Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-477-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-30
Bylos Nr.
II-477-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02923-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Pažeidėjas
P. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-477-1013/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02923-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10265-2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10265-2019 (toliau – nutarimas) P. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 28 d., apie 10.17 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį ,,Opel Zafira‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,71 promilių girtumas. P. V. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Šalies argumentai

P. V. dėl minėto nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, taip pat pakeisti nutarimo dalį dėl skirtos 800 Eur baudos, paskiriant 300 Eur baudą. Skunde nurodo, kad kaltės padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neneigia, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Mano, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, arba skirti trumpesnį šios poveikio priemonės terminą, bei skirti mažesnį paskirtos nuobaudos dydį. Jo nuomone, byloje teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas patvirtina keletas aplinkybių: 1) jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei analogiškų nusižengimų ar kai kurių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pirmiausia, jam nustatytas tik 0,71 promilės neblaivumas, kai tuo tarpu kitų Europos valstybių tokia alkoholio koncentracija yra leidžiama. Jo padaryto nusižengimo pavojingumą mažina tai, jog dėl jo padaryto nusižengimo nekilo jokie padariniai, nekilo joks eismo įvykis, jis važiavo leistinu greičiu Vilniuje, kur nustatyta maksimalus greitis yra 50 km/h, vairavo jam gerai žinomoje vietovėje, kurioje gyvena. Be to, nebuvo užfiksuoti kiti reikšmingi administraciniai nusižengimai, t. y. jis buvo įjungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus, buvo techniškai tvarkinga, o pats nusižengimas padarytas šviesiu paros metu; 2) teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas leidžia ir jo asmenybė. Jis veda dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Pastarasis yra įgijęs išsilavinimą, o darbo vietą susikūręs pats sau, t.y. dirba savarankiškai, verslo liudijimo pagrindu. Dirba siekdamas gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pareigų įgyvendinimui. Be to, pridėtas verslo liudijimas patvirtina, jog jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu. Jis dirba statybų sektoriuje, todėl specialioji teisė reikalinga tam, kad jis ir toliau galėtų dirbti darbą (statybos darbai vykdomi keliuose objektuose vienu metu, vežiojami įvairūs įrankiai ir medžiagos), kuris yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Be to, ši teisė reikalinga paprasčiausių buitinių poreikių tenkinimui (pvz. nuvykimas į maisto prekių parduotuvę) dėl to, kad jis gyvena Vilniaus miesto ribose, kur viešasis transportas nėra išvystytas; 3) byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet turėtų būti nustatytos net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos kursuose; 4) padarytas administracinis nusižengimas visiškai atsitiktinis ir neatspindintis jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės normas, kadangi iki šio nusižengimo padarymo jis nėra padaręs absoliučiai jokio teisės pažeidimo, tai rodo, jog jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, visiškai jam nebūdingas poelgis. Jo vairavimo stažas didesnis nei 23 metai, o tai taip pat mažina padaryto nusižengimo pavojingumą, nes įstatymo leidėjas taip pat ANK 422 straipsnyje atsakomybę už vairavimą neblaiviam diferencijuoja atsižvelgdamas į vairuotojo stažą; 5) tenkinus jo skundą, nuobaudos paskirtis ir tikslai būtų pasiekti, kadangi jis neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą nusižengimą, nes jam buvo paskirta bauda, kurią jis prašo sumažinti, kadangi netekus teisės vairuoti transporto priemonių jo galimybės užsidirbti yra sumažėjusios. Pareiškėjas nurodo, kad turi finansinių įpareigojimų bankui, kas taip pat parodo jo silpnesnę finansinę būklę, todėl skirta 800 Eur bauda yra per didelė našta. Be to, teismas galėtų jam skirti kitą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas taip pat padeda įgyvendinti nuobaudos tikslus, be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis jį, kaip tokio pobūdžio nusižengimą padariusį asmenį, įpareigoja pabaigti papildomus vairuotojų mokymus, o tai rodo, kad jis patirs auklėjamąją ir prevencinę priemonę.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad P. V., kuomet jis 2019 m. balandžio 28 d., apie 10.17 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo automobilį būdama neblaivus, kai nustatytas 0,71 (lengvas girtumo laipsnis, po paklaidos 0,69) promilės girtumas, įrodyta. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam, yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo darbiniams interesams, ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymą. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Darydamas administracinį nusižengimą, pats įžeidėjas prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas, pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 ir. 5 d. gali būti skiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, iškirtimų aplinkybių bylojančio asmens naudai. Institucijos vertinimu, P. V. skunde nurodytos aplinkybės, taip pat jų visuma, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 5 dalyje paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę. ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo P. V. nurodė, jog palaiko savo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog teisės reikalingos ne tik dėl darbo, nes gyvena užmiestyje ir dažniausiai reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) k., bet teisės reikalingos ir dėl tėvų, kadangi jie yra seni bei gyvena kaime – jiems reikalinga pagalba juos nuvežant į ligoninę, bet šiuo metu padėti negali, nes pats į darbą važiuos autobusu. Nurodė, jog jo darbas yra susijęs su fasadų šildymu ir apdaila, darbas susijęs su statybomis. Kai vairavo išgėręs, nepagalvojo, jog vartotas iš vakaro alkoholis gali sukelti tokį girtumo laipsnį. Pažymi, kad maždaug po valandos po policijos patikrinimo buvo nuvažiavęs tyrimams priduoti kraujo ir buvo nustatytas mažesnis girtumo laipsnis, negu buvo nustatyta policijos. Pažymėjo, kad ankščiau nėra baustas už tokius pažeidimus, išvis neturėjo pažeidimų. Mano, kad mažintinas ir paskirtos baudos dydis, kadangi jis turi įsipareigojimų bankui, jo gaunamos pajamos jam sudaro apie 1000 Eur per mėnesį (dokumentų, įrodančių šias pajamas, neturi).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Šioje byloje P. V. neginčija kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemone. Jo manymu, jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, arba šios priemonės netaikyti ir pakeisti nutarimo dalį dėl skirtos 800 Eur baudos, paskiriant 300 Eur baudą. Pažymėtina, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog P. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui, t. y. dvylikai mėnesių. P. V. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, kad P. V. paskirtos minimalaus termino administracinio poveikio priemonės bei minimalaus dydžio baudos skyrimas nėra neproporcingas jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ar jo asmenybei ir teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Šioje byloje teismas sprendžia, kad skundą padavęs asmuo P. V. be objektyvaus pagrindo menkina jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, teigdamas, kad jam nustatytas tik nežymiai minimalią ribą viršijantis neblaivumo laipsnis, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse jis už tokį neblaivumo laipsnį net nebūtų baudžiamas. Pažymėtina, kad tai, jog P. V. nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leistiną normą (nustatytas girtumas, prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,71 promilės), nesudaro pagrindo vertinti, kad minimalios sankcijoje numatytas baudos skyrimas bei administracinio poveikio priemonės nustatymas minimaliam terminui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatė administracinę atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai minimali neblaivumo riba yra 0,4 promilės alkoholio vairuotojo iškvepiamame ore, kartu nustatydamas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ribas ANK 422 straipsnio 6 dalyje tokį neblaivumo laipsnį viršijusiems asmenims. Pažymėtina, kad P. V. aptariamą administracinį nusižengimą padarė Lietuvos Respublikos teritorijoje, kur galioja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, todėl kitų Europos Sąjungos valstybių teisės aktais reglamentuojama atsakomybė už analogiškus teisės pažeidimus šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant P. V. administracinės atsakomybės klausimą. Kartu teismas pažymi, kad priešingai, nei teigia P. V., šiuo atveju jo padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir tie faktai, kad dėl jo padaryto nusižengimo nekilo jokie padariniai, nekilo joks eismo įvykis, jis važiavo leistinu greičiu Vilniuje, kur nustatyta maksimalus greitis yra 50 km/h, vairavo jam gerai žinomoje vietovėje, kurioje gyvena, jis buvo įjungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus, buvo techniškai tvarkinga, o pats nusižengimas padarytas šviesiu paros metu. Šios aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Pažymėtina, kad dėl vairavimo neblaiviam ir atitinkamų padarinių (eismo įvykio) sukėlimo, asmenų sveikatos sutrikdymo, taip pat dėl kitų pareiškėjo įvardijamų KET pažeidimų (greičio viršijimo, šviesų neįjungimo, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės eksploatavimo ir kt.), numatyta administracinė atsakomybė kituose ANK straipsniuose, dėl kurių P. V. atsakomybėn nebuvo traukiamas. Taigi tas faktas, kad P. V., neblaivus vairuodamas automobilį, nepadarė kitų administracinių nusižengimų, o kartu ir jo turimas 23 metų vairavimo stažas, nepaneigia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumo ir jo iš esmės nemažina. Priešingai, tokio patyrimo asmuo, sėsdamas už automobilio vairo pavartojęs net ir nedidelį kiekį alkoholio, turi tinkamai įvertinti savo būseną ir galimas savo elgesio pasekmes, t. y. įvertinti galimybę, kad po alkoholio vartojimo jis dar nebus visiškai išsiblaivęs. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjo interpretacijos dėl neva nedidelio jo padaryto nusižengimo pavojingumo yra visiškai nepagrįstos. Priešingai, tiek visuomenėje, tiek teismų praktikoje tokio pobūdžio nusižengimai pripažįstami vienais šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių realią grėsmę tiek paties pažeidėjo, tiek ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Turint omenyje, kad net ir dėl nedidelio kiekio alkoholio poveikio sutrinka orientacija aplinkoje, koordinacija, balansas, sulėtėja reakcijos laikas, tuo tarpu P. V. padarytas KET pažeidimas užfiksuotas judrioje gatvėje, dienos metu, neabejotina, kad, šiuo atveju, tokia grėsmė išties buvo kilusi ir dėl to negalima laikyti šios veikos mažareikšme ar nepavojinga. Teismas pažymi, kad teismui pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 69 (b. l. 29), iš kurio matyti, kad P. V., praėjus daugiau kaip pusantros valandos po policijos pareigūnų atliktos patikros, buvo nustatytas 0,34 promilės girtumas, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis ir tie faktai, kad P. V. asmenybė apibūdinama itin teigiamai, kad jis nėra baustas už analogiškus, ar kitus administracinius nusižengimus, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad, jo manymu, turėtų būti nustatytos net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jo darbas susijęs su automobilio vairavimu, nes jo veikla susijusi su statybos darbais. Pažymėtina, kad teigiama charakteristika, ankstesnės nuobaudos ar jų nebuvimas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą skirtinos baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės terminą individualizuoti atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio ANK straipsnio sankcijos ribose, kas ir buvo šiuo atveju padaryta Institucijos priimtame nutarime, P. V. nustatant minimalius tiek baudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžius už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Tuo tarpu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo pritaikymas įstatyme numatytam terminui, o kartu ir iš to išplaukiantys padariniai (galimas laikinas darbinės veiklos ribojimas) yra sudėtinė nuobaudos ir taikomos poveikio priemonė dalis, natūrali pasekmė, kylanti būtent dėl padaryto administracinio nusižengimo. Kartu pažymėtina, kad net ir esant P. V. kritiniam požiūriui į savo elgesį ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes, prevenciniai nuobaudos tikslai negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla ar šeimos gyvenimu, aukščiau visuomenės interesų. Kaip jau akcentuota, P. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės, jos termino ar skirtinos baudos dydžio mažinamas tik dėl asmeninių ar šeimos interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir neatkuriamų itin svarbių padarinių jam pačiam ar jo artimiesiems, negali būti taikomas. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu P. V. paaiškino, jog šiuo metu yra dirbantis, į darbą važiuoja autobusu ir jo pajamos sudaro apie 1000 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu reikalavimą sumažinti paskirto baudos dydį P. V. grindė tuo, kad turi įsipareigojimų bankui bei nurodydamas apytikslį gaunamų pajamų dydį, nepateikdamas teismui tai patvirtinančių duomenų. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu skundą padavęs asmuo neturi galimybės iš karto susimokėti jam paskirtos baudos, gali būti sprendžiamas paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimas, kuris sprendžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal P. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10265-2019 administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti P. V. skunde nurodomais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10265-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Jurgita Šėlienė