Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-288/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-28
Bylos Nr.
2A-288/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Saint Gobain Statybos gaminiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Maxit“, V. R.
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ribenos prekyba“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-288/2012Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Saint Gobain Statybos gaminiai“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Maxit“) ir ieškovo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-479/2010 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ribenos prekyba“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Maxit“, V. R. komanditinė ūkinė bendrija „Stafonas“, R. P. ir kt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2006 m. liepos 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl 129 658,73 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad jis iš atsakovo UAB „Ribenos prekyba“ 2004 m. rugpjūčio 30 d. nupirko 9 000 kg mūro mišinio M 100/600 M16, kurį panaudojo mūrijant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atlikus namo statybos darbus, ieškovas 2005 m. vasarą pastebėjo, kad plytų mūro siūlės lengvai praleidžia vandenį, kuris ypač po lietaus, vidine lauko puse nubėga žemyn ir semia vidaus pastato sieną. Dėl nekokybiško daikto pardavimo ieškovas kreipėsi į atsakovą ir prašė atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo pretenzijas. Dėl netinkamos prekės pardavimo ieškovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kuri nustatė, jog pretenzija pagrįsta. Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2005 m. gruodžio 8 d. tyrimo aktu Nr. 05-72 konstatuota, kad namo trisluoksnės sienos praleidžia lietaus vandenį per išorines sienos siūles dėl netinkamo skiedinio. Dėl atsakovo parduoto netinkamo skiedinio namo negalima eksploatuoti, o defektų pašalinimas, išardant mūrą ir mūrijant naujai, o senas plytas grąžinant pardavėjui, kainuoja, skaičiuojant 2006 m. sausio 1 d. kainomis, 129 658,73 Lt, kuriuos ir turi atlyginti atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad ieškovo ieškinys nėra pagrįstas. Tai patvirtina atliktos ekspertizės išvados. Nesant įrodytos atsakovo kaltės dėl nekokybiško daikto pardavimo, ieškinys turi būti atmestas.

Trečiasis asmuo UAB „Maxit“ nurodė, kad ieškovui buvo parduotas tinkamos kokybės daiktas ir ieškovo pretenzijos yra nepagrįstos.

Trečiasis asmuo KŪB „Stafonas“ nurodė, kad sprendimo priėmimą palieka teismo nuožiūrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteisė 25 992 Lt nuostoliams atlyginti, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas byloje nustatė, kad 2005 m. spalio 13 d. patikrinimo aktu buvo nustatytas netinkamos kokybės mūro mišinio pardavimo ieškovui faktas, tačiau 2005 m. lapkričio 16 d. įsakymu ši patikrinimo akto nuostata buvo panaikinta. 2005 m. gruodžio 8 d. aktu buvo konstatuotas vandens pratekėjimas pro namo sienų siūles, tačiau sausojo mūro mišinio Vetonit M 100/600 atitikties sertifikatas patvirtino, jog šis produktas gali būti naudojamas vidaus ir išorės darbams. Konstatavo, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. surašytos statybinės teismo ekspertizės išvados patvirtino, kad šis mūro mišinys galėjo būti panaudotas mūro darbams. Taip pat nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. statybinės teismo ekspertizės išvadose nurodoma, jog namo statybos metu nebuvo pildomas statybos žurnalas, nebuvo kontroliuojama, ar sausas mūro mišinys buvo tinkamai saugojamas drėgno oro sąlygomis, kokybiškai ir tiksliai pagal gamintojo nurodymus ruošiamas skiedinys mūro darbams. Bylos duomenys patvirtino, kad mūro mišinys buvo įsigytas 2004 m. rugsėjo 21 d., o darbai vykdyti tik 2005 metų balandžio, gegužės mėnesiais. Teismo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad vandens pratekėjimą nulėmė ir kitos priežastys. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateikti įrodymai ir apie tai, kad atsakovas, parduodamas mūro mišinį, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas ieškovui pardavė mūro mišinį pakuotėse, kuriose nebuvo nurodyta šio mišinio pagaminimo data bei jo būdingos charakteristikos. Teismo nuomone, dėl šios priežasties negalima padaryti išvados, kad ieškovui parduotas mišinys buvo tinkamas naudoti ir jo panaudojimo terminas nebuvo pasibaigęs. Teismas įvertino, kad nepateikus ieškovui informacijos apie mišinio laikymo sąlygas, ieškovas įsigytą mišinį rudenį ir žiemą sandėliavo savo nuožiūra, o pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės išvadas tinkamas mišinio saugojimas iki jo panaudojimo pagal paskirtį turėjo garantuoti jo kokybines charakteristikas. Atsakovo parduoto mišinio saugojimo, panaudojimo termino aplinkybės nebuvo nurodytos ir mišinio reklaminiame buklete. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas byloje teikė įrodymus apie sauso mišinio Vetonit M 100/600 savybes, tačiau, įvertinus šio mišinio pavadinimą pagal sąskaitą-faktūrą M 100/600 M 16, akivaizdu, kad ieškovui buvo parduota atitinkama šio mišinio modifikacija. Informacija apie šios mišinio modifikacijos charakteristikas ieškovui nebuvo pateikta. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių yra dalinė atsakovo kaltė, o teismas ją įvertino 1/5 dalimi nuostolių, tai yra 25 992 Lt (129 658 Lt:5 = 25 992 Lt, LR CK 6.248 str. 4 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Saint Gobain Statybos gaminiai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu pašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 25 992 Lt nuostolių atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškinį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad pardavėjas, t. y. atsakovas, yra atsakingas už galimai netinkamą mūro mišinio saugojimą po pardavimo ir perdavimo ieškovui. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mūro mišinys – tai specifinis gaminys, kuriam taikomi specifiniai laikymo ir naudojimo reikalavimai negu tokio pobūdžio gaminiui yra įprasta ir, kad jis apie tai atsakovo nebuvo tinkamai informuotas. Ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, žinodamas, kad mūro mišinį laikys per visą žiemą ir faktiškai jį naudos tik po keliolikos mėnesių, privalėjo pats domėtis gaminio savybėmis ir jo laikymo sąlygomis. Atsakovas negali būti atsakingas už netinkamą gaminio laikymą po jo įsigijimo.

2. Dėl pasekmių, kurios nurodytos ieškovo ieškinyje, atsakingu turi būti laikomas pats ieškovas, nes statinio statybos metu neužtikrino, kad statinio statyba būtų atliekama laikantis privalomųjų reikalavimų statybos darbams. Tai patvirtina ir ekspertų išvados, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Be to, byloje yra konstatuota, kad apeliantas pateikė atsakovui kokybišką mūro mišinį, kuris yra sertifikuotas ir atitiko jo kokybei keliamus reikalavimus. Įrodymų, paneigiančių šio gaminio kokybę byloje pateikta nebuvo.

3. Pirmosios instancijos teismas priteisė hipotetinius ieškovo nuostolius, kurie nėra pakankamai ir tinkamai pagrįsti CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad sprendime minimi defektų šalinimo darbai netgi nėra atlikti, t. y. nuostoliai nėra faktiškai patirti. Atitinkamai nėra galimybės apskaičiuoti patirtų nuostolių dydžio, kurį pagrįsti turėjo išimtinai ieškovas, tačiau to nepadarė.

4. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Konkrečiai teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp kaltų atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių. Be to, teismas tik hipotetiškai pasisakė, kad atsakovo kaltės yra 1/5, tačiau motyvų, kodėl atsakovas kaltas tik penktadaliu, nenurodė.

Šalies argumentai

Ieškovas A. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas A. K. ieškinys, ir toje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo A. K. ieškinį patenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2005 m. spalio 18 patikrinimo aktas, Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2005 m. gruodžio 8 d. tyrimo aktas, UAB „Skena“ 2006 m. kovo 20 d. aktas patvirtina, kad dėl atsakovo ieškovui parduoto nekokybiško mūro mišinio ieškovas patyrė nuostolių. Pažymi, kad ieškinio pagrįstumą patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu surinkti bei išnagrinėti įrodymai. Apelianto nuomone, 2010 m. rugsėjo 15 d. statybinės teismo ekspertizės išvados apie tai, jog namo statybos metu nebuvo pildomas statybos žurnalas, nebuvo kontroliuojama, ar sausas mūro mišinys buvo tinkamai saugojamas drėgno oro sąlygomis, kokybiškai ir tiksliai pagal gamintojo nurodymus ruošiamas skiedinys mūro darbams, ir kitos išvados yra nepagrįstos, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis jomis skundžiamame sprendime, atitinkamai priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime teismas nenustatė jokios ieškovo kaltės, todėl neaišku kuo remiantis buvo atmesta didžioji ieškinio dalis. Nurodo, kad ieškovo reikalaujama nuostolių suma yra pagrįsta, nes yra paskaičiuota remiantis UAB „Skena“ išvadomis, jos priedėliu Nr. 1 bei vadovaujantis STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio apskaičiavimo tvarka“, 2006 m. sausio 1 d. kainomis.

Atsakovas UAB „Ribenos prekyba“ pateikė prisidėjimą prie trečiojo asmens UAB „Saint Gobain Statybos gaminiai“ apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Ribenos prekyba“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jo argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams, materialinėms ir procesinėms teisės normoms. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. statybos teismo ekspertizės aktas išsamiai atsakė į užduotus klausimus ir pateikė išvadas, kad ginčo statinio techninė priežiūra nebuvo tinkamai organizuota ir vykdoma, kas tikėtina ir lėmė ieškovo nuostolius. Atsakovo nuomone, šis ekspertizės aktas yra laikytinas tinkamu įrodymu byloje, pagrindžiančiu ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieškovo pateiktais įrodymais, nes šie įrodymai neatitiko CPK 216 str. 1 d. reikalavimų.

Trečiasis asmuo UAB „Saint Gobain Statybos gaminiai“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime trečiasis asmuo pakartoja savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl ieškovo nuostolių nepagrindimo ir priežastinio ryšio nebuvimo tarp atsakovo neva kaltų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Papildomai nurodo, kad turėtų būti kritiškai vertinamas apelianto argumentas dėl 2010 m. rugsėjo 15 d. statybinės teismo ekspertizės nepagrįstumo, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šį jo teiginį. Trečiojo asmens nuomone, nepagrįstas yra ir apelianto argumentas, kad nėra nustatyta jokios ieškovo kaltės. 2010 m. rugsėjo 15 d. statybinės teismo ekspertizės akte yra aiškiai nurodoma, kad ieškovo nuostoliai tikėtina atsirado dėl to, kad ieškovas nevykdė tinkamos namo statybos priežiūros. Mano, kad ieškovo neveikimo ir jam priklausančių subjektinių pareigų nevykdymo rizika negali būti perkelta kitiems subjektams, tarp kurių veiksmų ir kilusių padarinių akivaizdžiai nėra objektyvaus teisinio priežastinio ryšio, o ieškovo daromos prielaidos nėra ir negali būti vertinamos kaip pakankamos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o trečiojo asmens UAB „Saint Gobain Statybos gaminiai“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 30 d. pagal sąskaitą-faktūrą RPK Nr. 0002806 kartu su kitomis prekėmis ieškovas nupirko iš prekybos įmonės UAB ,,Ribenos prekyba“ 9 tonas mūro mišinio M 100/600 M 16, kurį 2005 m. balandžio-gegužės mėnesiais panaudojo (duomenys neskelbtini) statomo ieškovo gyvenamojo namo sienų mūrijimui iš klinkerinių apdailos plytų, pirktų iš atsakovės. 2005 m. vasarą apžiūrėjus išmūrytas trisluoksnes gyvenamojo namo sienas, nustatyta, kad plytų mūro siūlės lengvai praleidžia drėgmę, nes lietaus metu vidine lauko mūro puse bėgantis vanduo semia pastato vidaus sieną. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2005 m. spalio 13 d. patikrinimo aktu Nr. 7KS-05-600-104, Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2005 m. gruodžio 8 d. tyrimo aktu Nr. 05-72 ieškovas įrodinėjo, kad nekokybišką statinio apmūrijimą sąlygojo iš atsakovės pirktas netinkamos kokybės mūro mišinys. Teigė, kad optimaliausiai namo fasado apdailos trūkumus ištaisyti galima tik išardžius mūrą ir jį naujai išmūrijus, o vykdant šiuos darbus tektų pakeisti ne tik namo apdailos klinkerines plytas, bet ir medines fasado apdailos dailylentes ir perdaryti jomis atliktą namo fasado apdailą. Pagal ieškovo pateiktą UAB ,,Skena“ sudarytą lokalinę sąmatą ieškovo namo fasado apdailos perdarymas 2006 m. sausio 1 d. kainomis kainuotų 129 658,73 Lt. Šia suma ieškovas įvertina nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, ir prašo juos priteisti iš atsakovės CK 6.363 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pagrindu.

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad šalis siejo vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Kilusio ginčo esmę sudaro vartotojo iš pardavėjo nupirktos prekės kokybės klausimas. Pagal CK 6.350 straipsnio 1 dalį vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Preziumuojama, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (CK 6.363 str. 1 d.). Pagal CK 6.363 straipsnio 2 dalį parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, tai yra daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sąlygas, jeigu daiktas: 1) atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 str. 3 d.). Iš šių normų analizės seka, kad nupirkto daikto netinkamos kokybės pripažinimui būtina nustatyti aplinkybę, kad daikto savybės yra blogesnės už numatytas jam taikomame techniniame reglamente ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Tam, kad pripažinti, jog daikto savybės neatitinka pirkimo-pardavimo sąlygų, būtina nustatyti bent vienos iš CK 6.363 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių nebuvimą.

Pirkėjo A. K. 2004-09-21 sąskaitos-faktūros RPK Nr. 0002806 Eil. Nr. 15 (t. 1, b. l. 7) nurodyta, kad buvo parduotas mūro mišinys M100/600 M16, bet ne VETONIT M100/600. Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų 2001-0611 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Žin., 2001, Nr. 51-1778; 2005, Nr. 87-3263) 11 punkto 11.3 papunkčiu nustatyta, kad pardavėjui draudžiama parduoti prekes be jų atitikties privalomiesiems reikalavimams dokumentų, jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai privalomi. Platintojas – UAB ,,Ribenos prekyba“ realizuotam sauso skiedinio mišiniui M 100/600 M16 nepateikė atitikties sertifikato bei atitikties deklaracijos. Ant sauso skiedinio mišinio pakuotės nenurodyta šio mišinio pagaminimo data bei jo būdingos charakteristikos.

Priešingai negu teigia apeliantas BUAB ,,Ribenos prekyba“ nėra panaikinta valstybinė ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2005 m. spalio 13 d. patikrinimo akto išvados dalis, kad UAB ,,Ribenos prekyba“ realizavo klinkerines plytas bei sausą skiedinio mišinį, nepateikiant šiems statybos produktams atitiktį patvirtinančių dokumentų, t. y. atitikties sertifikatų bei atitikties deklaracijos, tuo pažeidžiant reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 315 3- 4 p. reikalavimai (t. 1, b. l. 47-48, 53).

Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl nekokybiško mūro mišinio tyrė kelios valstybinės institucijos, teismas skyrė statybinę ekspertizę (t. 2, b. l. 134 - 140), kurios išvada Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi (t. 3, b. l. 57 – 63) buvo pripažinta ydinga dėl padarytų procesinių pažeidimų.

Iš esmės nėra paneigtos ir Technologijos universiteto architektūros ir statybos instituto 2005 m. gruodžio 8 d. tyrimo akto M-05-72 išvados, kad gyvenamojo namo trisluoksnės sienos praleidžia lietaus vandenį per išorines sienos siūles dėl siūlėms panaudoto netinkamo skiedinio. Vetonit M 100/600 skiedinys yra hidrofiliškas, mažo tankio ir siūlėse laidus lietaus vandeniui. Lietaus vanduo per tokią siūlę lengvai patenka į tarpsienį (paliktą oro tarpą), nuteka žemyn iki hidroizoliacijos ant perdenginio arba lango angos sąramos, čia kaupiasi, drėkina šiluminę izoliaciją ir išteka per sienų sluoksnius ir į vidų, ir į išorę. Dūmtraukio pratekėjimo priežastis yra ta pati, kaip ir sienų. Šiuo atveju vanduo tarpsienyje kaupiasi ant atramos hidroizoliacijos prie antrojo aukšto ir per laidžias išorinės sienelės siūles išteka ant vidinių sienų. Klinkerinių apdailos plytų išorinei sienai mūryti turėtų būti naudojamas specialus hidrofobinis ir tankus skiedinys. Esant minėtiems trūkumams namo eksploatacija negalima (t. 1, b. l. 18-20). Nustatyta, kad pavyzdžiai laboratoriniams tyrimams buvo paimti iš natūroje esančio namo ((duomenys neskelbtini)). Tik su autentiškais paimtais iš objekto pavyzdžiais buvo atlikti aprašytieji tyrimai. Gauti tyrimų rezultatai yra mažiausiai 3 bandinių rezultatų aritmetinis vidurkis. Išvadose nurodyta pagrindinė lietaus vandens pratekėjimo per namo siūles priežastis: netinkamas išorinėms namo siūlėms skiedinys. Skiedinys hidrofiliškas, mažo tankio (t. 1, b. l. 144).

2009 m. rugpjūčio 27 d. teismas paskyrė pakartotinę statybos techninę ekspertizę (t. 3, b. l. 193-194). Pateiktame statybinės teismo ekspertizės akte ekspertas nurodo, kad netaikė specialių tyrimo metodų, apsiribojo tik vizualine išorinių sienų ir dūmtraukių konstrukcinių sprendimų bei panaudotų statybinių medžiagų apžiūra ir palyginimu su projektiniais sprendimais, jo požiūriu ankstesnių tyrimų duomenys yra abejotini, tačiau šiai išvadai pagrįsti argumentų nepateikia. Nurodo, kad priklausomai nuo vėjo krypties, lietaus intensyvumo gali atsirasti didesnis ar mažesnis plytų mūro įdrėkis, tokie atvejai turi laikiną pobūdį. Absoliutaus šio teiginio pagrįstumo negalima nustatyti dėl netinkamos statinių statybos techninės priežiūros ir dėl sauso mūro mišinio, saugojimo ir panaudojimo statybvietėje, sąlygų laikymosi, t. y. ekspertas iš esmės neatsakė į klausimą kas lemia, kad gyvenamojo namo sienos, dūmtraukio sienos praleidžia lietaus vandenį (t.4, b. l. 14-20).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktų tyrimų išvados galutinėje išvadoje nėra paneigta, kad ieškovo gyvenamojo namo išorės sienų mūrijimui panaudotas mišinys yra mažo tankio, intensyviai sugeria vandenį (hidrofiliškas) ir laidus vandeniui, t. y. pagal savo savybes neatitinka kokybinių rodiklių, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (Lietuvos Respublikos CK 6.363 str. 3 d. 3 p.). Akivaizdu, kad ieškovui buvo parduotas mūro mišinys M100/600 M16, bet ne VETONIT M100/600, kurio tinkamas savybes įrodinėjo atsakovas (t. 1, b. l. 52). Šios aplinkybės vertinamos ne atsakovo naudai, jos patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas BUAB ,,Ribenos prekyba“ pardavė atsakovui pakuotes su mūro mišiniu, kuriose nenurodyti realizavimo terminai bei šiam mišiniui būdingos savybės, t. y. nėra galimybės nustatyti, ar šis mišinys buvo tinkamas naudojimui, kokie reikalavimai dėl saugojimo ar ieškovas atsižvelgiant į rekomendacijas tinkamai žiemos laikotarpiu iki pradedant statybos darbus šias medžiagas sandėliavo.

Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo išorės trisluoksnių sienų klinkerinių plytų mūrui ir dūmtraukio statybai buvo panaudotas sauso mūro VETONIT M100/600 M16 mišinys, kuriam atitikties sertifikatas nepateiktas, civilinėje byloje pateiktas atitikties sertifikatas yra ne minėtam mūro mišiniui, o VETONIT M 100/600 (t. 1, b. l. 128, 130), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui parduota kitokia mūro mišinio VETONIT M100/600 modifikacija. Atsakovė savo nuomonės dėl šių neatitikimų nėra pareiškusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnis nustato pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, suteikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: kainą, kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį (Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Minėto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad vartotojas turi teisę gauti išsamią informaciją apie perkamą ar naudojamą prekę; informacija turi būti teisinga, išsami, tiksli ir aiški; ji turi būti pateikta prieš įsigyjant prekę, pateikta raštu, valstybine kalba. Pažymėtina, kad jeigu vartotojas A. K. būtų žinojęs, kad įsigyjamos prekės nepateisins jo lūkesčių, iš viso jų UAB ,,Ribenos prekyba“ parduotuvėje būtų nepirkęs. Įgyta prekė nepateisino vartotojo A. K. lūkesčių, dėl nekokybiškos įgytos prekės ir atsiradusių pasekmių – gyvenamojo namo defektų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaip minėta, UAB „Skena“ 2006 m. kovo 20 d. akto Nr. 06-03/01 išvadose konstatuota, kad optimaliausias variantas, garantuojantis projekto autoriaus numatyto rezultato pasiekimą ir užtikrinantis projektinį apdailos ilgaamžiškumą, yra apdailinio mūro išardymas ir išmūrijimas naujai, grąžinant išardyto mūro klinkerines plytas pardavėjui; ardant bei permūrijant apdailinį mūrą tektų pakeisti ir medines fasado apdailos dailylentes, nes ardant mūrą jos pasižeis, o be to pasikeitus naujo apdailinio mūro gabaritams, reikės apdailą medinėmis dailylentėmis perdaryti; remiantis pateiktomis išvadomis ir priedėliu Nr. 1 bei vadovaujantis STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio apskaičiavimo tvarka“, 2006 m. sausio 1 d. kainomis paskaičiuota, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apdailos perdarymui reikia 129 658,73 Lt.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo prekė buvo naudojama ieškovo gyvenamojo namo statybai, kurios techninę priežiūrą pagal 2004 -06-29 sudarytą statinio statybos techninės priežiūros sutartį vykdė byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti V. R. komanditinė ūkinė bendrija ,,Stafonas“, techniniu priežiūros inžinieriumi paskyrusi V. B. (t. 1, b. l. 18). Statinio techninis prižiūrėtojas įsipareigojo atlikti statybos techninę priežiūrą pagal STR 1.09.05:2002 ,,Statinio statybos techninė priežiūra“ ir vykdyti šio reglamento IV skyriaus 18 punkte numatytas pareigas, viena kurių yra pareiga kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai. Klinkerinių plytų mūrijimo darbus atliko R. P. (t. 1, b. l. 147-148). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo gyvenamojo namo statybos techninė priežiūra nebuvo tinkamai organizuota, nebuvo tikrinama statyboje naudojamų medžiagų kokybė ir ją patvirtinantys dokumentai. Dėl šių priežasčių laikytina, kad ieškovas taip pat yra atsakingas dėl patirtų nuostolių. Vertinant šias aplinkybes yra reikšmingos ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. nuostatos dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo. Teisėjų kolegija mano, kad ieškinys turi būti tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant, kad ieškovas yra vartotojas, silpnoji šio ginčo šalis, nepaneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nupirktą mūro mišinį jis sandėliavo tinkamai, jam turi būti atlyginta ne 1/5 dalis nuostolių, o 1/2 dalis t. y. 64 829 Lt.

Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šalys viena kitai atstovavimo išlaidų neatlygina, nes ieškinys yra patenkintas iš dalies, abi šalys turėjo atstovavimo išlaidų, galimybė atgauti priteistus nuostolius bei atstovavimo išlaidas iš bankrutuojančios įmonės yra ribotos. Dėl tų pačių priežasčių teismas laikė, kad kiekvienai iš šalių atitenka ir jų patirtos išlaidos už ekspertizių atlikimą. Remiantis CPK 87 str. 6 p. teismas abiems šalims grąžino jų sumokėtą žyminį mokestį. Teisėjų kolegija vertina, kad šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra sąžiningas, protingas ir teisingas. Bylos šalys to neginčija.

Apeliacinės instancijos teisme bylos rezultatas yra palankus ieškovui, tačiau nepalankus trečiajam asmeniui ir atsakovui. Dėl šios priežasties trečiojo asmens ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos jų patirtos apeliacinės instancijos teisme yra jiems nepriteistinos. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo nei konkrečios priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikia įrodymų joms pagrįsti. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra jam priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti, ieškovui A. K. ((duomenys neskelbtini)) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ribenos prekyba“ priteistų nuostolių dydį padidinant iki 64 829 Lt (šešiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt devynių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusDonatas Šernas