Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.;

1.1.8.8.;

1.1.8.10.1.; 1.2.14.10.; 1.2.30.5.;

2.1.4.4.;2.1.4.5.4.;2.1.4.6.; 2.1.4.7.;

2.1.4.11.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.;

2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.9.;

2.1.10.1.;2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.;

2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.1.;

2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.;

2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.;2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.;

2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6. NUOSPRENDIS

2012 m. gegužės 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

VYGINTAS PETRULIS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rokiškyje Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Senontas“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 310 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. (toliau-kaltinamasis) tyčia sugadino svetimo turtą ir žiauriai elgėsi su gyvūnu dėl ko gyvūnas buvo suluošintas, o būtent:

jis 2011-07-15, apie 20.20 val. būdamas savo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), šovė 5,5 mm kalibro B2 modelio pneumatiniu šautuvu-pneumatiniu nešaunamuoju ginklu, į J. Z. priklausantį 1 m. 2 mėn. amžiaus, dobermanų veislės šunį, esantį už V. P. sklypo teritorijos ribų, t.y. žiauriai elgėsi su gyvūnu, tuo padarė ties kaire mente apie 2 cm šautinę žaizdą, t.y. suluošino nukentėjusiajai J. Z. priklausantį gyvūną.

Jis gi 2011-07-15, apie 20.20 val. būdamas savo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), šovęs 5,5 mm kalibro B2 modelio pneumatiniu šautuvu-pneumatiniu nešaunamuoju ginklu, į J. Z. priklausantį 2000 Lt vertės, 1 m. 2 mėn. amžiaus, dobermanų veislės šunį, tuo žiauriai elgdamasis su gyvūnu , padarė ties kaire mente apie 2 cm šautinę žaizdą, t.y. suluošindamas nukentėjusiajai J. Z. priklausantį gyvūną, sugadino jį nes žaizdos vietoje susiformavo masyvus, kietas, skausmingas raumenų bei odos randas, dėl ko šuo negali normaliai judėti, šlubčioja, greitai pavargsta, t. y. sugadino svetimą - J. Z. priklausantį 2000 Lt vertės turtą.

2011-05-25 įtariamojo apklausos metu V. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta dėl to, kad šovė tiesiogiai vieną kartą į moters šunį. Pneumatinį šautuvą jis buvo nusipirkęs prieš du metus iš internetinės svetainės. Šautuvas buvo pastoviai laikomas namuose, kuriuose jis gyvena. Šautuvą nutarė įsigyti tam, kad gyvena nuošalioje vietoje, be kaimynų, aplinkui yra miškas. Per tuos du metus net tris kartus buvo įvykdytos vagystės iš namo teritorijos. Namo teritorija yra pilnai aptverta. Žinojo, kad tokiam šautuvui jokio leidimo nereikia. Pirko šį šautuvą tik dėl savisaugos. Pats neturi medžiotojo pažymėjimo, neturėjo. Šis šautuvas šaudo mažytėmis kulkomis, tokiomis kaip tire. Šio šautuvo dokumentų pirkimo metu negavo. Dėl nusikalstamos veikos , kurią jis įtariamas tai gali pasakyti tai, kad šovė į įtarime minimą dobermanų veislės šunį gindamas savo katiną. Šuo jau buvo jo šeimos katiną prispaudęs prie tvoros. Šovė į šunį iš savo teritorijos, šuo buvo apie 1,5 m. nuo jo. Taikė tiesiogiai į užpakalinę šuns kūno dalį. Prieš tiesioginį šūvį į šunį jis šovė iš minimo šautuvo dar apie tris kartus į orą, norėdamas perspėti, išgąsdinti šunį. Prie atbėgusio šuns, kai jis šovė tris kartus į orą, moters jokios nebuvo. Pastebėjo po šių šūvių atbėgančią moteriškę nuo keliuko pusės, per mišką. Kaip tik tuo metu atbėgo jų šeimos katinas, kurį tas šuo griebė. Jis užtaisė šautuvą ir nukreipęs tiesiogiai į šunį, iššovė. Sutinka, kad visas įvykis buvo įtarime nurodytu laiku, tai yra 2011-07-15-penktadienį, tai buvo po 20.00 val. Jis paėmęs savo pneumatinį šautuvą, norėdamas atbaidyti kaimynės šunį, į šunį užtaisęs šautuvą, paleido vieną šūvį. Tikrai nenorėjo užmušti šuns, kitaip jo stipriai sužaloti, pasityčioti iš šuns. Tuo metu nieko kito nesugalvojo, tik kaip paleisti šūvį. Specialiai į kokį svetimo šuns svarbų gyvybinį organą-akis, krūtinę nesitaikė, paleido šūvį, nukreipęs šautuvą į šuns galinę kūno dalį. Kur tiksliai pataikė šuniui negali pasakyti, nes reikėjo dar šauti pro tvorą. Savo poelgį vertina kaip gynybinį, supranta, kad pasielgė neteisėtai, tikrai nereikėjo, nederėjo taip elgtis, bet tuo metu nieko kito nesugalvojo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Yra pasiruošęs atsiprašyti kaimynės, atlyginti jos patirtą turtinę žalą dėl šuns gydymo, protingumo ribose. Prašo esant galimybei jį sutaikyti su nukentėjusiuoju asmeniu. Yra neteistas. Tikrai pasižada, kad daugiau nenusikals, kontroliuos savo elgesį. Šio viso įvykio metu, jis dar prieš šaudydamas, tai moteriškei, iš savo sklypo galo šūktelėjo, kad ji prisirištų šunį, nes jo šunys, kurių turi tris, gindami savo teritoriją, gali išlaužyti kieme pasodintus vaiskrūmius. Į tai moteriškė nieko neatsakė. Į klausimą ar turimą šautuvą buvo nukreipęs į moterį-šuns šeimininkę, atsakė, kad ne. Dėl viso šio įvykio, kaip minėjo, gailisi, pripažįsta, kad šovė, specialiai taikė į svetimą šunį, bet šuns tikrai pribaigti, suluošinti nenorėjo, norėjo jį tik atbaidyti. Įvykio metu išgėręs nebuvo. Kai šovė į svetimą šunį, kiemo teritorijoje nieko nebuvo. Į klausimą kada rankose atsirado šautuvas, atsakė, kad kai svetimas šuo atbėgo prie šiltnamio palei tvorą, kur yra jo daržas. Šuo buvo už tvoros, prie jos iš kitos pusės pribėgo trys įtariamojo šunys ir jie tarpusavyje lojo. Tada įtariamasis nuėjo namo ir pasiėmė iš jų savo šautuvą, norėdamas nuvyti svetimą šunį. Į klausimą ar matė šuns šeimininkus tuo metu, atsakė, kad nematė. Jis, kaip minėjo, iššovė tris kartus į orą, pertaisydamas šautuvą, nes kiekvieną kartą prieš iššaunant iš to šautuvo, jį reikia užtaisyti. Po tų trijų šūvių svetimas šuo nereagavo. Tada pasirodė katinas, kuris tuo metu buvo už tvoros lauke, o svetimas šuo, pastebėjęs jį, griebė ir prispaudė kojomis prie tvoros. Tada įtariamasis pertaisė šautuvą ir nusitaikęs tiesiogiai į šunį, iššovė į jį. Šuo buvo jam iš šono. Į klausimą ar šaudamas į svetimą šunį, bendravo su jo šeimininku-moteriške, atsakė, kad ne. Moteriškė pasirodė tik kiek vėliau. Šuo paleido katiną, kuris pasileido į namus (b.l. 84-85).

2011-09-14 įtariamojo apklausos metu V. P. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą jis susipažino, įtarimo esmę supranta. Pasilieka prie savo 2011-07-21 apklausos parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu per savo parodymų patikrinimą vietoje parodė visas įvykio aplinkybes. Šautuvas jo rankose atsirado po to, kad jam stovint savo sklype prie šiltnamio už tvoros atbėgo svetimas jam nepažįstamas dobermanų veislės šuo. Prieš tai jis, būdamas savo sklype, užėjęs už krepšinio aikštelės, sušaukė prie miškelio už tvoros pamatytai moteriai, kuri suprato, kad yra to šuns savininkė, kad ji pasiimtų savo šunį, kuris atbėgo palaidas ir pradėjo loti su jo trimis šunimis, esančiais jo sklype, erzintis. Jis tada ir sumanė pabaidyti svetimą šunį, žinojo, kad pas jį yra namuose šautuvas, pneumatinis, kuris šaudo mažomis kulkomis, tokiomis kaip tire. Tokiam šautuvui, kiek žino, net nereikia turėti jokio leidimo. Taigi pasiėmęs iš namų šautuvą, jis greitai grįžo atgal prie šiltnamio, kaip minėjo, iššovė pertaisydamas 3 šūvius į viršų, į orą, svetimas šuo nereagavo, išsigandęs šūvių pasirodė tuo metu jų šeimos katinas, kuris atbėgo iš lauko. Tas svetimas šuo puolė tą katiną, sugriebė jį savo nasrais. Jis nusitaikęs į šunį iššovė į jį. Taip, pripažįsta taikė tiesiai į šunį, taikė į šuns užpakalinį kumpį, šuo judėjo. Atstumas buvo iki svetimo šuns, buvusio už tvoros, maždaug iki 2 m. Po šūvio šuo paleido katiną, kuris nubėgo vartų link, nubėgo tiesiai į namus. Jis su šautuvu taip pat nuėjo į savo namus. Tai yra nori pasakyti, kad kai šovė į svetimą atbėgusį šunį ir į orą ir po to į patį šunį jokios moters šalia šuns nebuvo. Jis su moterimi bendravo tik tiek, kiek pasakė jai nuo krepšinio aikštelės, kad ji prisirištų savo šunį. Savo kaltę mato tik tame, kad galbūt galėjo išspręsti visą šį reikalą kitaip, pavyzdžiui mesdamas į šunį kokį nors daiktą, pavyzdžiui akmenį, o ne šovęs į jį. Tuo metu kaip tik rankose buvo šautuvas. Supranta, kad moteris, šuns savininkas, patyrė galimą nuostolį dėl šuns sužalojimo, todėl protingumo ribose jis gali ir sutinka šuns šeimininkui padengti patirtą nuostolį. Po šūvio su šuns šeimininkais nebendravo, neteko su jais bendrauti ir lyg šiol ( b.l. 98).

Įtariamasis V. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 88-93).

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus (b.l. 149-150).

V. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 310 str., 187 str. 1d. pagrįsta šiais įrodymais:

R. Z. protokolu-pareiškimu, kuriuo jis pareiškė, kad 2011-07-15 apie 20.00 val. jo sutuoktinei J. Z. vedžiojant šunį, (duomenys neskelbtini). atviroje vietovėje, (duomenys neskelbtini). gyventojas iš savo sklypo per tvorą šovė su šautuvu į dobermanų veislės šun., pataikydamas šuniui į kairį priekinį žastą, jį sužeisdamas. Dėl šuns sužalojimo kreipsis į veterinarijos kliniką, padarytą materialinę žalą nurodys vėliau ( b.l. 1).

Prokuroro reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d. (b.l. 5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kurio apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)., kuri aptverta 180 cm metaline tvora. Palei pietvakarinę tvoros dalį 3 m. nuo sklypo ribų išmintas atviroje vietovėje keliukas vedantis iš (duomenys neskelbtini) link miškelio. Sodyba yra pietvakarinėje Vilkeliškių k. pusėje ir yra kraštinė. Vakarinėje sodybos pusėje yra bendro naudojimo kelias, kuriuo atvažiuojant galima pravažiuoti į mišką, kuris yra 250 m. nuo sodybos. (b.l. 6-8).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš J. Z. buvo paimtas dobermanų veislės šuo ( b.l. 9).

Objekto apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas dobermanų veislės šuo, apžiūros metu nustatyta, kad Vilniaus r. Zujūnų sen., Vilkeliškių k. R. Z. namuose apžiūrimas dobermanų veislės šuo, virš priekinės kairės šuns kojos matoma kraujuojanti šautinė 3 mm dydžio žaizda. Ant šuns kaklo odinė apykaklė prie kurio prisegtas metalinis pavadėlis. Šuo vaikšto šlubuodamas. Šuo grąžintas J. Z. ( b.l. 10-13, 14).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš V. P. buvo paimtas daiktas, panašus į šautuvą, lygiavamzdis, vienvamzdis su optiniu taikikliu ( b.l. 15).

Daikto apžiūros protokolu, kuriuo, dalyvaujant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus specialistui, apžiūrėtas į šautuvą panašus daiktas. Specialistas savo išvadoje nurodė, kad apžiūrėtas ginklas yra pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas B2, skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, priskiriamas D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Po apžiūros daiktas perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. OVP (budėtojų dalį) (b.l. 16-20, 21-22).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš R. Z. buvo paimta išrašo iš ligos istorijos nuorašas, 2011-07-16 pažyma Nr. 6-47 iš UAB Veta, kurioje pažymima, kad 2011-07-16 p. J. Z., gyv. (duomenys neskelbtini) šuniui (dobermanui) nustatyta šautinė 2 cm. žaizda, ties kaire mente. Padarytos trys rentgeno nuotraukos. Kulka dalinai išimta ir atiduota šeimininkams. Pažyma išduota Vilniaus r. policijos komisariatui, gyvūno skiepijimo pažymėjimo kopija, Lietuvos kinologų draugijos išduotos šuns pardavimo sutartie kopija, maišelis su metalo skeveldromis (saugoma byloje) ir pateiktais dokumentais bei daiktais (b.l. 23-28).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš J. Z. buvo paimtas žalios spalvos pavadėlis (b.l. 29).

Daikto apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas pavadėlis, išmatavus pavadėlio ilgį nustatyta, kad jo ilgis 3 metrai. Po apžiūros pavadėlis grąžintas J. Z.. (b.l. 30-33, 34).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš V. P. buvo paimtas katinas ( b.l. 35).

Daikto apžiūros protokolu, kuriuo dalyvaujant V. P. buvo apžiūrėtas katinas. Apžiūrint katiną pažeidimų, sužalojimų nenustatyta. Po apžiūros katinas grąžintas V. P. (b.l. 36-42, 43).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš J. Z. paimta civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nr. 57-1-01289-11 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, veterinarijos gydyklos Veta pažymos Nr. 6-47 kopija, išrašo iš ligos istorijos kopija, kaimynų patvirtinimo, kad šuo vedžiojamas už pavadėlio kopija, gyvūno skiepijimo pažymėjimo kopija, išlaidų šuns gydymui patvirtinančių čekių kopija, išrašo iš J. Z. med. dokumentų kopija, sąskaitos už teisines paslaugas kopija ( b.l. 44-57).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš J. Z. paimta pažyma 2011-09-14, Nr. G-64 iš UAB „Veta“, kurioje pažymima, kad 2011-07-16 J. Z., šuniui (dobermano veislės) nustatyta ties kaire mente šautinė žaizda. Po ilgo gydymo žaizdos vietoje susiformavo masyvus, kietas, skausmingas raumenų bei odos randas. Dėl rando šuo negali normaliai judėti, šlubčioja, greitai pavargsta. Pažeistoje mentėje yra nežymūs pakitimai. Ateityje gali vystytis uždegimas. Pažyma išduota Vilniaus r. policijos komisariatui. Kilmės liudijimo reg. kopija ( b.l. 59-61).

Tarnybiniu pranešimu dėl šuns kainos, kuriame nurodyta, kad skambinta į veislyną „Juodoji orchidėja“. Prisistačiusi direktore Rūta A. S. moteris paaiškino, kad 2010 m. gimusių dobermanų pardavimo kainos su kilmės dokumentais buvo nuo 2000 litų ( b.l. 65).

2011-07-15 apklausta nukentėjusioji J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad augina veislinį, dobermanų veislės šunį, kuris buvo įsigytas iš veislyno ir pastoviai auginamas bei prižiūrimas jos namuose. Šuo yra 2010m. balandžio 22 d. gimimo. Nėra agresyvus. Paklusnus, niekada jokių problemų nesukeldavo. Nieks niekada dėl jos šuns priežiūros skundų nereiškė. 2011-07-15, apie 20.00 val. išvedė šunį į lauką pasivaikščioti. Ėjo kaimo keliu pamiškės link vesdama šunį su pavadėliu, todėl šuo palaidas nebuvo, buvo tinkamai jos prižiūrimas. Ėjo pamiške, šalia netoliese esančio gyvenamojo namo, jo numerio nežino, šalia jo yra dar vienas nebaigtos statybos namas. Iš minėto namo kiemo, prie kiemo tvoros pastebėjo pribėgusius tris šunis, kurie pradėjo loti ant jos šuns. Minėti trys šunys lojo kiemo teritorijoje, už jos ribų išbėgę nebuvo. Jos šuo irgi pradėjo ant jų loti, dėl ko minėto namo kieme buvęs vyras, vardas jo gali būti Viktoras, pavardės nežino, pradėjo šaukti ant jos, kad jo šunys, dėl jos šuns išlaužys jo pasodintus brangius krūmus. Ji pradėjo prie savęs traukti šunį, o minėtas vyras tuo metu užėjo į namus ir beveik iš karto išėjo rankose nešdamas ilgavamzdį šautuvą, priėjo arčiau tvoros ir, būdamas savo kiemo teritorijoje, šovė į jos šunį. Ji pradėjo šaukti ką jis daro, kad gali ir į ją pataikyti, tačiau jis, nereaguodamas į jos žodžius, prisitaikė ir šovė, nuo kurio šūvio jis pataikė jos šuniui į kairės pusės žastą. Šuo cyptelėjęs suklupo ant žemės, pastebėjo žaste žaizdą, kuri kraujavo. Ji labai išsigando ir neįsidėmėjo kokie tolimesni buvo minėto vyro veiksmai, kadangi bandė kelti šunį, išsitepė rankas jo krauju, šuo sunkiai kėlėsi. Lauke ir minėto vyro kieme daugiau nieko nebuvo. Bekeldama šunį pastebėjo, kad minėto vyro lauke jau nebuvo, o kiek vėliau pro langą pažiūrėjo moteris, galiamai minėto vyro sutuoktinė, kuriai ji parodė kruvinas rankas ir pasakė: „ką padarė“. Tačiau ji prie jos priėjusi nebuvo, į kiemą, kiek matė, taip pat nebuvo išėjusi. Šuo ėjo klupčiodamas, kiek paeidamas atsiguldavo, kadangi jam galimai pažeistas raumuo. Jai sugrįžus namo, vyras R. Z., iškvietė policiją. Vyras, kartu su ja nuėjo pas minėtą vyrą, išsiaiškinti aplinkybes, tačiau su minėtu vyru pokalbis nepavyko, kadangi jo sutuoktinė pranešė, kad jo nėra namuose, o ji pati nieko negali pasakyti, kadangi, kaip pati pasakė, nieko nematė. Dėl patirtos žalos atlyginimo ji nesitarė. Jos vyras į juos nesikreipė. Ji, vedžiodama šalia minėto namo savo šunį, jokių šunų laikymo ir priežiūros taisyklių nepažeidė, šuo ėjo pririštas ant pavadėlio, ant minėto vyro teritorijos nei ji, nei šuo užėję nebuvo. Šuo pradėjo loti minėto vyro šunims pradėjus per tvorą puldinėti ir loti ant jos šuns, todėl jokio pagrindo žaloti jos šuns minėtas vyras neturėjo. Įvykio metu patyrė išgąstį bei dėl šuns sužalojimų padaryta turtinė žala, kuriuos dydis paaiškės po medicininių-veterinarinių paslaugų teikimo. Į veterinarijos gydytoją kreipsis šiandien, o vėliausiai rytoj, kadangi šuns žaizda nuolatos kraujuoja, bijo, kad gali būti pažeisti vidiniai šuns organai ( b.l. 66-67).

2011-07-22 apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomai J. Z., kad į klausimą ar vedžiojamas šuo buvo paleistas, be pavadėlio, laisvai bėgiojo įvykio dieną, tai yra 2011-07-15, atsakė, kad pasilieka prie savo parodymų, kad įvykio dieną, tai yra 2011-07-15 vedžiodama dobermanų veislės šunį, ji jo nuo pavadėlio paleidusi nebuvo, tuo labiau, kad jie ėjo nuo namų į miškelį. Jos šuo laisvai pribėgęs vienas prie kaimyno aptverto sklypo nebuvo. Taip pavadėlis yra apie 3 metrų ilgio, einant bendro naudojimo taku, jai ir jos šuniui reikėjo praeiti pro netoliese esančią aptvertą namų valdą. Praeidamas pro ją, jos šuo pradėjo loti, nes tame sklype už tvoros buvo trys šunys. Tai natūralus gamtos dėsnis, kad šunys sutikę vienas kitą, apsiloja. Ji tikrai savo šuns vieno laisvo paleidusi nebuvo. Tuo metu kaip tik tas vyras, galimai sklypo šeimininkas, pasakė, kad ji patrauktų savo šunį, nes jo šunys išdraskys brangius jam krūmus. Ji tuo metu pritraukinėjo savo šunį arčiau savęs, vyras kažkur tam tikram laikui buvo pasišalinęs. Susiruošus eiti toliau, jis vėl pasirodė savo valdoje, bet jau turėjo rankose šautuvą. Ji nuo to vyro per sklypo tvorą buvo apie 2,5-3 m. atstumu, šuo buvo šalia, laikė jį už antkaklio. Vyras tiesiogiai nieko nesakęs jos kryptimi pradėjo taikytis iš to šautuvo. Tuo momentu ji labai išsigando, šuo buvo šalia jos, ji jį laikė už antkaklio ir dar spėjo tam vyrui pasakyti „Ką Jūs darote, mes jau einame, galite pataikyti į mane“. Taip tikrai vyras galėjo kliudyti ir ją, nes, kaip minėjo, buvo nusitaikęs jos kryptimi. Jokio tikslo tam vyrui šaudyti tikrai nebuvo. Kaip tik tuo momentu, būnant tam vyrui priešais, juos skyrė tik tvora, jis iššovė, kulka kliudė šunį. Šuo cyptelėjo ir sukniubo. Jos šuo tikrai jokios grėsmės nei tam vyrui, nei jo šunims nedarė, nes buvo šalia jos, ji jį, kaip minėjo, laikė už antkaklio, jos šuo nieko savo nasruose neturėjo. Paties šuns vertė perkant jį prieš metus buvo 2000 Lt. Į klausimą ar su tuo vyru, kuris šovė į šunį, anksčiau turėjote kokių nors konfliktų, atsakė, kad ne. Po šūvio tas vyras, apsisukęs nuėjo į savo namus, tai yra jokios pagalbos nei jai, nei šuniui nesuteikė. Jos pozicija tokia: šio asmens padarytus veiksmus turi įvertinti teismas, ji savo ruožtu pateiks civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Yra pasiruošusi jeigu reiks savo parodymus patvirtinti per parodymų patikrinimą vietoje ( b.l. 69).

2011-09-07 apklausta nukentėjusioji J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pasilieka prie savo visų ankstesnių duotų parodymų. Tikslinant tikrą įsigyto dobermanų veislės šuns vertę, tai gali nurodyti, kad šuo buvo įsigytas 2010 gegužės mėn. 22 d. iš veislyno „Juodoji Orchidėja“. Už šunį mokėjo 1500 Lt, jai buvo išduotas kilmės liudijimas. Šuo tikrai buvo prižiūrimas, skiepijamas, gerai maitinamas specialiu maistu, todėl visos šuns išlaidos iki jo sužalojimo atsispindi pateiktame civiliniame ieškinyje. Dėl šuns sužalojimo, potrauminio gydymo ji taip pat kreipėsi į veterinarijos gydyklą. Policijai pateikia veterinarijos gydytojo pažymą apie dabartinę šuns būklę. Šuo tikrai buvo sužalotas, suluošintas. Mano, tikrai asmuo šovęs į šunį ir specialiai taikęs į jį žiauriai elgėsi su gyvūnu. Ji patvirtina dar kartą, kad šuo tikrai nebuvo palaidas, buvo laikomas prie jos, už antkaklio, kai jis buvo pašautas, ir mano, kad šauti į šunį tikrai nebuvo ta priemonė, kuri būtų adekvati normaliai mąstančiam asmeniui, todėl galima suabejoti asmens blaivumu, sugebėjimu racionaliai mąstyti. Ikiteisminio tyrimo metu su ja buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, gali papildyti apklausą tuo, kad vieta kur asmuo šovė nukreipęs šautuvą į šunį ir ją, to asmens buvimo vieta buvo jo sklype, prieš šiltnamį. Atstumas jos manymu nuo šuns ir jos iki to asmens šūvio metu buvo iki 3-4 m. Vėliau po šūvio ir iki šiol tas asmuo nesikreipė į ją, jos neatsiprašė, todėl tikrai nori, kad jo veiksmus įvertintų teismas. Kai pamatė asmenį su šautuvu už tvoros, šuo buvo pritūpęs šalia jos, priekiu į tą asmenį. Tada įvyko pokalbis, kurio metu ji kreipėsi į tą vyrą, sakė jam kam to reikia, nes ji jau ruošėsi su šuniu eiti toliau. Vyras su šautuvu nieko neatsakė. Pasisukus į dešinę pusę, šuo atsidūrė jai iš kairės pusės ir tada ji dar pasakė tam vyrui ką Jūs darote, galite pataikyti į ją, nes tikrai matė, kad jis yra nukreipęs šautuvą į jos ir šuns pusę. Atsakymas buvo tiesioginis šūvis į jos šunį. Tikrai nesitikėjo iš vyro tokio jo elgesio, nes šuo buvo nepalaidas, buvo prie savo šeimininko, nieko svetimo nasruose neturėjo, tam vyrui ir jo turtui jokios grėsmės nekėlė. Jos patirtas emocinis stresas taip pat atsispindi pateiktame ieškinyje. Po asmens šūvio jokia pagalba nei jai, nei šuniui to asmens suteikta nebuvo, nes jis tiesiog pasišalino ( b.l. 75).

Nukentėjusiosios J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikrinimo vietoje protokolu ( b.l. 70-74).

Nukentėjusioji J. Z. (toliau-nukentėjusioji) teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus (b.l. 142, 144-145, 150).

2011-07-21 apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. Z. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad su žmona turi ir augina dobermanų veislės, 1m. 2mėn., patiną. Šuo yra tikrai prižiūrimas, skiepijamas, yra praėjęs mokymo kursą pas kinologus. Tikras šuns šeimininkas yra jo žmona J. Z.. Šunį tai ji, tai jis vedžioja tiktai su pavadžiu apylinkėje, o namuose-bute jis yra palaidas. Šuo tikrai nėra agresyvus, nekėlė ir nekelia jokių rūpesčių nei jiems, nei aplinkiniams. Jokių nusiskundimų dėl šuns nebuvo ir nėra, nes šuo prižiūrimas tvarkingai. 2011-07-15 liudytojas buvo savo namuose, žmona su šunimi su pavadžiu buvo išėjusi pavedžioti šuns. Tai buvo tarp 20.00-21.00 val. būnant namuose žmona grįžo namo su ašaromis akyse, kruvina ir papasakojo, kad einant takeliu pro aptvertą namų valdą, tos namų valdos šeimininkas, vyras, kaip jam yra anksčiau prisistatęs Viktoro vardu, ėmė šaudyti į jų šunį iš vienvamzdžio šautuvo. Žmona ginkluose nenusimano. Kaip pasakojo žmona, kaimynas šaudė maždaug iš 5-6 m. atstumo. Kai šovė pirmą kartą pavadžio ilgis buvo apie 3 metrus ilgio, po šūvio žmona prisitraukė šunį arčiau savęs, kaimynas paleido antrą šūvį. Po pirmo šūvio žmona prašė nešaudyti, nes niekam blogo šuo nepadarė, tačiau kaimynas neklausė, šovęs antrą kartą pataikė tiesiai į jų šuns priekinę kairę mentį. Kulka, kaip matosi iš rentgeno nuotraukų, pramušė mentės antkaulį ir įstrigo korėtame kaulo audinyje. Suteikus pirminę pagalbą, ryte šuo buvo nuvežtas operacijai į veterinarijos kliniką „Veta‘. Operacija pati kainavo 250 Lt, šuniui taip pat vaistams sumokėjo 24 Lt. Į klausimą ar po šio įvykio kaimynas buvo atėjęs atsiprašyti dėl šio įvykio, atsakė, kad ne. Į klausimą ar su šiuo kaimynu anksčiau turėjo kokių nors konfliktų, atsakė, kad ne. Jo ir jo žmonos pozicija tokia: šio asmens padarytus veiksmus turi įvertinti teismas, jie savo ruožtu pateiks civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 76-77).

Liudytojas R. Z. teismo posėdyje davė analogiškus parodymus (b.l. 141, 145).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo S. S. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2011-07-16 į veterinarijos gydyklą „Veta“, kurioje jis dirba veterinarijos gydytoju chirurgu kreipėsi pilietė J. Z. su dobermanų veislės šuniu. Apžiūrėdamas šunį, nustatė, kad ties kaire mente buvo apie 2 cm šautinė žaizda. Buvo atlikta operacija, kurios metu įstrigusi kulka iš mentės pašalinta dalinai. Pilietė J. Z. gydykloje su šuniu lankėsi ne kartą. 2011-09-14 išdavė pažymą Vilniaus r. PK, kad po ilgo gydymo žaizdos vietoje susiformavo masyvus, kietas, skausmingas raumenų bei odos randas. Dėl rando šuo negali normaliai judėti, šlubčioja, greitai pavargsta. Pažeistoje mentėje, sprendžiant iš rentgeno nuotraukos, yra nežymūs pakitimai. Ateityje gali vystytis kaulo uždegimas. Dėl būtent tokio sužalojimo, šūvio, šuo yra suluošintas, nukentėjo jo eksterjerinės savybės ( b.l. 78).

Liudytojas S. S. teismo posėdyje davė analogiškus parodymus (b.l. 140, 145-146).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta liudytojos A. S. parodymais (b.l. 148-149).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia iššovė iš pneumatinio nešaunamojo ginklo ir tais pačiais veiksmais, padarydamas žaizdą gyvūnui priklausančiam nukentėjusiajai, tyčia sugadino jos turtą ir žiauriai elgėsi su šiuo gyvūnu dėl ko pastarasis buvo suluošintas, tuo padarė 2 nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 str.1 d. ir 310 str. kurie sudaro idealiąją sutaptį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti 2 nesunkūs nusikaltimai, jo padarymo aplinkybes, motyvus ir kaltės formą, o būtent, kad padaryti tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę, o būtent, kad jis yra neteistas, bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos, todėl ATPK 36 str. tvarka galiojančių baudų nėra, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, todėl jam skirtinos sankcijoje už padarytus nusikaltimus bausmės – baudos kurios bendrintinos iš apėmimo būdu (b.l. 100-108).

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš V. P. prašė priteisti 464, 83 Lt turtinės ir 10 000 neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidas 400 Lt (b.l. 45-49, 58).

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė psichologinį skausmą, emocinius išgyvenimus, išgąsti dėl savo sveikatos ir gyvybės, nepatogumus dėl suluošinto gyvūno gydymo. Taip pat atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų pasekmes (gyvūno kūne padaryta viena šautinė žaizda, į gyvūno gydymo trukmė tęsėsi neilgai), padarytos turtinės žalos dydį, į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose kai padaryti nesunkus nusikaltimai.

Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šiuo atveju nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą teismas įvertina 2000 Lt, o turtinė-464, 83 Lt, kurios dydis visiškai įrodytas nukentėjusios pridėtais dokumentais. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1, 6 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusios turėtos pagrįstos sąskaita 400 Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 57).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK saugomi: pneumatinis šautuvas be numerio ir optinis taikiklis be numerio konfiskuotini kaip kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų įrankiai (b.l. 21-22), (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2011-10-21 kvitas B serija BBB Nr. 037203).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti byloje saugomi voke: metalo skeveldros kaip kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų įrankiai kurie yra menkaverčiai saugomi byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 23-28).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str. teismas, -

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 310 str. ir nuteisti:

-pagal BK 310 str.-13 MGL (1690 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 47 str. 5 d., 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. P. galutinę bausmę paskirti 13 MGL (1690 Lt) dydžio baudą.

Vadovaudamasis BVK 22 str. 2 d. 13 MGL (1690 Lt) bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita „Swedbank“ banke Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801), mokant kiekvieną mėnesį po 169 Lt. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį ir pateikti, ar atsiųsti Vilniaus rajono apylinkės teismui (Vilnius, Kalvarijų g. 28).

Iš dalies patenkinti J. Z. civilinį ieškinį ir iš V. P. priteisti J. Z. naudai 2000 (dvejų tūkstančių) Lt neturtinei ir 464, 83 Lt (keturių šimtų šešiasdešimt keturių Lt 83 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. P. J. Z. naudai 400 (keturių šimtų) Lt proceso išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK saugomus: pneumatinį šautuvą be numerio ir optinį taikiklį be numerio konfiskuoti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2011-10-21 kvitas B serija BBB Nr. 037203).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti byloje saugomas voke: metalo skeveldras saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus r. apylinkės teismą.