Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-555-569/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02008-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.3.4; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.

2016 m. birželio 10 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. T. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-257-636/2016 pagal K. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja K. T. 2015-12-29 kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu terminą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2014-06-26 Mažeikių rajono apylinkės teismui sprendimu nutraukus jos ir T. T. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 11 punkte numatyta, kad T. T. per vienerius metus, po teismo sprendimo įsiteisėjimo K. T. nupirks butą iki 40 000 Lt vertės Mažeikių mieste, kuris bus dalinai apstatytas, su kosmetiniu remontu ir kai kuria buitine technika, už jam atitekusią santuokos metu įgytą didesnę turto dalį, taip pat buvo nuspręsta dėl santuokoje įgyto sutuoktinių turto padalijimo. T. T. tinkamai neįvykdė sprendimu patvirtinto santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 11 punkto sąlygų: jis vykdydamas teismo sprendimą nuosavybės teise įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6 630 Eur (22 892,06 Lt), ir siekia jį perleisi pareiškėjai, tačiau jos šis butas netenkina – butas yra penktame aukšte, apleistas.

3. Kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 11 punkto sąlygos yra nekonkrečios ir netikslios, pareiškėjai paaiškėjo 2015-12-10, kai Mažeikių rajono apylinkės teismas nagrinėjo T. T. prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal 2014-06-26 sprendimą bei išaiškino, kad jie turi teisę kreiptis dėl teismo sprendimo, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Sutarties 11 punkto sąlygos yra neįvykdomos, nes šiame punkte nurodyta buto, kurį buvęs sutuoktinis turi nupirkti, sąlyga „su kosmetiniu remontu“ yra neapibrėžta ir kiekvienas buto būseną ir remonto būtinumą vertina subjektyviai. Sąlyga, kad „butas bus dalinai apstatytas ir su kai kuria buitine technika“ yra neapibrėžto pobūdžio, todėl taip pat negali būti įvykdyta. Aplinkybės, kad sprendimu netinkamai išspręstas kompensacijos už T. T. atitekusį didesnės vertės turtą, jai paaiškėjo tik 2015-12-10 Mažeikių rajono apylinkės teismui priėmus nutartį dėl T. T. prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

5. Teismas, 2014-06-26 sprendimu patvirtindamas susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė teisės normų taikymo klaidas, dėl to sprendimo dalis yra neteisėta, atitinkanti tik T. T. interesus. Taip pat šiame sprendime nebuvo išspręstas jos nepilnamečio sūnaus N. T. gyvenamosios vietos klausimas, nes nebuvo nurodyta konkreti gyvenamoji vieta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti; atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014 pagal pareiškėjų T. T. ir K. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

7. Teismas vertino, kad pareiškėjai nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą buvo žinoma, jog ji 2007-01-23 pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gavusi pinigus, 2007-01-24 įmokėjo 32073,23 Lt į T. T. sąskaitą. Kaip paaiškėjo nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjos iniciatyva buvo sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė T. T. ir patvirtino pareiškėja, rengė pareiškėjos teisininkė. Todėl pareiškėja turėjo visas galimybes santuokos nutraukimo sutartyje aptarti klausimą dėl jai priklausiusių asmeninių lėšų.

8. Teismas sprendė, jog pareiškėjos argumentas, kad ji tik gavusi iš uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ turto vertintojų 2015-11-18 pažymą sužinojo, kad pagal santuokos nutraukimo sutartį T. T. atiteko žymiai didesnė turto vertė, nei nurodytoje teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, yra nepagrįstas tinkamais įrodymais, nes uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ rengta pažyma dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra tik informacinio pobūdžio ir neatitinka turto vertinimo ataskaitos turtinio bei formos reikalavimų.

9. Teismas pripažino, kad nė viena iš nurodytų aplinkybių neleidžia traktuoti jos kaip naujai paaiškėjusios po bylos išnagrinėjimo, ar negalėjusios būti žinomomis pareiškėjai susitariant dėl turto pasidalijimo (pasirašant santuokos nutraukimo padarinių sutartį).

10. Teismas vertino, kad pareiškėjai apie priimtą teismo sprendimą buvo žinoma nuo sprendimo priėmimo dienos – 2014-06-26, sprendimo kopija pareiškėjai įteikta pasirašytinai sprendimo priėmimo dieną, todėl jai nuo šios dienos buvo žinoma, kad teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri buvo parengta pačios pareiškėjos iniciatyva. Pareiškėja nepasinaudojo teise paduoti apeliacinį skundą. Teismas sprendė, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą, nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjai praleistą vienerių metų terminą kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja K. T. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-06-26 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014 pagal pareiškėjų T. T. ir K. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; perduoti civilinę bylą nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai nelaikė 2015-11-18 UAB „Capital vertinimas“ pažymos kaip įrodymo, tuo pažeisdamas CPK 177str., bei teismų jurisprudencijos šiuo klausimu reikalavimus. K. T. 2015-11-18 gavus UAB „Capital vertinimas“ turto įvertinimą, paaiškėjo, kad šio turto vertė yra 63 000 Eur ( arba 217 526,4 Lt ). Taigi, šio turto vertė yra 25 349,39 Eur ( arba 87 526,4 Lt) didesnė nei nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir tai laikytina bendro turto dalių lygybės prezumpcijos pažeidimu dalinant turtą. Šios aplinkybės buvo teismui priimant sprendimą, jos pareiškėjai K. T. nebuvo žinomos ir paaiškėjo tik įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu jos būtų žinomos, tai būtų priimtas kitas sprendimas.

11.2. Pareiškėjai taip pat nebuvo žinoma, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11-ame punkte nustatytas susitarimas dėl buto iki 40 000 Lt vertės nupirkimo yra netikslus, nekonkretus, o sutarties sąlyga, kad butas bus „dalinai apstatytas ir su kai kuria buitine technika“ ir sutarties sąlyga „su kosmetiniu remontu“ yra neapibrėžto pobūdžio. Kad sutarties sąlyga neatitinka nei sąžiningumo, nei protingumo kriterijų, paaiškėjo tik sprendimo vykdymo procese T. T. elgiantis nesąžiningai.

11.3. Teismui patvirtinus šalių susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, netinkamai sureguliavus ir išsprendus santuokoje įgyto ir iki santuokos turėto turto padalinimo klausimą, tame tarpe kompensacijos K. T. už T. T. gaunamo turto didesnį kiekį išmokėjimo, nustatant pareigą nupirkti tinkamą butą išsprendimą, buvo pažeisti įstatymų reikalavimai bei K. T. ir jos nepilnamečių vaikų teisės. Atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, siekiant apsaugoti K. T., jos nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti viešąjį interesą, būtina atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes tik atnaujintus procesą galimas vaikų teisių gynimas.

11.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai galės kreiptis į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, todėl K. T. teisė į teisminę gynybą, atsisakius atnaujinti procesą, išnagrinėtoje byloje nebus pažeista.

11.5. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą, nes prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. 2 p., 9 p. pagrindais.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. T. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo teigia, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nesutikimo motyvų nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

13. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, yra pagrįsta ir teisėta.

14. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2010).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

16. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

17. Apeliantė kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismui 2015-12-10 nagrinėjant T. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jai paaiškėjo, kad asmeninės lėšos negali būti santuokoje įgyto turto dalinimo objektu, todėl T. T. privalo jai grąžinti jos pinigines lėšas. Taip pat nurodė, kad gavusi iš UAB „Capital vertinimas“ turto vertintojų 2015-11-18 pažymą ji sužinojo, kad pagal santuokos nutraukimo sutartį T. T. atiteko žymiai didesnė turto vertė, nei nurodytoje teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą buvo žinoma, kad ji 2007-01-23 pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ir gavusi pinigus, 2007-01-24 įmokėjo 32073,23 Lt į T. T. sąskaitą. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartį rengė apeliantės teisininkė, todėl manytina, kad apeliantė žinojo savo teises ir galimybės savo asmeninį turtą dalintis kitaip ir tai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

18. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė 2015-11-18 UAB „Capital vertinimas“ pažymos kaip įrodymo. Tačiau pažymėtina, kad UAB „Capital vertinimas“ pažyma surašyta 2015-11-18. Rengiant pažymą, turto vertė paskaičiuota 2015-11-18, o ne buvusi turto padalijimo metu, t. y. sprendimo priėmimo dieną – 2014-06-26, dėl to turto vertė gali būti pakitusi. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-11-18 UAB „Capital vertinimas“ pažyma yra tik glaustos formos informacinė pažyma apie galimą turto pardavimo kainą rinkoje. Pačioje pažymoje netgi nurodyta pastaba, jog ši išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos, o yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog 2015-11-18 UAB „Capital vertinimas“ pažyma nėra pakankamas įrodymas turto vertei nustatyti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys teismui pateikė abiejų susitarimu sudarytą ir pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodė viso dalintino turto vertes ir dėl jų ginčo nebuvo. Pažymėtina, jog aptariant ir sudarant šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu metu apeliantė, kilus abejonėms dėl T. T. atitenkančios turto dalies vertės, turėjo visas galimybes kreiptis į nekilnojamojo turto vertintojus dėl turto vertės nustatymo.

19. Įvertinus išdėstytus motyvus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtina jos argumentų ir negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014 pagal pareiškėjų T. T. ir K. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

20. Kaip jau buvo minėta, proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė atnaujinti procesą byloje remdamasi ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Apeliantė nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014 priėmus sprendimą buvo pažeistos K. T. ir jos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nes patvirtinta sutarties dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje spręstas santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas, neatitinka įstatymų reikalavimų ir prieštarauja viešajai tvarkai, tą patvirtino ir Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015m. gruodžio 10d. nutartyje. Teismo sprendimas, nustatant neapibrėžtą kompensaciją K. T., prieštarauja CPK. 270 str. bei 272 str. nurodytiems reikalavimams, nes sprendimo turinys neatitinka įstatymais keliamų sprendimo turiniui reikalavimų - priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime privalėjo nurodyti konkrečią turto vertę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė prašymą pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienerių metų terminą.

22. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau–EŽTT) jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad pernelyg formalus požiūris į prašymus peržiūrėti teismo sprendimą (pvz., dėl absoliutaus pobūdžio terminų suėjimo, saugant teisinio tikrumo principą), esant išties išskirtinėms situacijoms, gali pažeisti asmens materialines teises (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02). Iš EŽTT praktikos matyti, kad formalus, griežtas požiūris į absoliutaus pobūdžio terminų taikymą, saugant bendrąjį teisinio tikrumo principą ir visiškai neatsižvelgiant į situacijos realijas, į jos išskirtinumą, neatliekant susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo, gali pažeisti asmens materialines teises (pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02, § 64–65).

24. Sprendžiant dėl to, ar nagrinėjamu atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, apeliacinio teismo nuomone, yra svarbu įvertinti tiek ginčo teisinių santykių sritį, tiek konkrečias bylos aplinkybes.

25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą aiškinęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-125/2005 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti.

26. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.

27. Nagrinėjamu atveju Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014 nutraukė pareiškėjų T. T. ir K. T. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punktu nepilnamečio sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina K. T.; 11 punktu nustatė, kad T. T. per vienerius metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo K. T. nupirks butą iki 40 000 Lt vertės Mažeikių mieste, kuris bus dalinai apstatytas, su kosmetiniu remontu ir kai kuria buitine technika, už jam atitekusią santuokos metu įgytą didesnę turto dalį.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 punkte nustatytas susitarimas dėl buto iki 40 000 Lt vertės nupirkimo, yra netikslus ir nekonkretus, neįvykdomas. Minėtame punkte numatyta, kad butas bus nupirktas su kai kuria buitine technika, tačiau nėra aišku kiek ir kokios technikos turi būti, kaip turi atrodyti jų minimas „kosmetinis remontas“, todėl nėra galimybės nustatyti, ar T. T. nupirktas butas atitinka sutartyje aptartus reikalavimus. Sutiktina su apeliante, jog esant tokioms sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 punkte numatytomis sąlygomis, šios sprendimo dalies įvykdymas yra neįmanomas, taip pat ir vykdomojo rašto išdavimas – negalimas. Taip pat pažymėtina, jog yra netinkamai išspręstas (nėra tiksliai numatytas) kompensacijos už paskirstomą turtą K. T. dydis.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimu nepilnamečio sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina K. T.. Teismui patvirtinus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 punkte numatytas sąlygas ir negalint tinkamai įvykdyti šio punkto reikalavimų - apeliantei užkertant teisėtą galimybę įsigyti tinkamą būstą, pažeidžiamos tiek vieno iš sutuoktino – apeliantės, tiek šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra susidariusi situacija, dėl kurios gali būti atnaujinamas terminas prašymui dėl bylos atnaujinimo pateikti. Išdėstytų aplinkybių visuma taip pat leidžia manyti, jog tvirtinant sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, buvo padaryta teisės normų, įtvirtintų CK 3.53 straipsnyje, taikymo klaida, galėjusi lemti neteisingo sprendimo priėmimą, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014 pagal pareiškėjų T. T. ir K. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Civilinę bylą Nr. A2-257-636/2016 perduoti nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2452-832/2014 pagal pareiškėjų T. T. ir K. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Civilinę bylą Nr. A2-257-636/2016 perduoti nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.