Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių (toliau – ir Gyvybingumo taisyklės) 6.1 papunktyje numatyta, jog veiklą vykdantis ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu ekonominio gyvybingumo rodikliai atitinka III skyriuje nurodytas reikšmes ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog paraiškos vertinimo procedūra buvo atlikta formaliai ir neteisingai, nebuvo analizuotas pateiktų duomenų turinys, nevertinti pateikti argumentai dėl Įgyvendinimo taisyklių ir Gyvybingumo taisyklių taikymo valstybėje susidariusios ekstremalios padėties kontekste.

Atkreipia dėmesį, kad aktualiuose teisės aktuose nėra nustatytų finansinių rodiklių, kuriuos privaloma atitikti ūkio subjektams, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, karantinui. Nėra numatyta, kaip tokia situacija turi būti traktuojama ir kaip įtakoja vertinimą. Pareiškėjo nuomone aplinkybė, jog Įgyvendinimo taisyklėse ir Gyvybingumo taisyklėse nenumatyta išimčių, dėl kurių pelningumo rodiklis neturėtu būti taikomas, neturėtų būti laikytinas pakankamu pagrindu atmesti skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendžiant dėl pareiškėjo tinkamumo finansinei paramai gauti, ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo kriterijai turi būti taikomi ne formaliai, o įvertinus visus objektyvius bei teisiškai reikšmingus duomenys.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai jo argumentai yra atmesti išimtinai formaliai ir neteisingai taikant bei aiškinant teisės aktus. Tokiu būdu susidarė ydinga situacija, kai valstybė pripažįsta, jog 2019 metais ir 2020 metais ūkininkai patyrė nuostolius dėl objektyvių priežasčių (stichinė sausra, ekstremali padėtis dėl pandemijos), į tai atsižvelgia, kiek tai liečia galiojančių įsipareigojimų vykdymą, tačiau tos pačios aplinkybės pripažįstamos kliūtimi, siekiant pasinaudoti paramą naujiems projektams.

Atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde nenurodė numatytų išimčių, o atsakovė vertindama Paraišką privalėjo vadovautis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pareiškėjas pateikdamas Paraišką ir žinodamas, kad jo grynojo pelningumo rodiklis neatitiks Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodytos reikšmės nei ataskaitiniais metais, nei praėjusiais ataskaitiniais metais, turėjo suprasti, kad jo pateikta Paraiška gali neatitikti paramos teikimo reikalavimų. Skunde nurodyta NMA viešosios komunikacijos informacija yra aktuali esamiems pareiškėjams, kurie dėl COVID-19 pandemijos, negali tinkamai vykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ne būsimiems pareiškėjams, kurie nėra prisiėmė įsipareigojimų pagal atitinkamas priemones.

Teigia, kad NMA savo veikloje remiasi išimtinai teisės aktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, ir kitais principais, skaidriai ir sąžiningai administruoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas žemės ūkiui, kaimo plėtrai bei žuvininkystei. Atsakovė ne savavališkai vertina pateiktas paraiškas, o remiasi ir vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji vertindama Paraišką tinkamai kvalifikavo faktines ir teisines aplinkybes, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus dėl jo teisėtumo, pagrįstumo ir išsamumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. BRK-13085 (10.6.1.) „Dėl paramos neskyrimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 21R2-241 (AG2-17/15-2021) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 20 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų. Paraiškoje teigiama, kad projekto pavadinimas „M. M. daržininkystės ūkio plėtra“, bendra investicinės paramos projekto vertė su PVM – 302742,00 Eur. kartu su Paraiška pareiškėjas pateikė verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paraiška NMA buvo užregistruota 2021 m. birželio 28 d., jai suteiktas registracijos Nr. 17VM-KL-21-1-05197-PR001.

Atsakovė 2021 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, jog trūksta dokumentų, kad būtu galima tinkamai įvertinti Paraišką. Be kita ko pareiškėjo buvo paprašyta pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovei pateikė trūkstamus dokumentus. Pareiškėjas atsakyme atkreipė NMA dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 3 d. paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. 2019 m. sausra ypač įtakojo daržovių derlių, tai atsispindi ir finansinės atsakomybės dokumentuose. Pažymėjo ir tai, kad 2020 m. pasaulyje buvo paskelbta pandemija, kuri apribojo prekyba užauginta produkcija, kas nulėmė nepasiektus rodiklius. Pareiškėjas prognozavo, kad 2021 m. išaugusios pajamos ir atsigavusi prekyba leis pasiekti aukštus rodiklius.

Atsakovė baigusi Paraiškos vertinimo procedūrą priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjui parama nebus skiriama. Sprendime teigiama, jog Paraiškos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 16, 46, 47 ir 59 punktų nuostatomis. Atlikus Paraiškos vertinimo procedūra nustatyta, jog ji neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 19.25 papunkčio nuostatų, kurios reglamentuoja, jog pareiškėjas laikomas tinkamu gauti investicinę paramą, jei pateiktame verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes. Konstatuojama, jog įvertinus 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, kad nors skolos rodiklis atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir ataskaitiniais metais, ir praėjusiais ataskaitiniais metais, tačiau grynojo pelno rodiklis neatitinka Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodytos reikšmės nei ataskaitiniais metais, nei praėjusiais ataskaitiniais metais.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendime padarytomis išvadomis, 2021 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovė iš naujo išnagrinėti Paraišką.

Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-241 (AG2-17/15-2020), kuriame konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir paliko Sprendimą galioti. Komisija minėtame sprendime nurodė, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas ataskaitiniais metais (2020 m.) ir praėjusiais ataskaitiniais metais (2019 m.) neatitiko minimalaus Gyvybingumo taisyklių III skyriaus lentelėje nurodyto grynojo pelningumo rodiklio. Atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovė vertindama Paraišką privalėjo atsižvelgti į aplinkybes susijusias su ekstremaliomis situacijomis, kadangi Gyvybingumo taisyklėse nėra nustatytų finansinių rodiklių, kuriuos privalo atitikti ūkio subjektas, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai. Taip pat padaryta išvada, kad nenugalima jėga galima remtis tik esant galiojančioms sutartims ar prisiimtiems įsipareigojimams, o ne tais atvejais, kai dar nėra prisiimti įsipareigojimai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. BRK-13085 (10.6.1.) „Dėl paramos neskyrimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administravimo taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2021-04-06 iki 2021-07-09) 1 punktas teigia, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos bei Programos priemonių bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) priemonių veiklos sričių, veiklų administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

Administravimo taisyklių 16.5 papunktyje nurodyta, kad Priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatoma tinkamumo sąlygos ir reikalavimai paramai gauti. Visos pateiktos paramos paraiškos turi būti vertinamos pagal Priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus paramai gauti ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami, išskyrus techninio pobūdžio pakeitimus (Administravimo taisyklių 46 punktas). Paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis (Administravimo taisyklių 47 punktas).

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 59 punktu tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias Programos ir Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu gali būti atliekama patikra vietoje. Karantino ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu atliekant tinkamumo skirti paramą vertinimą patikros vietoje, jei jį būtina atlikti, gali būti nevykstama į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą, o tikrinami dokumentai, vaizdo įrašai kaip papildoma medžiaga, naudojant NMA Agro su geografiniu žymeniu pažymėtas nuotraukas ir (ar) kitus įrodymus. Atšaukus karantiną, ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės arba išnykus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo galima nuvykti į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą, Mokėjimo agentūra turi atlikti pakartotinę patikrą vietoje projekto įgyvendinimo laikotarpiu arba po projekto įgyvendinimo.

Atliekant tinkamumo skirti paramą vertinimą NMA turi įvertinti: 1) pareiškėjo ir partnerių (kai paramos paraiška teikiama su partneriais) tinkamumą; 2) paramos paraiškos atitiktį Programos priemonės, pagal kurią pateikta paramos paraiška, prioritetams, tikslinėms sritims ir kompleksiniams tikslams; 3) paramos paraiškos atitiktį tinkamumo sąlygoms ir reikalavimams gauti paramą; 4) projekto išlaidų tinkamumą finansuoti ir viešosios paramos intensyvumą nuo tinkamų finansuoti išlaidų.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Įgyvendinimo taisyklėse yra nustatytos sąlygos ir reikalavimai, kuriuos privalo atitikti paraiškas pateikę ūkio subjektai, jeigu jie nori pretenduoti į paramą pagal atitinkamą priemonę. Atsakovė nustačiusi, kad ūkio subjekto paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse reglamentuotų reikalavimų, turi imperatyvią prievolę jam neskirti paramos.

Įgyvendinimo taisyklių 2 punktas reglamentuoja, jog taisyklės nustato paramos pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – priemonės veiklos sritis) teikimo ir administravimo tvarką. Taisyklėmis turi vadovautis pareiškėjai, nuo 2021 metų rengdami ir teikdami paramos paraiškas, ir paramos gavėjai, įgyvendindami projektus, taip pat institucijos, atliekančios paramos paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą pagal priemonės veiklos sritį. Paramos teikimo ir administravimo tvarka, kiek to nereglamentuoja Taisyklės, nustatyta Administravimo taisyklėse, Finansinių priemonių taisyklėse ir Finansavimo sąlygų apraše. Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjas NMA Paraišką pateikė 2021 m. birželio 20 d., todėl akivaizdu, jog atsakovė vertindama Paraiškos tinkamumą turėjo vadovautis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis.

Paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi nuo viešuosiuose registruose esančių duomenų, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis (Įgyvendinimo taisyklių 18 punktas).

Įgyvendinimo taisyklių 19 punktas ir jo papunkčiai nustato Paraiškų tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Įgyvendinimo taisyklių 19.25 papunktyje nurodyta tinkamumo sąlyga - pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes, kaip nustatyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

Gyvybingumo taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2019-10-25 iki 2021-11-19) II skyriuje yra reglamentuoti ūkio subjekto ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai t. y. grynasis pelningumas, skolos rodikliai, paskolų padengimo rodiklis, grynasis pelnas, vidinė grąžos norma ir pateiktos formulės kaip šie ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai yra apskaičiuojami.

Gyvybingumo taisyklių 6 punktas teigia, jog veiklą vykdantys ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu ekonominio gyvybingumo rodikliai atitinka III skyriuje nurodytas reikšmes: 1) ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais pasirinktinai: grynasis pelningumas ir skolos rodiklis (abu rodiklius būtina skaičiuoti iš tų pačių finansinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitų, t. y. ataskaitinių arba praėjusių ataskaitinių metų); 2) projekto įgyvendinimo laikotarpiu: paskolų padengimo rodiklis; 3) projekto kontrolės laikotarpiu: grynasis pelningumas, skolos ir paskolų padengimo rodikliai.

Iš Sprendime ir Komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo 6 psl. pateiktų aritmetinių skaičiavimų matyti, kad ataskaitiniais metais (2020 m.) pareiškėjo grynojo pelningumo rodiklis siekė (-49,48 proc.), o praėjusiais ataskaitiniais metais (2019 m.) pareiškėjo grynojo pelningumo rodiklis siekė (-26,84 proc). Pažymėtina, jog pareiškėjas nei Komisijai pateiktame skunde, nei teismui pateiktame skunde neginčijo, kad atsakovė ar Komisija netinkamai taikė Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodyta grynojo pelningumo rodiklio apskaičiavimo formulę ir gavo tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl teismui nėra pagrindo netikėti anksčiau minėta informacija.

Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodyta, kad ūkio subjektų, kurie siekia gauti finansinę paramą pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ grynojo pelningumo rodiklis negali būti mažesnis nei 2 proc. Akivaizdu, kad atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis ataskaitinių metų ir praėjusių ataskaitinių metų finansiniais rodikliais nustatyta, jog pareiškėjo Paraiška neatitinka Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodyto grynojo pelningumo rodiklio normų. Kaip ir anksčiau minėta Įgyvendinimo taisyklių 19.25 papunktyje yra aiškiai nurodyta, jog ūkio subjektas privalo atitikti ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes, priešingu atveju tokia paramos paraiška privalo būti atmetama.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2019 m. ir 2020 m. finansiniai rodikliai neatspindi realios situacijos ir tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ataskaitiniais metais bei praėjusiais ataskaitiniais metais nebuvo pasiekti visi Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nustatyti kriterijai. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Taip pat dėl 2020 m. pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos ir dėl to paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino buvo smarkiai apribota pareiškėjo galimybė prekiauti savo produkcija.

Atkreiptinas dėmesys, jog nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Gyvybingumo taisyklėse nėra numatyta išimčių, leidžiančių atsakovei netaikyti ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius, jeigu atitinkamais metais valstybėje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis ar karantinas.

Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad nepaisant to, jog teisės aktai nenumato jokių išimčių dėl paskelbtos ekstremaliosios padėties, NMA privalėjo įvertinti, jog priimtas Sprendimas yra formaliai teisėtas, tačiau neteisingas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad viešojoje teisėje įtvirtintas principas, jog viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleidžiama įstatymo, yra uždrausta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012 ir kt.). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji vykdydama jos kompetencijai priskirtus veiksmus privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, kuris tiesiogiai įpareigoja NMA vykdyti savo veiklą tik taip, kaip numatyta teisės aktuose t. y. Įgyvendinimo taisyklėse ir Gyvybingumo taisyklėse.

Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, kad nuo 2021 m. lapkričio 19 d. įsigaliojusioje Gyvybingumo taisyklių redakcijoje yra pakeistas 6.1 papunktis, leidžiantis atsakovei vertinti ūkio subjekto atitiktį ekonominio gyvybingumo apibūdinančius rodiklius ne tik pagal einamųjų ir praėjusių metų duomenis, tačiau ir remtis dar ankstesnių metų duomenimis. Pareiškėjo nuomone nagrinėjamu atveju NMA turėjo jo atžvilgiu taikyti naujesnės redakcijos Gyvybingumo taisyklių 6.1 papunkčio nuostatas. Teismas konstatuoja, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi kaip ir pats pareiškėjas nurodo, nauja Gyvybingumo taisyklių redakcija įsigaliojo 2021 m. lapkričio 19 d., o Sprendimas buvo priimtas 2021 m. spalio 27 d. t. y. dar iki naujos Gyvybingumo redakcijos įsigaliojimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. BRK-13085 (10.6.1.) „Dėl paramos neskyrimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 21R2-241 (AG2-17/15-2021) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo M. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo ir Komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl NMA įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Paraišką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš NMA priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 500,00 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.