Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-08 · Byla Nr. ATP-61-366/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-08
Bylos Nr.
ATP-61-366/2012
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02890-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-61-366/2012
Proceso Nr. 4-08-3-02890-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1., 40.1.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. G. atstovės advokato padėjėjos A. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimo, kuriuo iš dalies patenkintas L. G. skundas – pakeistas Valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-05 nutarimas Nr. ATPN-946 ir L. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d., padarymą paskirta švelnesnė nuobauda – 2000 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimu iš dalies patenkintas L. G. skundas – pakeistas Valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-05 nutarimas Nr. ATPN-946 ir L. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d., padarymą paskirta švelnesnė nuobauda – 2000 Lt dydžio bauda. Valstybinė darbo inspekcija 2011-09-14 surašė L. G. protokolą ir 2011-10-05 nutarimu ją nubaudė pagal ATPK 41 str. 1 d. už tai, kad ji, būdama „V“ grupės restorano „C“ padalinio x, esančio (duomenys neskelbtini), gamybos vadovė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio įgaliotu asmeniu neužtikrino, kad darbuotojai dirbtų darbo grafike nustatytu laiku. 2011 m. rugpjūčio 31-rugsėjo 8 dienomis Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausioji inspektorė V. L. S. ir vedėjo pavaduotoja – vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei A. G. atliko patikrinimą „V“ grupės restorano „C“ 137 padalinyje (į.k. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kur patikrinimo metu 2011-08-31 (tikrinta 10.30 val. ir 20.20 val.) buvo rastos darbuotojos, dirbančios ne grafike nustatytu laiku. Atliekant tikrinimą nuo 10.30 iki 12.30 val. rastos dirbančios nuo 10 val. K. B., kuri turėjo dirbti nuo 14 val., ir I. R., kuri turėjo dirbti nuo 12 val. Atliekant tikrinimą nuo 20.20 val. buvo rastos dirbančios ne darbo grafike nustatytu laiku Ž. J., kuri pagal grafiką turėjo baigti darbą 17 val., D. A. – turėjo baigti darbą 19 val., E. G. – turėjo baigti darbą 19 val., S. R. – turėjo baigti darbą 20 val. ir kt. Taip pat nepateikė dokumentų įrodančių, kad darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, taikomas suminės darbo laiko apskaitos rėžimas, neužtikrino darbo pertraukų pailsėti ir pavalgyti laiko rėžimų, todėl L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 d., 147 str. 3 d. ir 158 str. 6 d. reikalavimus. Už šį ATPK 41 str. 1 d. numatytą nusižengimą L. G. Valstybinė darbo inspekcija 2011 m. spalio 5 d. nutarimu paskyrė 2750 Lt baudą.

Šalies argumentai

Pažeidėjos L. G. atstovė advokato padėjėja A. L. (toliau vadinama Apeliante) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimą, t.y. patenkinti apylinkės teismui pateiktą skundą pilnai – pripažinti, kad Pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį nepagrįstas, nes Pareiškėja nepažeidė ne tik DK 158 straipsnio 6 dalies, tačiau ir DK 147 straipsnio 1 dalies bei 147 straipsnio 3 dalies; panaikinti VDI Panevėžio skyriaus 2011-10-05 nutarimą Nr. ATPN-946 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o teismui pripažinus, kad pažeidimas/jo sudėtis įrodytas/įrodyta ir Pareiškėja nubausta pagrįstai – prašo paskirtą paskirtąją nuobaudą sumažinti ar jos visai neskirti. Teigia, kad Pareiškėjos veiksmuose nėra inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Pareiškėjos kaltė įrodyta, ginčo šioje dalyje. Teigia, kad pareiškėjos kaltė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nei tirta, nei įrodinėta. Ginčas šioje dalyje – buvo ir yra. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėję pareigūnai nenustatė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių administracinį kaltinimą pagal ATPK 41 str. 1 d., ir pažeidimo sudėties. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, teismas jų taip pat nenurodė, todėl negali būti tinkamai įgyvendinta pareiškėjos teisė į gynybą. Skunde teigiama, kad teismo argumentai, kad darbuotojų, dirbusių ne pagal grafiką, rašytiniai prašymai neatitiko įstatymuose nustatyto turinio ir formos keliamų reikalavimų, jie nebuvo patvirtinti tinkamo asmens; kitų darbdavio patvirtintų dokumentų, įrodžiusių sutikimą dirbti ne pagal grafiką, pateikta nebuvo – yra nepagrįsti. Pažymi, kad teismas nenurodė nei kokiuose įstatymuose, nei kokie tiksliai reikalavimai (tame tarpe - turinio, formos) yra keliami darbuotojų, dirbančių ne pagal grafiką, rašytiniams prašymams (išskyrus – patvirtinti tinkamo asmens; tačiau toks reikalavimas, taip pat nėra pagrįstas jokia teisės akto norma; tuo labiau, kad teismas nenurodo, kokia, jo nuomone, ir kuo remiantis, patvirtinimo forma – raštu ar žodžiu – yra privaloma). Pareiškėjos turimais duomenimis, reikalavimo dėl darbdavio raštiško patvirtinimo, teisės aktai darbdaviui nenumato, o Atsakovas ir teismas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Darbui ne pagal darbo grafiką esminės reikšmės turi darbuotojo raštiškas prašymas arba sutikimas, tačiau ne darbdavio raštiškas patvirtinimas, arba, kaip nurodo Atsakovas, raštiškas suderinimas. Darbdavys leisdamas dirbti darbuotojui pagal jo raštišką prašymą arba raštišką sutikimą, savo konkliudentiniais veiksmais ir/ar žodžiu išreiškia savo valią, kuri yra laikoma suderinta su darbuotojo valia. Tam, kad darbdavys tinkamai įvertintų, ar darbuotojo prašymas dirbti ne pagal darbo grafiką, nepažeis DK ir maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko normų, nėra būtinas raštiškas darbdavio patvirtinimas. Esminės reikšmės turi faktinis tokių aplinkybių įvertinimas, kurį pareiškėja, kaip darbdavio įgaliotas asmuo, leisdama dirbti darbuotojams pagal jų prašymą ne pagal darbo grafiką, atliko. Tai paneigiančių įrodymų, pateikta nebuvo (kita vertus, šis klausimas nėra DK 147 str. 3 d. pažeidimo objektas). Tuo labiau, kad ir pats Atsakovas, nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis, būtų galima konstatuoti darbdavio sutikimo ar atmetimo (darbuotojo prašymo dirbti ne pagal darbo grafiką) formos reikalavimą. Nesant tokio pagrindo, teismas remdamasis Atsakovo subjektyvia nuomone, o ne įstatyme įtvirtintais reikalavimais, nepagrįstai padarė išvadą apie DK 147 str. 1 d. pažeidimą. Skunde teigiama, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėja neužtikrino tolygaus pamainų keitimosi, nėra pagrindo išvadai, kad darbuotojai atvyko į darbą ir atliko darbines funkcijas ne grafike numatytu laiku pareiškėjos iniciatyva, pareiškėjai naudojant prievartą ar pan. Pareiškėjos darbo grafikai atitiko visus DK reikalavimus ir nei vienas iš darbuotojų, kurie dirbo ne darbo grafike nurodytu laiku, nebuvo verčiamas dirbti ne pagal nustatytą grafiką, todėl Pareiškėja nepagrįstai buvo patraukta atsakomybėn už pažeidimus, susijusius su darbo laiko režimu. Teismas nustatydamas DK 147 str. 3 dalies pažeidimą rėmėsi tik Atsakovo pateiktais argumentais. Tuo tarpu Pareiškėjos pateiktos aplinkybės, paaiškinimai, kiti argumentai, nebuvo analizuoti, į juos nebuvo atsižvelgta, dėl jų nebuvo pasisakyta. Skunde nurodoma, kad pagal Įmonės darbo tvarkos taisykles suminė darbo laiko apskaita taikoma tik visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, tuo tarpu ne visą darbo laiko dirbantiems darbuotojams suminė darbo laiko apskaita netaikoma – jie dirba pagal Įmonės administracijos tvirtinamus darbo grafikus, pareiškėja DK 147 str. 1 d. nepažeidė. Protokolą ir nutarimą surašę pareigūnai, nurodydami, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymas ne visą darbo laiką dirbantiems asmenims nustatytas remiantis 2011 m. rugsėjo mėn. darbo grafiku, darbuotojų raštiškais ir žodiniais paaiškinimais, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų – kokiems darbuotojams, kokiu konkrečiu laikotarpiu (nurodant konkrečias dienas), kokie paaiškinimai, nei nutarime, nei protokole nenurodyta. Tokiu būdu pažeistas ATPK 260 str. suformuluotas reikalavimas ATP protokole atskleisti pažeidimo esmę. Tokie teiginiai neinformatyvūs, abstraktūs ir nepagrįsti, todėl negali būti laikomi tinkamais įrodymais, kurių pagrindu būtų nustatomas teisės pažeidimas. Pažymima, kad dokumentų, įrodančių, kad darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, taikomas suminės darbo laiko paskaitos režimas tikrinimo metu nebuvo pateikta. Teismas pasisakydamas dėl DK 147 str. 3 d. pažeidimo rėmėsi visiškai skirtingomis nei protokole pateiktomis aplinkybėmis, taip buvo pažeistas procesinių staigmenų negalimumo principas, apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t.y. pareiškėjo teisė į gynyba. Be to, teismas, remdamasis tuo, kad grafikuose nurodyto darbo laiko nesutapimu su darbuotojų paaiškinimuose nurodytu laiku, nenurodė jokių tikslių įvertintų, ištirtų ir patvirtintų, aplinkybių, kurios patvirtintų tokias teismo išvadas: kokiais grafikais, kokiu tiksliai laiku, kokių darbuotojų ir kokiais paaiškinimais, kokiomis darbo sutartimis, jų sąlygomis bei kt.

Skunde taip pat teigiama, kad viršvalandinis darbas nėra DK 147 str. 3 d. objektas, todėl teismas nepagrįstai išėjo už šios normos ribų ir ėmė analizuoti bei vertinti kitus, su šia byla nesusijusius, santykius. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino pareiškėjos pateiktų protokolo turinio trūkumų. Apeliantės nuomone, nebuvo laikomasi protokolo turinio reikalavimų, t.y. protokolas nėra tikslus, išsamus, jame nurodyto pažeidimo sudėties elementų konstatuoti negalima. Tokiu būdu dar kartą buvo apribota pareiškėjos teisė į gynybą.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, ne tik, kai yra ATPK 31 str. nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ir esant kitoms įstatymų nenurodytoms lengvinančioms aplinkybėms. Mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties, ankstesnio baustumo nebuvimo ir kt. gali būti vertinamos ne tik kaip atsakomybę ypatingai švelninančios, bet ir kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jų visuma – ir kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės. Tačiau teismas, nei kiekvienos jos atskirai, nei jų visumos – nevertino, dėl jų – nepasisakė, nemotyvavo. Apeliantės manymu, pareigūnas, nagrinėjęs administracinės teisės pažeidimo bylą, dalies pareiškėjos atsakomybę lengvinančių/švelninančių aplinkybių nežinojo, jų netyrė, vadinasi teismui pateiktų dokumentų – neanalizavo, jų nevertino. Todėl teismas, remdamasis tokiomis pareigūnų padarytomis išvadomis, tuo tarpu jam pateiktų įrodymų netyręs, pažeidė objektyviam ir visapusiškam įrodymų tyrimui ir vertinimui keliamus reikalavimus.

Atsiliepimas

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius (toliau vadinama – VDI) atsiliepimu į L. G. atstovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2011-12-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą. Teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi surinktų įrodymų visuma, objektyviai ir visapusiškai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą bei pagrįstai pripažino L. G. kalta pagal ATPK 41 str. 1 d. ir paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą, taip pat pagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. Pažymi, kad L. G. nurodytos aplinkybės (sunki turtinė padėtis, skoliniai įsipareigojimai bankams, finansinė parama vaikui ir pensinio amžiaus mamai ir kt.) nėra įtrauktos į ATPK 31 str. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių sąrašą. Be to, Pareiškėjos sunki turtinė padėtis niekaip negalėjo įtakoti nustatytų norminių aktų pažeidimų atsiradimui. Priešingai apeliantės teiginiams, ATP protokolas surašytas tiksliai ir išsamiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš skundo, apeliantė nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimu dėl L. G. nubaudimo pagal ATPK 41 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad skundžiamas 2011-12-08 teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais ar keisti jį nėra pagrindo.

ATPK 41 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo, šis nusižengimas L. G. inkriminuotas dėl LR darbo kodekso 147 str. 1 ir 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Pagal Darbo kodekso 147 str. 1 d. kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybių ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis. Pagal Darbo kodekso 147 str. 3 d. darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

Nors skundu ginčijami tiek pirmiau minėtų darbo įstatymų pažeidimai, tiek atitinkamai – inkriminuoto ATPK 41 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėtis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų šis teismas nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. G. padarė ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas L. G. kalta, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Jos kaltę neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolo bei patikrinimo akto duomenys, darbuotojų pirminiai paaiškinimai, rašytiniai dokumentai ir kiti duomenys. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl L. G. kaltės, išklausė tiek pačios L. G., jos atstovės, tiek ir VDI atstovų paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu konstatavo darbo įstatymų pažeidimo pagal ATPK 41 str. 1 d. sudėtį pažeidėjos veiksmuose. Nors apylinkės teismui buvo pateikti VDI patikrinimo metu dirbusių darbuotojų vardais surašyti raštiški prašymai dėl leidimo dirbti patikrinimo dieną tam tikromis, kitomis nei darbo grafike nurodytomis valandomis, jie nepaneigia pirminių pastarųjų darbuotojų VDI atstovams pateiktų paaiškinimų, kurių turinyje apie jokius jų pačių darbdaviui rašytus prašymus dirbti kitomis nei grafike nurodytomis valandomis neužsimenama. Be to, šios aplinkybės bei pirmiau paminėtieji raštiški prašymai, kurie yra be jokių darbdavio ar jo įgaliotų atstovų atžymų (apie tokių prašymų gavimo datą, registraciją ir kt.), leidžia abejoti apie šių prašymų buvimą darbdavio lokalinių teisės aktų apyvartoje. Šių aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų viseto kontekste patvirtina administraciniame kaltinime nurodytas darbuotojas dirbus ne pagal grafiką. Darbo ne pagal grafiką faktų nustatymas nukreipia ir sąlygoja būtinybę taikyti suminę darbo laiko apskaitą, kuri ne pagal grafiką dirbusioms darbuotojoms nebuvo taikoma – ko beje neginčija ir apeliantė. Taigi byloje esančių įrodymų visumos analizė abejonių dėl Darbo kodekso 147 str. 1 ir 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymo bei ATPK 41 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties įrodytumo L. G. veiksmuose teismui nepalieka.

Skunde pateikiami subjektyvūs, pažeidėjai palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu argumentuotai įvertinti, teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl L. G. kaltės nekeičia. Tai, kad apylinkės teismas nutarime dėstydamas motyvus apie darbo laiko apskaitą užsimena apie viršvalandžius, nereiškia papildomo darbo įstatymo pažeidimo inkriminavimo bei išėjimo iš administracinio kaltinimo ribų. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas skundo teiginys apie teisės į gynybą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatė jokių abejotinų aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos L. G. naudai.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamu 2011-12-08 nutarimu teismas teisingai nustatęs, kad L. G. padarė ATPK 41 str. 1 d. numatytą pažeidimą, jai paskyrė tinkamą nuobaudą už jį, nuobauda pažeidėjai individualizuota teisingai ir švelninti jos nėra pagrindo, todėl apeliantės skundas netenkinamas ir šioje dalyje. Skunde nurodomos aplinkybės apie L. G. turtinę padėtį ir kt. išvados dėl jai paskirtos nuobaudos tinkamumo nepaneigia bei nuobaudos švelninimo nesuponuoja. Sutinkamai su teismų praktika, pažeidėjo asmenybės ypatumai tėra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama parenkant skirtinos nuobaudos rūšį ir dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti L. G. ATPK 30¹ str. nuostatas bei švelninti jai paskirtą nuobaudą, nėra. Taip pat nėra teisinio pagrindo skunde nurodomas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant L. G. administracinės atsakomybės dėl jai inkriminuoto nusižengimo klausimą, įrodymų vertinimo ar jai įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimą palikti nepakeistą ir L. G. atstovės advokato padėjėjos A. L. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius