nematęs. Jis jų nežadinęs.

Liudytoja A. R. parodė, kad R. T. yra jos buto kaimynas. Kaimyniniame bute vyko nesibaigiantis girtavimas ir triukšmas. Dažniausiai būdavo girtaujama naktimis, tame bute nuolat vykdavo muštynės. Į butą ateidavo įvairių vyrų ir moterų. Paskutiniu metu bute nuolat gyveno R. T., A. Š. ir J. R., kuri buvo nuolat mušama. R. T., primuštą J. R. naktį išmesdavo į koridorių, kur ji ir miegodavo, o rytą išeidavo. Po kelių dienų R. T. ją parsivesdavo ir vėl mušdavo. Visos muštynės vykdavo naktimis.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį ji girdėjusi kaip J. R. šaukė „R., būk žmogus nebemušk“. Jos dejonės ir prašymas nemušti tęsėsi iki ryto. Šeštadienio naktį vėl buvo girtaujama. Ji girdėjusi R. T. šaukiant, kad kažką jis užmuš. Ji negalinti pasakyti kam grasino R. T., nes to asmens šaukdamas neįvardijo. Ji išgirdusi stiprų bildesį, maniusi, kad buvo mestas sunkus daiktas, nes nuo šio smūgio atsidarė jos balkono durys. Po bildesio, iš išgirstų garsų suprato, kad stumdosi vyrai, moters balso negirdėjusi. Ji daugiau moteriško balso negirdėjusi ir J. R. nemačiusi. Šeštadienio rytą, apie 9 val. atėjęs nepažįstamas vyras paprašė iškviesti policiją, pasakė, kad 6-jame bute yra moters- jo buvusios žmonos lavonas.

2006-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Bute rastas lovoje gulintis moters lavonas (t.1, b. l. 10-12, 15-24).

Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad įvykio metu bute (duomenys neskelbtini) buvo keturi asmenys-R. T., A. Š., J. R. ir jau mirusi A. Š. motina E. D. Š. Kaltinamieji A. Š. ir R. T. savo kaltės dėl J. R. nužudymo nepripažįsta teigdami, kad mirtinus sužalojimus J. R. padarė R. T., o pastarasis, kad J. R. mirė nuo A. Š. padarytų sužalojimų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.M708/06(03) konstatuota, jog J. R. mirtis įvyko sumušus krūtinės ląstos viršutinį aukštą, susidarant masyviai kraujosruvai, apimančiai ir krūtinės - kaklo ribą, ir kaklo apatinį aukštą bei traumuojant kaklą ribotus kontaktavusius paviršius turinčiais bukais daiktais. Šis dvejopas poveikis, susidarant kraujosruvoms - tvenkiantis kraujui tarp kaklo minkštųjų audinių, komplikavosi ir kaklo magistralinių kraujagyslių suspaudimu sutrinkant kraujotakai galvos smegenyse ir dalyvaujančių kvėpavimo judesiuose kaklo nervų (esančių ne stuburo kanale) suspaudimu. Kraujosruvos susidarė ir viršutinių kvėpavimo takų lygiuose. Didėjant kraujosruvoms vystėsi kvėpavimo nepakankamumas, kvėpavimui sustojus, įvyko asfiksinė mirtis (išvados originalo dalis). Tyrimo metu J. R. kūne nustatyti daugybiniai išoriniai ir vidiniai sužalojimai. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad J. R. neturėjo sveikatos sutrikimų, kurie konkrečiai galėjo įtakoti jos mirtį (t. 1, b. l. 29-42).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad sužalojimus J. R. padarė ir R. T. ir A. Š., kurie neneigia, kad sudavė smūgius J. R., tačiau kiekvienas iš jų teigia, kad J. R. negalėjo mirti nuo jo padarytų sužalojimu. Bylos duomenys leidžia manyti, kad įvykio metu visi (duomenys neskelbtini) bute buvę asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra vienodi ir nuoseklūs, tačiau jų nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 20 str., 4 d., 5 d., 276 str. 1 d., 4 d. nuostatomis remiasi mirusios liudytojos E. D. Š. parodymais, kuri, kaip matyti iš jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau šios liudytojos parodymai byloje yra svarbūs vertinat visą apklausų metu gautą informaciją, susijusią su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, taip pat ir sprendžiant kaltinamųjų A. Š. ir R. T. duotų parodymų patikimumą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 80-81, 86 t. 1) E. D. Š. parodė, kad į butą (duomenys neskelbtini) ji atvyko 2006-07-15 apie 10 val. ryto. Ji šiame bute likusi nakvoti. Kadangi šiame bute nakvojusi tik vieną kartą, todėl ji gerai atsimena jos buvimo šiame bute laiką. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad J. R. lavonas bute rastas 2006-07-16 ir tai patvirtina liudytojos A. R. parodymus, kad atėjęs nepažįstamas vyras apie nužudytą J. R. pranešė šeštadienio rytą bei E. D. Š. parodymus, kad į R. T. butą ji atvyko 2006-07-15. Taigi šios nustatytos aplinkybės leidžia tikėti, kad E. D. Š. įvykio metu buvo R. T. bute ir matė kokius veiksmus atliko kaltinamieji vartodami smurtą prieš J. R. Liudytoja E. D. Š. pirmą kartą buvo apklausta 2006-07-26, t.y. praėjus nedaug laiko po įvykio (b. l. 80-81, t. 1), papildomai apklausta 2006-08-02. Apklausų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnei ji davė parodymus, kurie iš esmės sutampa. Pirmosios apklausos metu liudytoja nurodė tik tas aplinkybes, kada smurtą prieš J. R. vartojo R. T. Apklausiama papildomai liudytoja E. D. Š. jau nurodė ir tai, jog mačiusi kaip jos sūnus A. Š., priėjęs prie lovoje gulinčios J. R., delnu jai sudavė į veidą, pakėlė ją iš lovos ir pastūmė į spintą, po spyrė į sėdmenis. Šie liudytojos parodymai visiškai atitinka A. Š. duotiems parodymams apie jo suduotus smūgius J. R. Liudytoja yra kaltinamojo A. Š. motina, tačiau teisėjų kolegija atmeta galimybę, kad A. Š. suderino savo parodymus su motina, nes byloje esantis Įtariamojo sulaikymo protokolas (b. l. 125, t. 1) patvirtina, kad A. Š. buvo sulaikytas 2006-07-18 ir suimtas 2006-07-20. Iš ikiteisminio tyrimo tyrėjos reikalavimo (b. l. 94, t. 1) matyti, kad pagal šį reikalavimą 2006-07-26 buvo surasta ir apklausta E. D. Š. (b. l. 95, t. 1). Šie bylos duomenys leidžia teigti, kad bet koks A. Š. ir jo motinos susitarimas dėl vienodų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo pareigūnei yra atmestinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad esant A. Š. ir jo motinos susitarimui duoti palankius A. Š. parodymus, E. D. Š. turėjo galimybę pasakyti tyrėjai, kad A. Š. iš viso neatliko jokių smurto veiksmų prieš J. R., nes baudžiamosios atsakomybės prasme jos duoti parodymai apie A. Š. suduotus smūgius J. R., negali būti laikomi A. Š. palankiais. Savo parodymus A. Š. ir E. D. Š. patvirtino akistatų su R. T. metu (b. l. 120, 122-123, t. 1). Tokiu būdu, byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo netikėti A. Š. ir jo motinos duotiems parodymams apie įvykių seką 2006-07-15 R. T. bute (duomenys neskelbtini).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. R. sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs mirtį, padarytas suduodant smūgius į nukentėjusiosios krūtinės ląstos viršutinę dalį ir kaklą. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia teigti, kad J. R. sužalojimus patyrė ir 2006-07-14 naktį. Tai patvirtina ir A. Š., ir liudytojos A. R. parodymai. A. Š. apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad R. T., be jokios priežasties, pastoviai mušdavo J. R., mušė ją ir 2006-07-14 naktį. A. Š. parodymus, kad J. R. buvo mušama 2006-07-14 naktį patvirtina liudytojos A. R. parodymai. Ji parodė, kad tą naktį iš kaimyninio R. T. buto sklido didelis triukšmas, ji girdėjo Jolitą šaukiančią- „R. būk žmogus, nedaužyk, man skauda“, „ R. Jėzau, Jėzau“, po to pasigirdo didelis trenksmas. Triukšmas iš šauksmai tęsėsi iki ryto. Dieną didelio triukšmo nebuvo, o naktį vėl buvo triukšmaujama, tačiau J. R. šauksmų negirdėjo, jos daugiau nematė.

Specialisto išvadoje Nr. M708/06(03) konstatuota, kad J. R. kūne padaryti daugybiniai sužalojimai. Be poodinės kraujosruvos kaklo priekiniame paviršiuje, kraujosruvos gerklų kremzlių aplinkiniuose audiniuose ir balso stygų srityje, kairės bendrinės miego arterijos intimos įtrūkimo, kraujosruvos kaklo-krūtinės dešinėje, kraujosruvos kaklo minkštuose audiniuose su kraujo susikaupimu, kurie spaudė kaklo magistralines kraujagysles bei kaklo nervus padarytų suduodant traumuojantį smūgį ar spaudžiant, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi, padaryta dar 60 sužalojimų, kuriais sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas išvadoje konstatavo, kad visi nustatyti sužalojimai padaryti 1-3 paros iki mirties. Tokiu būdu, darytina išvada, kad specialisto nustatyti J. R. kūno sužalojimai padaryti kaltinime nurodytu laiku-2006-07-14 naktį ir 2006-07-15 dieną..

Nustatytos byloje aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis A. Š., sudavė J. R. vieną smūgį į veidą ranka, spyrė du kartus į sėdmenis. Remiantis specialisto išvadų duomenimis darytina išvada, kad A. Š., suduodamas šiuos smūgius, padarė J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad J. R. sužalojimus galėjo padaryti kiti asmenys, todėl, atsižvelgdama į visumą bylos duomenų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visus kitus sužalojimus, taip pat ir sužalojimus, sukėlusius J. R. mirtį, 2006-07-14 naktį ir 2006-07-15 dieną padarė kaltinamasis R. T.

LR BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir mirties yra priežastinis ryšys.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. T. tyčia sužaloti J. R. susiformavo dėl nuolatinio girtavimo, taip pat ir nukentėjusiosios elgesio, kuris apsvaigusiam nuo alkoholio R. T. atrodė netinkamas. Smogdamas rankomis ir spardydamas kojomis J. R., kaltinamasis R. T. numatė ir suprato kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Taigi, tarp R. T. padarytos veikos ir kilusių padarinių yra ne atsitiktinis, o būtinasis priežastinis ryšys. R. T. smūgiai rankomis ir kojomis padaryti į gyvybiškai svarbias kūno dalis, J. R. mirė nuo kaltinamojo R. T. veiksmais padarytų sužalojimų. Tai leidžia teigti, kad R. T. padaryti sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su J. R. mirtimi.

Visuma byloje surinktų ir įvertintų duomenų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. T., smogdamas smūgius rankomis ir kojomis J. R. į krūtinės ląstą, kaklą, kitas kūno vietas, veikė netiesiogine tyčia, nes suprato, kad savo veika kėsinasi į L. R. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nors kaltinamasis teigia, kad J. R. nužudyti nenorėjo, jo veika kvalifikuotina kaip nužudymas, nes esant netiesioginei kaltinamojo R. T. tyčiai, padaryta veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamasis R. T. pripažino, kad po suduotų smūgių J. R. ja nesirūpino, atsigulęs šalia užmigo. Ši aplinkybė neabejotinai leidžia teigti, kad veikdamas netiesiogine tyčia, R. T. sąmoningai leido padariniams atsirasti, buvo abejingas galimam J. R. gyvybės atėmimui.

Iš kaltinamojo A. Š., liudytojos A. R. parodymų, specialisto išvados matyti, kad J. R. buvo mušama ilgą laiką, jai padaryti daugybiniai sužalojimai visame kūne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 17 punkte išaiškinta, kad nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Kaltinamasis R. T. mušė nukentėjusiąją ir sėdinčią, ir gulintį, sužalotą, negalinčia pasipriešinti ar apsiginti. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad R. T., vartodamas smurtą prieš J. R. ir ją žalodamas buvo abejingas jos prašymams nutraukti smurto veiksmus toliau ją žalojo, bei atsižvelgdama į suduotų smūgių nukentėjusiajai skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, jo vartojimo laiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. T. suvokė, jog mušdamas rankomis ir spardydamas kojomis nukentėjusiąją, sukėlė jai didelį skausmą, elgėsi itin žiauriai. Nors kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, tačiau jo veika kvalifikuotina kaip nužudymas padarytas itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, nes ši nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė rodo gyvybės atėmimo būdą, o netiesioginė tyčia atimti gyvybę reiškia kaltininko psichinį santykį su padariniais.

Nustatytų aplinkybių ir duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. T., apsvaigęs nuo alkoholio, itin žiauriai nužudė J. R. ir jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.

Kaltinamojo A. Š. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., nes byloje surinkti ir įvertinti įrodymai nepatvirtina jam pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Š., suduodamas ranka J. R. į veidą ir du kartus įspirdamas į sėdmenis, padarė J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi. Kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika iš BK 129 str. 2 d. 6 p. perkvalifikuotina į BK 140 str. 1 d.

Skirdama bausmes kaltinamiesiems, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis R. T. padarė labai sunkų nusikaltimą, kad nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai. R. T. yra anksčiau teistas už apysunkį kūno sužalojimą. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau yra nusikaltimų recidyvistas, nes anksčiau teistas, padarė nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusį teistumą.

Kaltinamųjų R. T. ir A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamiesiems pripažintina tai, kad nusikaltimas veikas kaltinamieji padarė apsvaigę nuo alkoholio. Iš specialisto išvadų (b. l. 160, t. 1, 50, t. 2) matyti, kad R. T. nustatyta priklausomybės nuo alkoholio sindromo diagnozė, o R. Š. nustatyta priklausomybė nuo narkotikų bei kitų psichoaktyvių medžiagų.

Esant kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, kaltinamiesiems skirtinos didesnės laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nubausti laisvės atėmimu 11 metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-07-16 iki 2006-07-27.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą ir suimti R. T. teismo salėje.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2006-07-18 iki 2006-08-03 ir nuo 2007-10-28 iki 2008-02-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus – dvi vaizdajuostes nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistieiems nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.