- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- N2-2942-512/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01275-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- K. S., Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, institucijos atstovei Anželai Šumauskienei, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui K. S., Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), yra vaikų – F. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas ir apie tai įrašant vaikų gimimo liudijimuose; iš atsakovo priteisti išlaikymą po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvieno iš vaikų išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nuo 2008 m. rudens gyveno kartu su atsakovu, kuris yra abiejų vaikų biologinis tėvas. Atsakovas tai pripažįsta, tačiau nenorėjo, kad apie tai būtų įrašyta vaikų gimimo liudijimuose. Prieš gimstant antram sūnui atsakovas ją paliko. Jis kelis kartus vaikus aplankė, nupirko vežimėlius, drabužių, davė kelis šimtus litų. Tokio teikiamo išlaikymo nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams tenkinti.
Atsakovui apie teismo posėdį pranešta paskelbiant viešai (CPK 130 straipsnis) bei įteikiant procesinius dokumentus jo motinai paskutinėje atsakovo žinomoje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje (CPK 123 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti.
Institucijos atstovė mano, kad pakanka įrodymų tėvystei nustatyti, prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiomis nuostatomis teismai turi vadovautis ir tėvystės nustatymo bylose. Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Tai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos, kad jei šalys atsisako ekspertizės, tai pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šiose nuostatose akcentuota, jog įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.
Byloje ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė nuo 2008 m. gyveno su atsakovu lietuvoje, po to Norvegijoje, Airirijoje. Atsakovas dalyvavo pirmojo sūnaus gimdyme, lankė vaikus ir nutraukęs ryšius su ieškove. Liudytoja apklausta atsakovo motina I. J. patvirtino, kad atsakovas pripažįsta tėvystę, tačiau nenorėjo, kad vaikų gimimo liudijimuose būtų įrašytas tėvu. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai, teismui pateiktos fotonuotraukos. Laikytina, kad šie įrodymai yra patikimi ir patvirtina atsakovo tėvystę.
Dėl išlaikymo priteisimo
LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvieno iš jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė aprūpina vaikus gyvenamuoju plotu, moka už visas komunalines paslaugas, perka maistą, rūbus ir visus kitus daiktus, reikalingus normaliam vaikų gyvenimui, tačiau jos gaunamos pajamos nėra pakankamos juos išlaikyti.
Atsakovas yra darbingas, nuolat uždarbiauja užsienyje. Jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo. Šioje byloje pačios ieškovės, liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovas nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturi, verčiasi meno amatu, jo pajamos nėra didelės, turto neturi, tačiau yra linkęs į azartinius žaidimus, t.y. didelę dalį pajamų išleidžia savo pomėgiams tenkinti.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikų poreikiai nėra neišskirtiniai, jie yra sveiki, o atsakovo pajamos nestabilios ir nedidelės, iš atsakovo priteistina po 400 Lt kiekvieno iš vaikų išlaikymui.
Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą bei bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 80 str., 93 str., 96 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas
nusprendži a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), yra vaikų – F. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., a.k.(duomenys neskelbtini), tėvas, ir apie tai įrašyti vaikų gimimo liudijimuose.
Iš atsakovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvieno iš vaikų išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-02-05 iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Iš atsakovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 288,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.