- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- II-213-1059/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00088-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Pareiškėjas
- V. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2018 rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 83-ANR_N-1800-2018 nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) Reagavimo skyriaus viršininkas V. A. 2018-09-13 priėmė nutarimą Nr. 83-ANR_N-1800-2018 administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas), kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 str. 1 d. nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nurodė, kad išnagrinėjus surinktą medžiagą, nustatyta, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
V. S. pateikė skundą dėl Nutarimo (b. l. 2-5) bei skundo patikslinimą (b. l. 25-33) prašydama Nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui ikiteisminiam tyrimui atlikti. Nurodo, kad ji Nutarimą apskundė institucijos vadovui, kuris jos skundą persiuntė teismui. S. S., L. S. ir D. Š. veiksmuose yra nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d., 145 str. 1, 2 d., 284 str., 294 str., požymių, todėl prašo jų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. 2018-08-30 ir 2018-08-31 S. šeimos narių veiksmai, nukreipti veikti prieš jos ir I. V. U. teises, laisves ir jų nuosavybę yra susiję. 2018-08-31 vykęs psichologinis smurtas, savavaldžiavimas, pasireiškęs užtvarų I. V. U. namų valdoje statymu yra 2018-08-30 darytos veikos tąsa. Mano, kad yra neteisinga skaidyti tęstines veikas į atskirus epizodus, taip sumenkinant veikų mastus ir iškreipiant jomis daromus siekius, o kartu ir veikų kvalifikavimą. Mano, kad S. šeimos ir jų svečio D. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Žemė, kurioje savavaldžiauja S. ir dėl ko buvo kviesti policijos pareigūnai nuosavybės teise pagal esamus dokumentus priklauso jai ir I. V. U., todėl policijos pareigūnai privalo apginti nukentėjusius asmenis, atlikti išsamų tyrimą tam, kad būtų atstatytos pažeistos jos ir dukters I. V. U. teisės ir teisėti interesai.
Posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji palaiko pateiktą skundą ir prašo jį tenkinti. Iš esmės pripažįsta, kad S. ir D. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl Nutarimas gali būti laikomas teisėtu, tačiau mano, kad šių asmenų veiksmai turi nusikalstamų veikų požymių dėl ko prašo pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant ištirti asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Patvirtino, kad 2018-08-31 dieną ji su dukra buvo lauke ir valgė avietes, ten tuo metu taip pat buvo L. S. ir S. S., kurios garsiai kalbėjo apie ją ir taip ją provokavo. Kalbėjo, kad neva ji sakiusi, kad S. S. nužudė buvusią jos namo savininkę. Ji tam paprieštaravo bei nurodė, kad buvusi namo savininkė mirė senelių globos namuose. Tada S. S. nurodė, kad ji kalba su „pyzda“, į ką ji atsakė, kad kalba su burna. L. S. ją išvadino psiche, veikiama pilnaties, turgaus boba, valytoja. Prie jos taipogi priėjo grėsmingai nusiteikęs S. svečias D. Š., kuris pasakė, kad „dabar pamatys, kas joms bus“, tai suprato kaip grasinimą. Vėliau pamatė, kad įkaltas dar vienas kuolas I. V. U. namų valdoje, ką suprato kaip savavaldžiavimą. Nurodė, kad jos nuomone policijos pareigūnai dangsto S. šeimos nusikalstamas veikas ir yra šališki. Mano, kad S. turi palaikymą ir iš prokuratūros. Ilgą laiką S. tyčiojasi iš jos ir jos dukters I. V. U., bando užgrobti jų žemę, savo savavališkais veiksmais varžo jos ir dukros teises ir laisves, sudarytais suvaržymais ją kankina.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK atsiliepimu į skundą (b. l. 9) nurodė, kad Nutarimas yra pagrįstas, o skundas netenkintinas. Nesutarimai dėl žemės sklypo ribų tarp V. S. ir S. šeimos yra įsisenėję. Dėl šių nesutarimų Rokiškio r. PK 2018-04-08 pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 str. bylos teisena. Siekdami surinkti visus duomenis teisingam sprendimo priėmimui paprašė pateikti turimą informaciją apie sklypų ribų nustatymą Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio Žemėtvarkos ir geodezijos skyrių ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrių. Iš minėtų įstaigų gauti atsakymai, kad sklypų ribų paženklinimo darbai nėra baigti. Sprendimas dėl 2018-08-30 pareiškime nurodytų galimų pažeidimų bus priimamas tik tada, kai bus baigti sklypų kadastriniai matavimai ir teisiškai įregistruoti sklypų riboženkliai. 2018-08-31 gautas V. S. pareiškimas ROIK 0118000473544 apie žodinį konfliktą su kaimynais S. V. A., išnagrinėjęs surinktą medžiagą, priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes S. šeimos narių ir jų svečių padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 str. požymių.
Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovas V. A. nurodė, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašė jį palikti nepakeistą. Buvo atliekamas tyrimas dėl V. S. 2018-08-31 pareiškimo, kurio metu apklausti dalyvavę konflikte asmenys bei tyrimo metu padarius išvadą, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta. Jam yra žinoma, kad V. S. ir S. šeimos santykiai yra konfliktiški ir policijoje buvo tiriamas ne vienas minimų asmenų pareiškimas ir skundas.
L. S., kurią V. S. prašo nubausti už atliktus neteisėtus veiksmus, posėdžio metu prašė V. S. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad santykiai su V. S. šiuo metu yra blogi. Tai tęsiasi apie du metus, nuo tada kai tėvai pradėjo daryti sklypo ribų kadastrinius matavimus. V. S. mėto į jų sklypą akmenis, koneveikia juos, kviečia policijos pareigūnus, rašo skundus. 2018-08-30 V. S. jos mamą išvadino „pinda“. Sekančią dieną V. S. sukiojo pirštą ties smilkiniu, todėl ji jos paklausė, ką ji daro, tačiau jos necenzūriniais žodžiais nekoneveikė. V. S. S. išvadino prasčiokais, mužikais, kolūkiečiais, jos mamą „pradavalka“.
S. S., kurią V. S. prašo nubausti už atliktus neteisėtus veiksmus, nurodė, kad santykiai su V. S. blogi nuo pat kadastrinių matavimų pradžios. V. S. sužinojusi apie kadastrinius matavimus atbėgo pas juos su elektros impulsiniu prietaisu ir grasino atjungti jos vyrui stimuliatorių, o kai vyras ją išstūmė pro duris, grasino, kad jos vyras jam už tai kojas išsukios. Ji 2018-08-31 pamačiusi, kad V. S. jai rodo visokius gestus prie jos priėjo ir paklausė ko ji norinti, taip pat kodėl ji ją vakar išvadino „pinda“. V. S. tada pradėjo rėkti, kad ji su burna kalba, ją vadino „pradavalka“, sena boba, į ką ji atsakė, kad V. S. yra turginė, nes ši prekiauja turguje. V. S. ji nekoneveikė.
D. Š., kurį V. S. prašo nubausti už atliktus neteisėtus veiksmus, 2018-09-09 apklaustas liudytoju nurodė, kad 2018-08-31 jam būnant pas savo draugės L. S. mamą (duomenys neskelbtini), išgirdo V. S. sakant prasčiokai, kolūkiečiai. Suprato, kad kaimynė provokuoja konfliktą, nes tarp L. S. tėvų ir V. S. vyksta nesutarimai dėl žemės sklypo ribų. Jis priėjo artyn bei pasakė baigti tas nesąmones. V. S. jo paklausė „Kas tu per vienas?“. Jis paklausė jos, kodėl jį tujina, į ką ji atsakė, kad jis yra niekas. Nebenorėdami veltis į konfliktą jie nuėjo (administracinio nusižengimo medžiagos Nr. 18091545659 l. 20-21).
Liudytoja I. V. U. posėdžio metu paaiškino, kad S. bando užgrobti jų žemę. Jie jos mamą žemina, ją vadina psichine ligone, šmeižia ją kaimo gyventojams dėl ko pastarieji nebenori su ja bendrauti bei jai padėti. Dėl jų tarpusavio konfliktų buvo eilę kartų kviesta policija. Šiuo metu nagrinėjami skundai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2018-08-31 dieną jos su mama valgė avietes, kai S. S. jas pradėjo provokuoti bei kreipėsi į jos mamą sakydama, kad ji neva sakiusi, kad S. užmušė S. į ką jos mama atsakė, kad taip nesakiusi ir negalėjusi sakyti. Atėjusi L. S. jos mamą vadino „psiche“, neadekvačia, rašančią sapnų knygą. D. Š. priėjęs arčiau pradėjo joms grasinti nurodydamas, kad „pamatysit, kas jums bus“. Jos su mama bijo S., todėl suprato, kad prieš jas gali būti panaudotas smurtas. Jos grįžo namo, o vėliau pamatė, kad jų žemėje yra įkaltas kuolas dėl ko jos iškvietė policijos pareigūnus. Pagrindinė konfliktų priežastis yra nesutarimai dėl žemės sklypo ribų.
V. S. skundas netenkintinas.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
ANK 641 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš ginčijamo Nutarimo ir Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus viršininko V. A. atsiliepimo į skundą (b. l. 9) matyti, kad Nutarimas priimtas, nes S. šeimos narių ir jų svečių padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 str. požymių. Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga Nr. 18091545659, matyti, kad gavus V. S. skundą buvo imtasi priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Byloje buvo apklausti visi konflikto metu dalyvavę asmenys bei gautų duomenų pagrindu buvo padaryta išvada, kad veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl nutarta nepradėti administracinės teisenos. Teismas posėdyje išnagrinėjęs V. S. skundą, įvertinęs surinktus įrodymus ir išklausęs proceso dalyvių su Nutarimu ir jame padaryta išvada sutinka.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ANK 481 str. 1 d. dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šis nusižengimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad aptariamas įvykis vyko S., V. S. ir I. V. U. žemės sklypuose, t. y. ne viešoje, o privačioje teritorijoje. V. S. savo skunde ir posėdžio metu, o liudytoja pareiškėjos dukra I. V. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-08-31 S. šeimos nariai V. S. išvadino psiche, veikiama pilnaties, turgaus boba.
Išnagrinėjus bylą negalima vienareikšmiškai teigti, kad visi šie žodžiai buvo išsakyti, nes V. S. ir jos dukters I. V. U. parodymai skiriasi nuo L. S., S. S. ir D. Š. nurodomų aplinkybių. S. S. pripažino, kad V. S. pavadino turgine, nes ji ją savo ruožtu vadino „pradavalka“, sena boba, o S. šeimą prasčiokais ir kolūkiečiais.
Iš išdėstyto aukščiau galima daryti išvadą, kad galimai S. šeimos nariai bendravo su pareiškėja nemandagiai, tačiau kaip matyti iš L. S., S. S. ir D. Š. parodymų, kad konfliktas buvo abipusis ir nemalonūs žodžiai buvo išsakyti abiejų konflikto šalių.
Teismo vertinimu konfliktas yra kilęs dėl tarpusavio nesutarimų bei tarp šalia gyvenančių kaimynų trunka jau ilgą laiką. Santykiai tarp šeimų yra įtempti, todėl aptariamos situacijos kai kaimynai aiškindamiesi tarpusavio santykius vienas kitam išsako įžeidžiančius žodžius negalima vertinti kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo. Teismas konstatuoja, kad nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas.
Aiškinantis ar L. S., S. S. ir D. Š. veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis taip pat reikia išsiaiškinti, kur buvo nukreipta jų tyčia. Šiuo atveju visapusiškai ištyrus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad aukščiau minimų asmenų tyčia buvo nukreipta į tarpusavio santykių aiškinimąsi, be to, aiškinantis kaltininko tyčią svarbu nustatyti, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą. Tai turi būti pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų teigti, kad L. S., S. S. ir D. Š. savo veiksmais būtų norėję pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir ją pažeidė. Konstatuotina, kad savo ir kaimynės konfliktą jie supratę, kaip tarpusavio santykių aiškinimąsi, kurio pagrindinė priežastis yra konfliktas dėl sklypo ribų, taip pat tuometinis V. S. elgesys – gestų rodymas, išsakyti žodžiai. Konfliktas vyko tarp kaimynų ir pašaliniai asmenys jo nebuvo paveikti. Pažymėtina, kad aptariamo konflikto metu pasak pareiškėjos su S. šeima buvusi B. A. apklausta kaip liudytoja nurodė jokio konflikto nemačiusi (administracinio nusižengimo medžiagos Nr. 18091545659 l. 13-15).
Teismas, kaip jau minėjo anksčiau vadovaudamasis ANK 641 str. nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas šiuo atveju nustatė, kad institucijos nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 481 str. 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas, nes asmenų, kurių atžvilgiu šią teiseną yra prašoma pradėti veiksmuose nėra minimo administracinio nusižengimo sudėties požymių. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
V. S. skunde taip pat nurodo, kad S. S., L. S. ir D. Š. veiksmuose yra nusikaltimų numatytų BK 187 str. 1 d., 145 str. 1, 2 d., 284 str., 294 str., požymių.
Teismas atsakydamas į pareiškėjos argumentus ir jos patikslintame skunde suformuluotą prašymą – panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną ir grąžinti bylą Nutarimą priėmusiai institucijai ikiteisminiam tyrimui atlikti, pažymi, kad baudžiamasis ir administracinių nusižengimų teisenos procesai yra atskiri. Veiką pripažinus administraciniu nusižengimu yra pradedamas administracinių nusižengimų teisenos procesas, o veiką pripažinus nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu – baudžiamasis procesas. Pareiškėjos prašymas panaikinus Nutarimą pradėti administracinę teiseną ir tuo pačiu atlikti ikiteisminį tyrimą yra neteisingai suformuluotas ir iš esmės negalimas, nes asmens veika gali būti pripažinta arba administraciniu nusižengimu arba nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu ir dėl tos pačios veikos gali vykti tik vienas procesas, o ne abu kartu. Iš to seka, kad nustačius jog asmens veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių dėl šio veikimo pradėta administracinė teisena turėtų būti nutraukta bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad administracinę teiseną atsisakyta pradėti buvo pagrįstai, tačiau jos nuomone S. S., L. S. ir D. Š. veiksmai turi nusikalstamų veikų požymių dėl ko jų atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjai išaiškintina, kad ikiteisminis tyrimas yra pradedamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. numatyta tvarka, todėl pareiškėja manydama, kad buvo padaryta nusikalstama veika su pareiškimu, skundu ar pranešimu turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
V. S. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko V. A. 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 83-ANR_N-1800-2018, nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.