Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-06 · Byla Nr. eN2-2330-863/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-06
Bylos Nr.
eN2-2330-863/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
I. R.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymo dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą, suinteresuotas asmuo I. R., išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas grąžinti nepilnamečius vaikus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Nurodo, jog vaikai neteisėtai, be jo leidimo, buvo išvežti gyventi į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę, todėl yra pagrindas tenkinti prašymą dėl jų grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

3. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo teismas privalo savo iniciatyva. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017 14 punktas).

4. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl jo manymu neteisėtai iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalsytę išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo, todėl bylos teismingmui nustatyti taikytinos 1980 m. spalio 25 d. Hagos kovencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Konvencija) nuostos. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, šios Konvencijos tikslas – užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančią valstybę išvežti ar joje laikomi vaikai būtų greitai grąžinti.

6. Kad būtų įgyvendintas Konvencijos tikslas, joje numatytas apibendrinamasis procesas, kuriuo remiantis be vaiko likusiam vienam iš tėvų sudaromos sąlygos paprastai (nesudėtingu būdu) pateikti prašymą grąžinti vaiką bei nustatomas įpareigojimas Konvencijos valstybėms narėms imtis kuo efektyvesnių ir spartesnių procedūrų vaiko grąžinimo klausimui išspręsti per kuo trumpesnį laikotarpį (per šešias savaites). Kaip nurodyta Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje, prašymas dėl vaiko grąžinimo teikiamas „Susitariančiosios Valstybės, kurioje yra vaikas“ kompetentingam teismui arba institucijai pagal jos vidaus procedūras ir praktiką. Taigi, dėl į Jungtinę Karalystę išvežtų vaikų grąžinimo pareiškėjas, remdamasis Konvencijos, kurios šalimi taip pat yra ir Jungtinė Karalystė, nuostatomis privalo kreiptis į minėtos valstybės kompetentingas institucijas. Tuo tarpu Lietuvos teismams yra teismingos bylos dėl į Lietuvos valstybę atvežtų vaikų grąžinimo klausimų sprendimo. Kreipimasis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į valstybės, kurioje iki išvežimo buvo vaiko nuolatinė gyvenamojo vieta, institucijas neatitktų Konvencijos keliamų tikslų ir neužtikrintų kuo greitesnio neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į jo kilmės valstybę.

7. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti, kaip neteismingą Lietuvos teismams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. prašymą dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo ir išaiškinti, jog su prašymu pareiškėjas privalo kreiptis į kompetentingas Jungtinės Karalystės institucijas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok