Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-990-939/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-11
Bylos Nr.
1-990-939/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01561-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
A. Š., E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-990-939/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01561-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 11 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant prokurorei R. U.,kaltinamajam R. Š., jo gynėjai advokato padėjėjai M. Š.,nukentėjusiems A. Š. ir E. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Š., mušdamas savo šeimos narį, sukėlė fizinį skausmą, o būtent 2024 m. sausio 12 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmona A. Š. metu, išvadino pastarąją necenzūriniais žodžiais, kumščiu sudavė į šonkaulius dešinėje pusėje, po to suėmė už kaklo ir spaudė, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. Š. fizinį skausmą.

Be to 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį E. Š., o būtent pastūmė E. Š. ir kumščiu sudavė jam į šoną, dėl ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgius į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, rankas, krūtinę, šonus, po to nukentėjusiajam bandant atsistoti, tyčia metė stiklinį stalą jam į galvą ir pataikė į kairę galvos pusę, tokiais veiksmais nukentėjusiajam E. Š. dėl muštinės žaizdos kaktoje, odos nubrozdinimo kakle, veide ir krūtinėje, krūtinės dešinės pusės sumušimo, kairio skruostinio lanko impresinio lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl kairio skruostinio lanko impresinio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. Š. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 12 d. išgėrinėjo mieste, išgėrė daug, todėl nepamena, kaip grįžo namo. Kai ryte atsikėlė areštinėje, suprato, kad kažkas atsitiko. Tiki žmonos žodžiais, su ja kartu santuokoje gyvena metai laiko, sutaria gerai. Smurtavo pirmą kartą. Sutinka, kad sudavė smūgius žmonai į šonkaulius ir buvo paėmęs už kaklo. Kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikytas, nepamena. Išgėręs būna agresyvus. Įvykio aplinkybių neatsimena ir paaiškinti negali. Su žmona susitaikė, jam buvo išaiškintos pasekmės. Su žmona dabar gyvena kartu.

Dėl 2024 m. rugpjūčio 10 d. nusikaltimo R. Š. paaiškino, kad su broliu jo santykiai geri, bendrauja ir kartu sportuoja. (duomenys neskelbtini) kaime yra jo gimti namai, juose gyvena jo brolis E. ir tėvas. 2024 m. rugpjūčio 10 d. mieste gėrė alkoholį su pažįstamu žmogumi. Kaip atsirado tėviškėje, negali pasakyti. Tik brolis A. pasakojo, kad jį atvežė pažįstamas žmogus P.. Kiek atsimena, gėrė alkoholį, kiek žino iš pasakojimo, vėliau kilo incidentas. Buvo trise: A., jis ir E.. Įvyko konfliktas tarp jo ir E., dėl ko, negali pasakyti. Iš pradžių susistumdė, o paskui sužalojo E.. Mano, kad yra kaltas alkoholis, galėjo sužaloti brolį taip, kaip surašyta. Po incidento tėviškėje nebuvo, jam nesmagu dėl to, kas įvyko. Kai po įvykio susisiekė su broliu E., šis pasakė, kad jam prakirsta galva, buvo suteikta medicininė pagalba. Su broliu santykiai dabar geri, jis nėra patenkintas, kad sumušė, jo atsiprašė, prieš jį smurtavo pirmą kartą. Savo veiksmus vertina blogai, padarė išvadas, kad taip elgdamasis susigriaus savo gyvenimą, praras darbą. Ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Alkoholį geria retai, kadangi išgėręs nėra adekvatus, daro išvadas, užsikodavo nuo alkoholio, naudojasi specialistų pagalba ir tai jam padeda.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 66-68 ir 2 t., 79-82 ir 90-93).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Š. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje

Iš 2024 m. sausio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad 2024 m. sausio 12 d. į Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą kreipėsi A. Š. ir parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvena su savo vyru R. Š. bei savo sūnumi iš ankstesnės santuokos V. Č.. Jie su R. iš viso kartu yra apie 1,5 metų, o susituokę 5 mėnesius (susituokė (duomenys neskelbtini)). Kai R. būna blaivus, jie sutaria gerai, bet kai jis išgeria alkoholio, jis pasikeičia ir tarp jų kyla konfliktai. Išgėręs alkoholio R. tampa agresyvus, tada jis prisimena senus laikus ir jai prikaišioja įvairius dalykus. Kai jis būna išgėręs, nori skirtis, ji tada su juo stengiasi elgtis gražiai, kad nekiltų dar didesni pykčiai ir konfliktai. R. anksčiau yra prieš ją smurtavęs, bet ji dėl to nekvietė policijos, jie susitaikė, nes jis jai prižadėjo, kad gydysis nuo alkoholizmo. 2024 m. sausio 12 d. apie 2.20 val. į namus grįžo R., ji atidarė duris, jis buvo neblaivus. Jam pasakė, kad eitų miegoti. Tada jis pradėjo jai sakyti, kad pakviestų brolį, bet ji nesutiko, nes vaikui reikia rytoj į mokyklą ir ji nori pailsėti. R. pradėjo kelti balsą, išvadino ją visokiais žodžiais: ,,žiurkė, kekšė, bukaprotė, debilė, daunė“ ir kitais, kurių ne visus prisimena. Ji tada jam pasakė, kad jeigu jam kažkas nepatinka, jis gali išeiti. Tada jis dar labiau supyko, sakė, kaip ji gali jį išvaryti. Ji jam pasakė, kad nenori, jog vaikas girdėtų konfliktus. Tada R. iš dešinės rankos kumščio jai trenkė į kairės pusės šonkaulius. Tuo metu ji juto skausmą apie 1-2 minutes. Skausmą jaučia iki šiol, bet nebe taip stipriai, kaip anksčiau. Tada ji pradėjo trauktis nuo jo, sakė, kad jis išeitų ir nebelįstų prie jos, bet jis kairės rankos pirštais suėmė jai už kaklo, tačiau ji greit nustūmė jo ranką. Tuo metu, kai R. suėmė jai už kaklo, jai skaudėjo apie minutę, skausmą jaučia iki šiol, tačiau jis jau atlėgęs. Ji bandė gintis rankomis, jį stūmė. Bijojo jam smūgiuoti, nes žino, kad kai jį puola, jis nebekontroliuoja savęs ir bijojo, kad gali dar labiau ją nuskriausti. Po to jis sutiko išeiti, tačiau prašė surasti jo telefoną. Telefono jų bute nebuvo, nes ji jam bandė skambinti, tačiau jokio garso nesigirdėjo. Tuo metu ji jį po truputį stūmė link durų ir kai išstūmė, ji greit uždarė buto duris ir užsirakino. R. bandė įeiti, o ji jam sakė, kad nenori, jog jis čia būtų, kad eitų miegoti į viešbutį ar kur kitur. Tada R. pradėjo spardyti buto duris ir rėkti, kad atiduotų jo telefoną, vadino ją visokiais žodžiais, tokiais, kuriuos išvardino anksčiau. Ji jam sakė, kad eitų lauk nuo durų, nes ji iškvies policiją ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. R. čiupo šalia buto buvusią medinę spintelę, ją metė į duris, išmėtė visus joje esančius daiktus. R. taip pat sugadino durų rankeną, ją nulaužė. Kai atvyko policijos pareigūnai, R. buvo išėjęs iš laiptinės. Pareigūnai jai iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie ją apžiūrėjo. Iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atidarius buto duris, patenkama į bendrą kambarį, kurio kairėje pusėje yra virtuvinis komplektas, staliukas, lova, televizorius. Šio kambario dešinėje pusėje yra kitas kambarys. Užėjus į šį kambarį, dešinėje matosi rusvos spalvos ištiesta sofa-lova, ant jos užklotas įvairiaspalvis audeklas. Tyrimui reikšmingų detalių nenustatyta (1 t., b. l. 28-40, 48-53).

Nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta parodė, kad 2024 m. sausio 12 d. apie 2.20 val. konflikto metu vyras R. Š. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairę šonkaulių pusę. Nuo suduoto smūgio jai skaudėjo. Po to suėmė už kaklo ir suspaudė, dėl ko jai taip pat sukėlė skausmą. Dėl sulaužytos durų rankenos pretenzijų R. Š. neturi, jis durų rankeną sutvarkė. R. Š. dėl sumušimo atsiprašė, pažadėjo ateityje naujų nusikalstamų veikų nedaryti, todėl pretenzijų jam neturi ir prašo bylą R. Š. atžvilgiu nutraukti jiems susitaikius (1 t., b. l. 69-71).

Iš nukentėjusiosios ir įtariamojo susitaikymo protokolo matyti, kad jie susitaikė (1 t., b. l. 90-93). Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narę – žmoną A. Š. kumščiu sudavė smūgį į šonkaulius, rankomis spaudė už kaklo, taip sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino pilnai, tik dėl girtumo ne visas aplinkybes prisiminė. Kaltinamasis pripažino, kad prieš savo sutuoktinę naudojo fizinį smurtą, kad prie buto durų buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jos sutuoktinis, grįžęs namo neblaivus, ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, dešinės rankos kumščiu kirto į kairės pusės šonkaulius, kairės rankos pirštais suėmė už kaklo, dėl to ji jautė fizinį skausmą Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios A. Š. parodymai.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymų patikimu, kad ji 2024 m. sausio 12 d., naktį patyrė fizinį smurtą ir kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis R. Š.. Byloje esantys pirminiai duomenys t.y. 2024 m. sausio 12 d. nukentėjusiosios pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole, užfiksuota, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo R. Š., patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai yra neprieštaringi. Ginčo dėl įvykių aplinkybių byloje nekilo.

Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis R. Š., smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, 2024 m. sausio 12 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmona A. Š. metu, išvadino pastarąją necenzūriniais žodžiais, kumščiu sudavė į šonkaulius dešinėje pusėje, po to suėmė už kaklo ir spaudė, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. Š. fizinį skausmą.

Konstatuotina, kad nukentėjusiosios A. Š. patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, jis veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai dėl nukentėjusiosios A. Š. sužalojimo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nukentėjusioji yra kaltinamojo šeimos narys – sutuoktinė.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. C. tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad reaguojant į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme esančioje viralinėje pil. R. Š. smurtavo prieš savo brolį E. Š., t. y. sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko E. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio vietoje ant nukentėjusiojo matėsi kraujuojanti žaizda galvoje (1 t., b. l. 109-112).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), vieno aukšto medinis namas. Į namą patenkama pro baltos spalvos medines duris, užėjus pro jas, patenkama į prieangį. Užėjus į prieangį priešais matosi baltos spalvos durys. Prieangyje matosi išmėtyti įvairiausi daiktai. Užėjus pro duris, patenkama į svetainę, kurioje matosi išmėtyti įvairūs daiktai, buteliai. Kairėje kambario pusėje, prie sienos, stovi mėlynos spalvos sofa. Prie sofos, ant grindų matosi raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Svetainės dešinėje pusėje prie sienos stovi pilkos spalvos sofa, ant jos yra sudėtos rudos spalvos kėdės, prie sofos guli rudos spalvos sulankstomas stalas. Visoje svetainėje matomi grumtynių pėdsakai, t. y. išvartyti baldai, išmėtyti daiktai (1 t., b. l. 121-127).

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. Š. pateikė stiklinį staliuką (1 t., b. l. 128-130).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas E. Š. pateiktas stiklinis staliukas. Stalas yra stiklinis, su dviem stiklais: vienas stiklas yra grūdintas, o kitas – permatomas. Abu stiklai yra kvadrato formos, kurių matmenys 67*67 cm. Stalo kojos yra metalinės, pilkos spalvos, susidedančios iš 2 dalių. Stalo kojų aukštis iki viršutinio stiklo – 37,5 cm., stalo kojų aukštis iki apatinio stiklo – 25 cm. Stalo viršus be stiklo yra kvadratinis, matmenys be stiklo – 75*75 cm. Ant stalo matyti susidėvėjimo žymių (1 t., b. l. 131-136).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. 295/2024(06) matyti, kad E. Š. nustatyta muštinė kaktos žaizda, odos nubrozdinimai kakle, veide ir krūtinėje, krūtinės dešinės pusės sumušimas, kairio skruostinio lanko impresinis lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostinio lanko impresinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 184-185).

Nukentėjusysis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Š. yra jo brolis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.00 val. R. atvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). R. buvo neblaivus. Jis (E. Š.) namuose buvo su kitu broliu A.. Jie visi gėrė alkoholį. Tarp jų visų trijų brolių įvyko konfliktas, dėl ko, nepamena. R. puolė mušti A., bet ar jam sudavė smūgius, nepamena. Tuomet jis (E. Š.) puolė gelbėti brolį ir R. sumušė jį. R. sudavė rankomis jam smūgius į įvairias kūno vietas, kiek smūgių buvo, nežino. Tuomet stikliniu staliuku kirto jam per galvą. Jam buvo praskelta kakta, bėgo kraujas. Brolis A. iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, kurie išsivežė jį į ligoninę. Pretenzijų broliui R. neturi. Pareiškimą rašyti atsisako. Prašo tyrimą nutraukti. Broliui nuo alkoholio kartais būna pykčio priepuolių, kadangi jis geria daug alkoholio. Prieš jį anksčiau brolis nėra smurtavęs. Viskas įvyko dėl per didelio alkoholio kiekio (1 t., b. l. 151-154).

Nukentėjusysis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai parodė, kad pirmos apklausos metu duotų parodymų laikosi. R. Š. yra jo brolis, su kuriuo bendro šeimos ūkio neveda, gyvena atskirai. Jis vienas gyvena (duomenys neskelbtini), o R. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus jo gyvenamosios vietos adreso nežino, kadangi jo butas yra nuomojamas. Su R. sutaria gerai, tarp jų nebūna nei žodinių, nei smurtinių konfliktų, ikiteisminiai tyrimai dėl smurto vienas kito atžvilgiu pradėti nebuvo. R. yra geras žmogus, turintis darbą, pilnai save išsilaikantis, darbštus, atsakingas, visada ištiesiantis pagalbos ranką, apie jį nieko blogo pasakyti negali, tik tiek, kad turi problemų su alkoholio vartojimu. Jis jam yra siūlęs tvarkytis šią priklausomybę, tačiau kol kas jokių pokyčių neįvyko. Su R. susitinka maždaug į mėnesį kartą, kadangi abu daug dirba, todėl dėl laiko stokos negali planuoti dažnesnių susitikimų. Daug daugiau kalba mobiliuoju telefonu. Su R. jie nėra susipykę. 2024 m. rugpjūčio 10 d. buvo neblaivus. 2024 m. rugpjūčio 9 d. aukščiau minėtu gyvenamosios vietos adresu atvyko brolis A. Š., su juo abu gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko į namus atvyko kitas brolis R. Š.. R. jau atvyko neblaivus, tačiau dar buvo adekvatus, todėl visi trys sėdėdami prie stalo gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug 0.7 l talpos degtinės butelį ir alaus, talpos neprisimena. Vakarojo, šnekučiavosi. Po kurio laiko, maždaug 3.00 val., sėdint prie stalo tarp R. ir A. prasidėjo žodinis konfliktas, kaip suprato, dėl darbo. Žodis po žodžio jie pradėjo konfliktuoti, pakilo abiejų balso tonas. R. buvo stipriai neblaivus, matė, kad jis suagresyvėjo bei atsistojo nuo kėdės ir ėjo link A., pradėjo rankomis mosikuoti į šalis. Suprato, kad gali būti smurtinis konfliktas, todėl jis atsistojo tarp sėdinčio A. bei stovinčio R., norėdamas nuraminti vykstantį konfliktą. Atsistojęs tarp jų jis nieko nedarė, nieko nesakė, tik stovėjo. Tikriausiai R. nepatiko, kad jis stovi tarp jų, kad nori nuraminti konfliktą, kad bando jį sustabdyti, todėl jis jį rankomis pastūmė į šoną. Nuo pastūmimo jis nenukrito, nesusvyravo, jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jis stūmė R. atgal. Tada tarp jų prasidėjo stumdymasis, kurio metu, kiek atsimena, R. jam vieną kartą kumščiu, kurios rankos, tikrai nekreipė dėmesio, sudavė į šoną, tiksliai į kurį, neatsimena. Po šio smūgio su R. atsidūrė ant žemės, kaip tai įvyko, jis tikrai neprisimena, tačiau ne nuo smūgio, kadangi smūgis nebuvo toks stiprus, kad nukristų. Gulint ant žemės tarp jo ir R. prasidėjo grumtynės, kurių metu jis tikrai neskaičiavo, kiek jam buvo suduota smūgių, tačiau R. jam sudavinėjo smūgius ir ne visus pataikė, bet maždaug kumščiu sudavė 4 smūgius į veidą, t. y. į kairę akį, į abiejų pusių šonus. Kur buvo suduoti kiti smūgiai, neprisimena. Visų smūgių metu, kiek prisimena, jis gynėsi nuo R. smūgių, bandė nuo jų apsisaugoti, ar kažką šaukė, ar kvietėsi pagalbos, neprisimena. R. suduodami smūgiai buvo stiprūs, todėl jis bandė nuo jų saugotis muistydamasis, R. turėjo suprasti, kad jam skauda, kadangi matė, kad jis yra neramus. Kiek prisimena, grumtynių metu priėjo A., ką jis darė prieš tai, nežino, nematė ir patraukė R. nuo jo. Jis (E. Š.) nusiramino ir bandė atsikelti nuo žemės. Tuomet pajautė stiprų smūgį į galvą, t. y. į kaktos kairę pusę. Tikrai matė, kad jam sudavė smūgį ne žmogaus rankos, o smūgis buvo kažkokiu daiktu, tačiau kokiu, jis nematė. Suprato, kad smūgį kažkokiu daiktu galėjo suduoti R., kadangi jis buvo netoliese. Jis nespėjo išvengti smūgio, kadangi nebuvo įspėtas pasitraukti, taip pat tuo metu jis stojosi, jo galva buvo palenkta žemyn, todėl nespėjo pamatyti. Po šio smūgio nukrito ant žemės nugara ir prarado sąmonę. Po to jis nieko neatsimena. Prisimena tik kaip buvo greitosios automobilyje, kokiu būdu ten atsirado, nežino. Buvo pristatytas į ligoninės priėmimą, kur buvo apžiūrėtas. Po konflikto jam atsirado sužalojimai – mėlynė po kairia akimi, mėlynė ant kairio skruosto, taip pat jam buvo praskelta kaktos kairė pusė nuo smūgio, priėmimo skyriuje jam buvo siūta kakta. Šiuo metu jaučia skausmą akyje, skruoste, ten, kur yra mėlynės, jam skauda šonus, tačiau jokių sužalojimų ten nėra. Visi sužalojimai atsirado po brolio R. smurtinių veiksmų prieš jį, kadangi prieš įvykį jis jokiu fiziniu skausmu, jokiais sužalojimais nesiskundė. Dėl minėtų sužalojimų papildomai į medikus nesikreipė, pas med. ekspertus nevyks, vartoja nuo skausmo medikamentus, tačiau jam jau gerėja, skausmas mažėja, jaučiasi jau geriau. Po įvykio brolis A. jam papasakojo, kad jis iškvietė policijos pareigūnus, kad smūgis buvo suduotas kavos stikliniu staliuku. Mano, kad R. prieš jį smurtavo todėl, kad buvo per daug išgėręs alkoholinių gėrimų, kurie paskatino jo agresiją. Dėl minėto įvykio jis pareiškimo nerašė ir nerašys, į policijos pareigūnus jis nesikreipė, kadangi brolis jo atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų jam neturi, jam jokia žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, nori su juo susitaikyti, nori, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Broliui jokio pykčio nejaučia, nori su juo bendrauti, žino, kad jis pasitaisys, taip pat išsigydys priklausomybę alkoholiui (1 t., b. l. 155-159).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. ir R. Š. yra jo broliai, su kuriais gyvena atskirai. Su broliais sutaria gerai, nebūna jokių konfliktinių situacijų, kol yra blaivūs. E. su R. santykiai taip pat geri, jie palaiko artimus ryšius. Tiek E., tiek R. yra ramaus būdo, neagresyvūs, nekonfliktiški, geri, paslaugūs žmonės, jie palaiko labai artimus giminystės ryšius. 2024 m. rugpjūčio 9 d. jis buvo tėvų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti, kartu su juo buvo brolis E. Š.. Tėvo namuose nebuvo, kadangi jis gyvena kitame name. Su broliu gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug po 1 l alaus. Po kurio laiko į namus atvyko brolis R. Š., kurį atvežė draugas P. V.. R. buvo neblaivus. P. su jais nebuvo, jis tik atvežė brolį. Visi trys gėrė alkoholį, jokio konflikto tarp jų nebuvo, viskas buvo gerai. Po kurio laiko, maždaug apie 3.00 val. ryto sėdint prie stalo tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas dėl darbo. Konfliktuojant R. atsistojo nuo kėdės ir rankomis pradėjo gestikuliuoti, įrodinėjo savo tiesas, bandė išprovokuoti konfliktą, tapo agresyvus. Tuo metu šone sėdintis E. atsistojo tarp sėdinčio jo ir stovinčio brolio R.. Jis nieko nesakė, tiesiog norėjo apraminti konfliktą. Tuomet R. E. pastūmė į šoną, norėdamas, kad E. pasitrauktų, tačiau E. pastūmė jį atgal. Tuomet jie vienas kitą pradėjo stumdyti ir tarp jų prasidėjo muštynės, kadangi R. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė E. į šoną. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau E. nukrito ant žemės, o paskui jį nukrito R., tikriausiai buvo už jo užsikabinęs. Nukritę ant žemės jie abu grūmėsi, vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. R. bandė sudavinėti smūgius E., pataikė maždaug 4 smūgius kumščiu į dešinę ranką, nugarą, galvą ir į šoną. E. smūgių nebandė išvengti, nes buvo stipriai neblaivus, tikriausiai nesuprato, kad yra mušamas. Jis nesimuistė, nedejavo. Tuomet jis R. nestipriai nustūmė nuo brolio, kad jis baigtų muštis. E. atsikėlė nuo grindų, o R. pasiėmė kavos stiklinį staliuką ir metė tyčia tiesiai į E.. E. nespėjo pasitraukti. Staliuko metalinis rėmas pataikė E. į galvą, t. y. į dešinę galvos pusę. Po smūgio E. nukrito nugara ant žemės, ant kurios buvo šukių, kadangi prieš tai sudužo stiklinės, o pats stalas nuo smūgio nedužo. Tuomet jis nepastebėjo jokių sužalojimų ant E., tiksliau, į jį nežiūrėjo, nekreipė dėmesio, pats buvo neblaivus. Po smūgio R. išėjo iš namo, jis (A. Š.) ėjo paskui jį, o E. liko gulėti ant žemės. R. paaiškino, kad viskas yra gerai ir nori išvažiuoti. Po to jis (A. Š.) grįžo atgal į namą ir pamatė, kad ant grindų gulėjo brolis, kuris buvo be sąmonės, kadangi nekalbėjo, nerodė jokių gyvybės ženklų. Jis pasuko jo galvą, norėdamas pažiūrėti, ar jis kvėpuoja, ir pamatė daug kraujo, kuris bėgo iš galvos. Labai išsigando dėl tokios brolio būklės ir iškvietė medikus, su kuriais kartu atvyko ir policijos pareigūnai, kurie E. išvežė į gydymo įstaigą. Jeigu būtų visi buvę blaivūs, konflikto būtų išvengę, kaltas alkoholis. Dėl įvykio labai išsigando, pergyveno dėl brolio būklės, tačiau pats nenukentėjo. Tėtis konflikte nedalyvavo, jis atėjo atvykęs medikams, kadangi jis buvo savo namuose, kitame name (2 t., b. l. 33-36).

Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konfliktavo su nukentėjusiuoju E. Š. tyčia pastūmė ir kumščiu sudavė smūgį į šoną, nukritus ant grindų kumščiu sudavė ne mažiau keturis smūgius į veidą, galvą, rankas, krūtinę, šonus, metė stiklinį stalą į galvą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad ne viską atsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad vyko konfliktas tarp jo ir brolio E. Š., konflikto metu jis sužalojo E. Š..

Nukentėjusysis E. Š. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad namuose vartojo alkoholinius gėrimus su broliais R. ir A., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis norėjo nuraminti konfliktą, tarp jo ir kaltinamojo įvyko susistumdymas, jam kaltinamasis sudavė smūgį kumščiu į šoną, nugriuvusiam ant grindų sudavė keturis smūgius į veidą, o po to smūgis buvo suduotas stikliniu staliuku. Liudytojo A. Š. parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus.

Be nukentėjusiojo E. Š., liudytojo A. Š. jų parodymus patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Nukentėjusiojo E. Š. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – muštinė kaktos žaizda, odos nubrozdinimai kakle, veide ir krūtinėje, krūtinės dešinės pusės sumušimas, kairio skruostinio lanko impresinis lūžimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostinio lanko impresinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, jų viseto pagrindu darytina išvada ir nustatyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte t.y. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį E. Š., o būtent pastūmė E. Š. ir kumščiu sudavė jam į šoną, dėl ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgius į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, rankas, krūtinę, šonus, po to nukentėjusiajam bandant atsistoti, tyčia metė stiklinį stalą jam į galvą ir pataikė į kairę galvos pusę, tokiais veiksmais nukentėjusiajam E. Š. dėl muštinės žaizdos kaktoje, odos nubrozdinimo kakle, veide ir krūtinėje, krūtinės dešinės pusės sumušimo, kairio skruostinio lanko impresinio lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl kairio skruostinio lanko impresinio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam jį sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrukdymo nukentėjusiajam E. Š.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų;

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teismo neteistas, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė vieną nesunkų, ir vieną apysunkį nusikaltimą, abi veikos tyčinės, smurtinės, padarytos prieš šeimos narius ir giminaičius. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei kad savanoriškai atlygino žalą Vilniaus teritorinei liginių kasai, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad abi veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis dirba, baustas administracinėmis nuobaudomis, kurios susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais (t.2, b.l.118-123). Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, o baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrintinos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatomis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis dirba, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, nurodė, kad gydosi nuo alkoholio, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kritiškai vertina savo elgesį, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant bausmę, o atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajai įpareigojimus, kurie padėtų keisti savo elgesį. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.

Kiti klausimai

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. Š. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. sausio 12 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną).

Daiktinį įrodymą – stiklinį staliuką, kuris saugomas Alytaus apskrities policijos komisariate (t.1, b.l.69) nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti E. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 8 punktą ir paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, pridedant švelnesnių bausmių dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2024 m. sausio 12 d. (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieniems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktini įrodymą – stiklinį staliuką, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti E. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja L. L.