Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

institucijos duodančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. M., tretieji asmenys D. J. ir M. M., institucija duodanti išvadą byloje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys, R. M. ir V. J., yra nepilnamečio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 7). 2014-01-13 Pakruojo apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių R. M. ir V. J. (buvusi M.) taikos sutartis, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su V. J.; taip pat nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, iš tėvo priteistas 400 Lt materialinis išlaikymas, mokamas kas mėnesį (1 t., b. l. 8- 10). 2016-04-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių R. M. ir V. J. (buvusi M.) taikos sutartis, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su R. M.; taip pat nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka, iš motinos priteistas 100 Eur materialinis išlaikymas, mokamas kas mėnesį (1 t., b. l. 11- 13).

V. J. ir jos sutuoktinis dirba jų gyv. vietos teritorijoje (1 t., b. l. 16, 23, 147), gyvena jos sutuoktiniui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kur A. M. yra skirtas kambarys, kuriame yra visi reikalingi baldai (1 t., b. l. 18- 22, 44- 45). A. M. nuo 2016-12-01 ieškovės prašymu priimtas į (duomenys neskelbtini) lopšelį- darželį (1 t., b. l. 24). Ieškovė 2016-01-30 lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmus (1 t., b. l. 15), pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupinius užsiėmimus (1 t., b. l. 25). V. J. 2016 m. bausta adm. tvarka už savo esme šiurkštų KET pažeidimą (1 t., b. l. 53- 54), nėra registruota priklausomybės ir psichiatro įskaitose (1 t., b. l. 117), charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 141), turi sąlygas prižiūrėti ir auginti vaiką (1 t., b. l. 44- 45).

R. M. gyvenamąją vietą deklaravęs ir su sutuoktine M. M. gyvena (duomenys neskelbtini), 5 kambarių name su visais patogumais, namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui augti, vystytis, lavintis, žaisti (1 t., b. l. 36, 40- 41, 72). R. M. ir M. M. dirba (1 t., 37, 42, 73- 74, 75, 76, 149- 150, 151; 2 t.). Atsakovas baustas adm. tvarka, turi galiojančią nuobaudą, 2012 m. buvo baustas už vairavimą neblaiviam, kitą adm. teisės pažeidimą, padarytą neblaiviam (1 t., b. l. 55- 64). 2016-04-19 A. M. laikinąja globėja paskirta M. M. (1 t., b. l. 130). R. M. charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 139).

Nepilnametis A. M. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo įstaigą (1 t., b. l. 122). Byloje esantis Nyderlandų Karalystės Rytų Brabanto teismo sprendimas patvirtina, kad A. M., nuo 2015-12-09 buvo perduotas laikinai Šiaurės B. H. miesto vaikų gerovės agentūros priežiūron (t. 2, b. l. 8- 10).

2017-03-22 teismas šalims pasiūlė ir joms sutikus, įsipareigojus su vaiku nuvykti, kreipėsi į Kauno apygardos teismo vyriausiąją specialistę (psichologę) su prašymu išklausyti A. M. nuomonę bei ją pateikti teismui kartu su šeimos vertinimu (2 t., b. l. 20). 2017-06-28 teisme gauta Kauno apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) K. S. išvada, kurioje nurodoma, kad berniuko elgesys adekvatus situacijai: jis pakankamai drąsus ir pasitikintis savimi, pakankamai lengvai atsako į pateiktus klausimus, pasakoja apie save, laisvalaikį, pomėgius. Stebimas padidintas akcentavimas materialiniams dalykams pagal vaiko esamą supratimą. Anot A., jis tiek su mama, tiek su tėčiu, tiek su jų sutuoktiniais M. M. bei su D. J. sutaria gerai. Išvadoje nurodoma, kad A. įvardija, jog juo rūpinasi M., gražiai su ja sutaria, net spontaniškai pavadina mama. Nestebimas ir priešiškumas biologinės mamos atžvilgiu, galima M. tokiam požiūriui įtaka. Apie motiną A. kalba mažai, net konkrečiai paklausus, ją vadina „mama V.“, apie veiklą kartu su ja ar jos namuose neišsako nieko. Apie gyvenimą kartu yra kalbėjęs su mama, išsakė jos norą gyventi kartu, ir net nepaklaustas („sakė gyvenk su manim, bet aš nenoriu, nes man pas tėtį patinka, nes nenoriu gyventi pas mamą, nes man blogai pas mamą“, „nenorėčiau visą savaitę gyventi pas mamą, tik savaitgalį atvažiuot pas tėtį. Tikrai nenorėčiau“ „sako, būk pas mane, bet aš sakau, nenoriu. V. taip sakau“). Paklausus berniuko, su kuo geriau sutaria ar norėtų gyventi, įvardija, jog su tėčiu („norėjau būt geras pas tėtį ir gyventi pas tėtį“). Apie savo norą gyventi su tėčiu, aiškiai išsako. Be to, teigia, jog mama žino, jog jis nori gyventi su tėčiu („mama žino, kad aš noriu gyvent pas tėtį“).

Vertinant R. M. šeimą konstatuota, kad tėvas sudaro emociškai šilto, atsakingo, rūpestingo tėvo įspūdį. Jis pasižymi tam tikru brandumu, stabilumu, nuoseklumu, išsamumu, jo poelgiai ir gyvenimo pasikeitimai atrodo apgalvoti, jiems ruošiamasi, žiūrima atsakingai. Pastebėtina, kad tėvas (sprendžiant ir iš pokalbio su juo, ir iš pokalbio su Vaiku atskirai) sūnų nori apsaugoti suteikdamas jam stabilumą šeimoje, ramią, saugią aplinką, psichologiniu požiūriu, tai ypač svarbu tokio amžiaus vaikams. R. galima apibūdinti kaip supratingą ir emociškai šiltą žmogų. Nors buvusi sugyventinė jį apibūdina kaip anksčiau mėgusį išgerti ir net naudojusį fizinį smurtą, tačiau pokalbio metu neteko stebėti tai patvirtinančių aplinkybių. M. sudaro daug analizuojančio, besistengiančio priimti teisingus sprendimus, emociškai pakankamai stipriai išreikšto žmogaus įspūdį, stebima dabartinės konfliktinės šeimų situacijos ir teisminių procesų įtaka tam, kas parodo apie esamos situacijos didelį reikšmingumą ir atsakomybės sau užsikėlimą. Apie R. sūnų ji atsiliepia teigiamai.

Vertinant V. J. šeimą konstatuota, kad V. J. stengiasi sudaryti rūpestingos ir mylinčios mamos vaizdą, įvardija vaiko pomėgius. Santykius su savo sūnumi A. V. apibūdina kaip labai gerus, draugiškus, abipusius, nepertraukiamus, kalba labai noriai, aktyviai, tačiau trūksta smulkmeniškumo, detališkumo, išsamumo apibūdinamiems santykiams, kas gali patvirtinti ne tokį artimą ryšį, koks yra pateikiamas pokalbio metu specialistui. V. J. stengiasi parodyti tik teigiamus dalykus apie save ir dabartinę savo šeimą, tačiau kalbant apie atsakovą ir jo šeimą, pateikia tik neigiamą santykį. Ieškovė jaučiasi net buvusio sugyventinio apgauta dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo, nors ši situacija akivaizdžiai parodo mamos atsakomybės nepilną suvokimą už vaiko auginimą, nepakankamą įsigilinimą į situaciją, jos reikšmingumą ypač A. gyvenimui, pilnavertiškam asmenybės vystymuisi. Pokalbio metu vaiko mama nuolat akcentuoja, kad sūnui bus geriau su ja, galės lankyti būrelius, kuriuos lankyti nėra galimybės šiuo metu jam gyvenant tėčio šeimoje. D. J. sudaro ramaus, pakankamai atviro, sukalbamo, tolerantiško, rūpestingo žmogaus įspūdį. Apie A. jis atsiliepia teigiamai, nestebimos neigiamos bendravimo aplinkybės nei su juo, nei su jo dukra S.

CK 3.169 straipsnis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), todėl spręsdamas šio pobūdžio ginčą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (LAT 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (LAT 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (LAT 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).

Įvertinus visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančius asmenis, liudytojus, Vaiko teisių apsaugos specialistes, konstatuotina, kad ginčo šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui reikšmingų sąlygų nenustatyta. Nenustatyta, kad esanti vaiko gyvenamoji aplinka (gyvenimas su tėvu ir jo sutuoktine) jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su motina. Šalių šeiminiai santykiai yra nutrūkę nuo 2014 metų, tiek ieškovė tiek atsakovas turi sutuoktinius ir gyvena su jais. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad jokio pagrindo keisti A. M. gyvenamąją vietą, nes jie neturi jokių įrodymų, kad R. M. netinkamai rūpintųsi vaiku, darytų žalą jo formavimuisi ir vystymuisi. Tai kad A. M. R. M. šeimoje buvo sudarytos geros buitinės gyvenimo sąlygos, jis gali tinkamai rūpintis vaiku ir užtikrina mažamečio teisių įgyvendinimą, patvirtino ir liudytoja apklausta Radviliškio r. sav. administracijos VTAS specialistė L. P., taip pat ir 2016-02-11 Radviliškio r. sav. administracijos VTAS aktas Nr. VAA-66 (1 t., b. l. 129). Vaiko nuomonę išklausę tiek Vaiko teisių apsaugos specialistės (1 t., b. l. 40), tiek ir teismo psichologė patvirtino, kad vaikas nori gyventi su tėvu. Jokių duomenų, kad vaiko nuomonė šiuo klausimu būtų buvusi įtakota šalių ir tai būtų nulėmę jo apsisprendimą nėra- teismo specialistės išvadoje nurodoma, kad prieš jai bendraujant su vaiku jis vos prieš kelias dienas buvo grįžęs iš motinos. Vaikas šiuo metu lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tėvas, pakeitęs darbo pobūdį, šiuo metu dirba Lietuvos Respublikoje (t. 2, 62- 69) (nuo 2017 m. sausio nebevažinėja į užsienį kadencijomis), gauna stabilias pajamas ir turi nepilnamečio poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Teismo posėdžio metu apklausti atsakovo prašymu kviesti liudytojai patvirtino, kad atsakovo ir jo sutuoktinės šeima tinkamai prižiūri vaiką, jokių nusiskundimų apie jų šeimą nėra girdėję (J. D., L. P., I. M., T. J. parodymai). Vaiko gyvenamosios vietos seniūnaitė J. D. šeimą apibūdino kaip gerai besiverčiančią, bendruomenišką, tinkamai auklėjančią ir prižiūrinčią vaikus. Radviliškio VTAS atstovė taip pat patvirtino, kad jokių nusiskundimų dėl R. M. neturi, jis įvykdė visas skyriaus rekomendacijas vaiką iš Olandijos parsivežant pas save, tarp jo ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys. Nors tretieji asmenys, taip pat V. J. motina N. M. nurodė, kad vaikui būnant kitoje šeimoje, vaikas yra skriaudžiamas- pvz. M. M. nurodo, kad vaikui grasinama diržu, D. J. nurodo, kad M. vaikui buvo sudavusi per pirštus, N. M. nurodė, kad M. vaikui davė per galvą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nėra- apie šias aplinkybes nėra žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriams (Radviliškio, Pakruojo, Kėdainių) ir išvadą parengusiai teismo specialistei, dėl to nebuvo inicijuota administracinių teisės pažeidimų procesų ar ikiteisminių tyrimų. M. M. patvirtino, kad vaikas namie dėl jo elgesio gali būti tik drausminamas (jis turi pagalvoti apie netinkamą savo elgesį, o po to visi aptaria) ir jokių fizinio pobūdžio veiksmų prieš jį nesiimama. R. M., pakeitęs darbą, šiuo metu dirba vairuotoju, darbo pobūdis krovinių pervežimai Lietuvos Respublikoje (2 t. b. l. 62- 68). Taigi byloje nėra jokių aplinkybių, kuris galėtų būti vertinamos kaip esminės ir sudarančios pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad atsakovas tinkamai įgyvendina tėvo valdžią, prižiūri ir rūpinasi nepilnamečiu vaiku, turi tam tinkamas sąlygas ir stabilią aplinką, įgyvendina jo teises, užtikrina teisėtus interesus, formuoja teigiamas savybes, ruošia savarankiškam gyvenimui, užsiima nepilnamečio vaiko ugdymu ir auklėjimu, ne visada leidžia elgtis nepilnamečiui elgtis taip, kaip jam norisi, ir tokiu būdu užtikrina savo nepilnamečio vaiko, kaip sveiko, dorovingo, tvirtos, šeimyniškos asmenybės vystymąsi. Tarp jo ir vaiko yra stiprus emocinis ryšis ir prisirišimas, ką iš esmės patvirtina ir teismo specialistės išvada. Be to išvadoje konstatuota, kad labiausiai vaiko interesus ir pačio berniuko išsakytą norą atitiktų gyvenimas su tėčiu. Be to šalių nepilnametis šalių vaikas pas tėvą gyvena daugiau nei 1,5 metų, iš jų vieneri metai iki ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. šiuo metu jau yra nusistovėjusi esama šeimos aplinka, į ką teismas, pagal formuojamą aukštesnių teismų praktiką, taip pat privalo atsižvelgti. Tiek ieškovės, tiek ir kaip minėta trečiojo asmens D. J. ir ieškovės motinos nurodytos aplinkybės, kad atsakovo sutuoktinė prieš vaiką yra smurtavusi, nepagristos jokiais bylos duomenimis- teismo vertinumu, esant tokiai situacijai, vaikui artimiausi asmenys, turėjo pareigą ir neabejotinai būtų kreipęsi į kompetentingas institucijas, tačiau to byloje nėra, todėl šias nurodomas aplinkybes vertina kaip neįrodytas. Smurto prieš jį į faktų A. M. nenurodė nei Kėdainių VTAS specialistei, nei teismo psichologei. Taigi teismas vertina, kad jokios grėsmės nepilnamečiui vaikui, gyvenant su ieškovu, priešingai nei gyvenant su motina (vaikas iš jos buvo paimtas Nyderlandų karalystės kompetentingų pareigūnų) niekada nekilo.

Todėl teismas, atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad aplinkybės po A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, dėl kurių būtų pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamą vietą ir ją nustatyti su ieškove, nėra iš esmės pasikeitusios, dėl ko nėra pagrindo ieškovo prašomam sprendimui (dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo) priimti. Vien ta aplinkybė, kad V. J. šiuo metu yra išsprendusi alkoholio vartojimo problemą, kas dėl įvykusio incidento Olandijoje ir daugiausia įtakojo A. M. gyvenamosios vietos pakeitimą, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Šiuo metu, atsižvelgus į anksčiau aptartų įrodymų visumą, vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenimas su tėčiu, kas neprieštarauja ir jo išsakytam norui, ir nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti jo gyvenamąją vietą nėra jokio pagrindo.

Ieškovės atstovė prašė teismo skirti vaikui teismo ekspertizę. Vadovaujantis CPK 212 str. 1 d., išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2003 m. liepos 8 d. sprendime byloje Sommerfeld prieš Vokietiją, peticijos Nr. 31871/96, konstatuota, kad per drąsu teigti, kad nacionaliniai teismai visada privalo įtraukti psichologinę ekspertizę į bylose dėl vaiko globos tirtinų įrodymų sąrašą, bet šis klausimas turi būti sprendžiamas priklausomai nuo specifinių kiekvienos bylos aplinkybių, tinkamai įvertinus vaiko amžių ir brandos laipsnį. Byloje esančioje Kauno apygardos vyriausiosios psichologės išvadoje buvo pateikta labai detali ir informatyvi informacija tiek apie A. M. brandą, tiek ir jo prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų ir gyvenamosios aplinkos, kt. 2017-06-28 prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. išsamiai paaiškinta dėl tų aplinkybių, į kurias prašoma atsakyti skiriant ekspertizę. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgęs ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės poziciją, kad tokios ekspertizės skyrimas dėl šiuo metu esančios vaiko psichologinės būklės būtų traumuotis faktorius (išvadoje taip pat nurodoma, kad dabartinė konfliktinė situacija tarp berniuko artimųjų traumuoja vaiką ir trikdo jo tolimesnį vystymąsi, o išreikšta vaiko nuomonė neprieštarauja jo pačio interesams), prašymą dėl ekspertizės skyrimo, atmetė.

Atmetus ieškovės ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. vaiko gyvenamąją vietą paliekant nepakeistą, taip pat atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (LAT 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko motinos V. J. ir jos sūnaus bendravimo tvarka nustatyta 2016-04-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu,- pagal jį vaikas per 2 savaites su motina tiesiogiai matosi šiek tiek daugiau nei vieną parą. Ieškovė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nereiškė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jai kaip mamai viena diena pabūti su vaiku yra labai mažai. Ieškovės atstovė per replikas nurodė, kad ieškinio netenkinus, prašo viršyti ieškinio ribas dėl vaiko bendravimo tvarkos su motina, nes ir pats atsakovas patvirtino, kad mama galėtų daugiau bendrauti su vaiku. Atsakovas R. M. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė manantis, kad vaikas galėtų bendrauti su mama ir intensyviau, nuo penktadienio iki sekmadienio, netgi tris savaites per mėnesį. Be to ir teismo specialistės išvadoje nurodoma, kad mama daro įtaką dėl vaiko poveikio pozityviam ryšio atstatymui jos atžvilgiu, o susitikimo metu buvo išsakyta atsakovo pozicija leisti mamai dažniau matyti su vaiku (kas tai buvo įgyvendinta teismo proceso metu, 2 t., b. l. 48- 49). Šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, jei tam yra rimtas pagrindas, t. y. tik išeidamas už ieškinio ribų teismas gali užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Teismas atmetęs ieškovės ieškinį, anksčiau paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, kad anksčiau teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka nei ieškovės, nei jos nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų, nes su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų bendravimas vaiko bendravimas turi būti kuo dažnesnis, ir ją, esant nustatytai teismo sprendimu, būtina keisti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pakeistina 2016-04-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta motinos ir vaiko bendravimo tvarka ir nustatytina, kad V. J. kas antrą penktadienį, nuo 17 iki 19 val. (konkretus laikas suderinamas šalių susitarimu, nesusitarus vaikas paimamas 19 val.), pasiima sūnų A. M. iš jo tėvo R. M. namų (ar kitos V. J. tinkamos jo buvimo vietos) ir grąžina sūnų A. M. tėvui R. M. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val. Pirmąjį pakeistos tvarkos savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, su vaiku bendrauja V. J.. Kita teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nekeičiama, nes ginčo tarp šalių dėl to nėra, o vaiko teisių bei teisėtų interesų apsauga šioje dalyje yra pakankama. Teismas iš dalies keisdamas bendravimo tvarką pažymi, kad ieškovė yra sudariusi tinkamą vaikui aplinką; duomenų, kad reikia riboti bendravimą, nėra.

Ieškinį atmestus, vadovaujantis LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei- 26,59 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir tretysis asmuo (mokėtojas atsakovas) asmuo turėjo 1050,00 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą, konsultacijas ir atstovavimą teisme (1. t, b. l. 86- 90, 131, 2 t., b. l. 26- 27, 28- 29, 30, 31), kurias prašo priteisti iš ieškovės. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovo ir trečiojo asmens M. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos, 1050,00 Eur suma priteistina iš ieškovės- LR CPK 79 str., 93 str. 1 d., 98 str., šios prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotinų maksimalių dydžių (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 p.).

Atsakovo atstovė teismo posėdžių metu pateikė kvitus, patvirtinančius kuro įsigijimo išlaidas, 23,32 Eur, 23,93 Eur, 18,81 Eur, 19,69 Eur (1 t., b. l. 133, 153; 2 t., b. l. 5, 32), kurios susijusiosios su jos atvykimu iš Šiaulių į Kėdainius. Advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau šios išlaidos iš šalies priteisiamos <..> dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 3 p.). Atsakovo atstovė tokių aplinkybių nenurodė, ir teismas, išnagrinėjęs bylą, nei vienos iš šių aplinkybių nenustatė. Atsakovo ir trečiojo asmens advokato pasirinkimas teismo vertinimu tebuvo buvo sąlygotas prieš tai vykusio teisminio proceso, kuriame atsakovas, buvo atstovaujamas adv. S. B. (civ. byla Nr. 2-431-952/2016). Atsižvelgus į išdėstytą atsakovo atstovės į bylą pateiktos išlaidos, susijusios su kuro įsigijimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268– 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-21 nutartimi byloje Nr. 2-431-952/2016 nustatytą V. J. bendravimo su sūnumi A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos 4.1. p. ir nustatyti, kad V. J. kas antrą penktadienį, nuo 17 iki 19 val. (konkretus laikas suderinamas šalių susitarimu, nesusitarus vaikas pasiimamas 19 val.), pasiima sūnų A. M. iš jo tėvo R. M. namų (ar kitos V. J. tinkamos jo buvimo vietos) ir grąžina sūnų A. M. tėvui R. M. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val. Pirmąjį pakeistos tvarkos savaitgalį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, su vaiku bendrauja V. J.

Priteisti iš ieškovės V. J. 26,59 Eur (dvidešimt šešis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).

Priteisti iš ieškovės V. J. 1050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. M.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas