- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-565/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Kauno keliai“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-709-41/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno keliai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Kauno keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1) pripažinti, kad supaprastintojo atvirojo konkurso Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.1941 „Vainatrakis-Margininkai“ ruožo nuo 2,00 iki 3,90 km asfaltbetonio dangos įrengimo darbų atlikimo supaprastinto atvirojo konkurso sąlygų 31.1. punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms;
2) pripažinti, kad supaprastintojo atvirojo konkurso Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.129 „Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė“ ruožo nuo 15,70 iki 16,70 km asfaltbetonio dangos taisymo darbų atlikimo supaprastinto atvirojo konkurso“ sąlygų 31.1. punktas prieštarauja LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms;
3) įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos pakeisti supaprastintojo atvirojo konkurso dėl Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.1941 „Vainatrakis-Margininkai“ ruožo nuo 2,00 iki 3,90 km asfaltbetonio dangos įrengimo darbų atlikimo konkurso sąlygų 31.1. punktą, jį išdėstant taip: „Rangovo per paskutinius 3 metus įvykdytų sutarčių valstybinės reikšmės keliuose arba vietinės reikšmės keliuose, kurios yra panašios pirkimo objektui ir kurių kiekvienos vertė įskaitant ir subrangovų atliktus darbus yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1 viena“;
4) įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos pakeisti supaprastintojo atvirojo konkurso dėl Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.129 „Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė“ ruožo nuo 15,70 iki 16,70 km asfaltbetonio dangos taisymo darbų atlikimo supaprastinto atvirojo konkurso“ sąlygų 31.1. punktą, jį išdėstant taip „Rangovo per paskutinius 3 metus įvykdytų sutarčių valstybinės reikšmės keliuose arba vietinės reikšmės keliuose, kurios yra panašios pirkimo objektui ir kurių kiekvienos vertė įskaitant ir subrangovų atliktus darbus yra ne mažesnis kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1 viena.“
5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad UAB „Kauno keliai“ daugiau kaip 50 metų užsiima kelių tiesimo ir remonto darbais. Ieškovui 2007 m. vasario 23 d. buvo suteikta teisė atlikti valstybinės reikšmės kelių tiesimo ir remonto darbus. 2007 m. gegužės 25 d. ieškovas gavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paruoštus Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.1941 „Vainatrakis-Margininkai“ ruožo nuo 2,00 iki 3,90 km asfaltbetonio dangos įrengimo darbų atlikimo supaprastinto atvirojo konkurso ir Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.129 „Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė“ ruožo nuo 15,70 iki 16,70 km asfaltbetonio dangos taisymo darbų atlikimo supaprastinto atvirojo konkurso pirkimo dokumentus. Ieškovo manymu, abiejų konkursų dokumentų 31.1. punktuose įrašyta sąlyga, apibūdinanti techninį rangovo pajėgumą ir reikalaujanti, kad rangovas per paskutinius 3 metus būtų įvykdęs 3 analogiškas pirkimo objektui sutartis valstybinės reikšmės keliuose, kurių kiekvienos vertė įskaitant ir subrangovų atliktus darbus būtų ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, yra diskriminuojanti ir dirbtinai ribojanti konkurenciją, prieštaraujanti Viešųjų pirkimų įstatymui (toliau VPĮ) ir pažeidžia ieškovo teisėtus interesus. Įtraukus tokią sąlygą į konkurso dokumentus, atimama teisė dalyvauti konkurse tiems rangovams, kurie ankščiau su atsakovu nebuvo sudarę sutarčių dėl darbų atlikimo valstybinės reikšmės keliuose, nepriklausomai nuo to, kokia būtų rangovų kvalifikacija ar techninis pajėgumas. Lietuvos automobilių kelių direkcija turi teisę tik prižiūrėti, kad asmenys, vykdantys valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statymo ir kitus darbus, atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 str. 3 d. 5 p.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atestuoja įmones bei suteikia joms teisę atlikti atskirus statybos darbus, todėl atsakovas turėtų vadovautis šios institucijos išduodamais atestatais, kurie faktiškai patvirtina, ar atitinkamas asmuo turi reikiamą kvalifikaciją atlikti darbus dėl kurių skelbiami konkursai. Skirtumas tarp valstybinės ir vietinės reikšmės kelių yra grindžiamas bendra socialine svarba, o ne technologiniais skirtumais, todėl darbų atlikimas valstybinės reikšmės keliuose faktiškai negali nei patvirtinti nei paneigti rangovo techninio pajėgumo. Nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl perkančioji organizacija nutarė nustatyti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus, negu tai rekomenduoja Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės savo metodinėse rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos). Kadangi minėta, ieškovo nuomone, diskriminacinė sąlyga įtraukiama į visų atsakovo organizuojamų valstybinės reikšmės kelių remonto ir tiesimo konkursų dokumentus, tokiu būdu faktiškai užkertamas kelias rangovams, kurie turi Aplinkos apsaugos ministerijos išduotus atestatus šiems darbams atlikti, bet anksčiau nebuvo sudarę sutarčių su atsakovu dėl darbų valstybinės reikšmės keliuose atlikimo, patekti į šiuos konkursus, nepriklausomai nuo jų techninio pajėgumo ir kvalifikacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „Kauno keliai“ atsakovui Lietuvos Automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos naudai 1 770 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad siekiant subalansuoti tiekėjų ir viešuosius interesus VPĮ numatyti reikalavimai pagal kuriuos perkančioji organizacija privalo patikrinti tiekėjų kvalifikaciją. VPĮ 32 straipsnis įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 35–37 straipsnių nuostatomis. VPĮ, nustatydamas bendruosius kvalifikacinių reikalavimų sudarymo principus, išskiria dvi tiekėjo kvalifikacinių požymių grupes: vienai jų priklauso teisės verstis tam tikra veikla turėjimas; kitai - požymiai apibūdinantys tiekėjo techninį profesinį pajėgumą. Teisę atlikti darbus įrodyti pakanka pateikti leidimą, atestatą, leidžiančius juos atlikti, o techniniam profesiniam pajėgumui įrodyti reikalinga pateikti duomenis apie patirtį. VPĮ 127 straipsnis numato kad Viešųjų pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją. Viešųjų pirkimų tarnyba direktoriaus įsakymu yra patvirtinusi tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas. Jose (rekomendacijų 18 punktas) siūlomi tokie techninį pajėgumą apibūdinantys kriterijai: privalomas atestato, licencijos, leidimo ar verslo liudijimo turėjimas, tiekėjo per 3 finansinius metus įvykdytų panašių sutarčių (kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios), kurių kiekvienos vertė, įskaitant ir subrangovų atliktus darbus yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės skaičiaus. Viena įvykdyta panaši sutartis yra minimali rekomenduojamų nustatyti profesinio techninio pajėgumo reikalavimų riba. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad reikalavimas būti atlikus tris sutartis atsižvelgiant į objektų reikšmę ir svarbą nėra nepagrįstai didelis, minėtos rekomendacijos tai leidžia, atsižvelgiant į pirkimo objekto visuomeninę socialinę svarbą nustatyti griežtesnius reikalavimus tiekėjams. Teismas konstatavo, kad reikalavimas tiekėjams būti atlikus ne tris panašias, bet analogiškas sutartis yra teisėtas. Teismo teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo per paskutiniuosius tris metus vietinės reikšmės keliuose, miestų gatvėse atlikti darbai savo techniniais parametrais, naudojama technologija būtų panašūs ar visiškai atitiktų valstybinės reikšmės keliams aukštesnius nei vietinės reikšmės keliams reikalavimus. Ieškovo teiginį, jog jis negali įgyti reikalaujamos patirties valstybinių kelių taisyme ir tiesime, nes tiekėjai, gavę valstybinius užsakymus, atsisako sudaryti sutartis dėl kitų įmonių dalyvavimo subrangos pagrindais, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę ieškovas nepateikė. Teismo teigimu, iš ieškovo pateikto 2002-2006 metais svarbiausių jo įvykdytų sutarčių sąrašo 17 punkto matyti, kad 2005 m. spalio 20 d. ieškovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Kamesta“ dėl Laisvės alėjos Kaune atkarpos asfalto dangos bei betoninio trinkelių grindinio įrengimo, o iš atsakovo pateikto konkurso 31.1. punkto kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių įmonių sąrašo (b. l. 90) matyti, kad UAB „Kamesta“ yra įtraukta į šį sąrašą tarp kitų įmonių atitinkančių minėtus konkurso reikalavimus. Šis faktas, teismo manymu, paneigia ieškovo tvirtinimus, kad jo bendradarbiavimas su konkursus laimėjusiomis įmonėmis negalimas iš esmės. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo vadovas pripažino, kad bendrovei darbo pakanka, nes verčiasi privačiais užsakymais, gamina asfaltbetonį, tvarko ir asfaltuoja gatves Kauno mieste, norėdama atlikti ginčo darbus, kitus darbus, kurių terminas – kiti metai, turėtų atidėti. Tai, teismo teigimu, įrodo, kad įmonė rado savo nišą rinkoje ir dirba pelningai ir be valstybinių kelių užsakymų.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Kauno keliai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisinga teismo išvada, kad ginčijama konkursų sąlyga yra nustatyta pagrįstai ir atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, tai leidžia nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymas ir Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ginčijama sąlyga prieštarauja VPĮ įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo bei skaidrumo principams. Nustatydamas, ar konkurso nuostata prieštarauja ar neprieštarauja VPĮ, teismas turėjo išsiaiškinti ar ginčijama viešųjų pirkimų konkursų sąlygų nuostata yra pagrįsta ir proporcinga atitinkamų pirkimų objektams, ar atsakovo nustatyti kriterijai yra proporcingi siekiamiems tikslams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Rekomendacijos numato galimybę konkurso sąlygose įtvirtinti reikalavimą būti įvykdžius panašias pirkimo objektui sutartis, kai tuo tarpu atsakovas konkursų sąlygose nustatė reikalavimą būti įvykdžius sutartis, valstybinės reikšmės keliuose, kurios būtų analogiškos pirkimo objektui. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą apie būtinybės nustatyti žymiai griežtesnes konkursų sąlygas nei rekomenduojama teisės aktuose egzistavimą. Sutartys dėl darbų valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose laikytinos panašiomis, todėl reikalavimas būti įvykdžius analogiškas sutartis valstybinės reikšmės keliuose yra žymiai griežtesnis nei numatyta Rekomendacijose.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog per pastaruosius trejus metus jo atlikti darbai vietinės reikšmės keliuose būtų panašūs ar atitiktų valstybinės reikšmės keliams taikomus didesnius reikalavimus. Skirtumas tarp vietinės reikšmės kelių ir valstybinės reikšmės kelių nėra sąlygotas technologinių skirtumų. Teismas sprendime netinkamai vertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros mokslininkų išvadą, kurioje išdėstyta informacija patvirtino ieškovo nurodytus argumentus dėl jo atliktų darbų panašumo su valstybinės reikšmės keliuose atliekamais darbais. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, keliai į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius skirstomi pagal transporto priemonių eismo pralaidumą bei socialinę ir ekonominę jų reikšmę, todėl skirtumas tarp valstybinės reikšmės kelių ir vietinės reikšmės kelių yra jų svarba, o ne technologiniai skirtumai. Kelių remonto/statybos darbų vykdymas vietinės ir valstybinės reikšmės keliuose iš esmės nesiskiria – atitinkamo kelio svarba visiškai neturi reikšmės nustatant kvalifikacinius kelio įrengimo/remonto darbus atliksiančiam tiekėjui keliamus reikalavimus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros mokslininkų išvadoje taip pat nurodyta, kad tiesiant valstybinės reikšmės kelius taikomi ypatingai aukšti reikalavimai naudojamoms medžiagoms. Tačiau šis teiginys neturėjo turėti reikšmės analizuojant konkurso sąlygos, reikalaujančios būti atlikus darbus valstybinės reikšmės keliuose, teisėtumą, nes reikalavimai medžiagoms, kurios privalo būti naudojamos viešųjų pirkimų konkurso sąlygose numatytiems darbams atlikti, nustatomos techninėje konkurso specifikacijoje (VPĮ 25 str.), o ne apibrėžiamos kartu su tiekėjui keliamais kvalifikaciniais reikalavimais.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijama konkursų sąlygų nuostata nustatyta pagrįstai, kadangi, vadovaujantis VPĮ, perkančioji organizacija turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių profesinį pajėgumą, ir nurodyti, kokie tiekėjų pajėgumo įrodymai privalo būti pateikti. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ nuostatas, akivaizdu, jog Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetencijai yra priskirta teisė prižiūrėti, kad asmenys, vykdantys valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statymo ir kitus darbus, turėtų Statybos įstatymo ir kitų šio įstatymo poįstatyminių aktų nustatyta tvarka išduotus atestatus, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijai nesuteikta teisė spręsti, ar atskiri asmenys turi pakankamą kvalifikaciją vykdyti kelių tiesimo ar remonto darbus. Šias funkcijas įgyvendina ne atsakovas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kai tuo tarpu atsakovas privalo kontroliuoti, kad atitinkamus darbus atliktų reikiamus atestatus ar kitus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys asmenys. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija, norėdama įvertinti rangovo kvalifikaciją, turėtų vadovautis Aplinkos ministerijos išduodamais atestatais, kurie faktiškai patvirtina, ar atitinkamas asmuo turi reikiamą kvalifikaciją atlikti darbus, dėl kurių skelbiami konkursai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros mokslininkų išvadoje nurodyta, kad atestuojant įmones, inžinierius, 3 metų stažas laikomas minimaliu ir per šį laikotarpį įmonė įgauna patirties dirbdama subrangove valstybinės reikšmės keliuose. Minėta išvada pagrindžia ieškovo nurodytus argumentus, jog atestato, kuriame be kita ko numatyta ir teisė atlikti valstybinės reikšmės kelių tiesimo ir remonto darbus, išdavimas patvirtina tinkamą įmonės kvalifikaciją, reikalingą darbams valstybinės reikšmės keliuose atlikti.
4. Teismo argumentas, kad ieškovas rado savo nišą rinkoje ir dirba pelningai ir be valstybinių kelių užsakymų, yra atmestinas. Tai, jog ieškovas dirba pelningai, negali turėti reikšmės sprendimo priėmimui byloje, kurioje svarstomas klausimas dėl atitinkamų konkurso nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, kuomet ieškinio tenkinimo atveju ieškovas turėtų galimybę dalyvauti atitinkamuose viešųjų pirkimų konkursuose.
Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno keliai“ pareikštu ieškiniu ginčija atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paskelbto konkurso sąlygą, kuri, ieškovo nuomone, yra diskriminuojanti ir dirbtinai ribojanti konkurenciją.
Minėta sąlyga (31.1 punktas) nustatė, kad rangovo per paskutinius 3 metus įvykdytų sutarčių valstybinės reikšmės keliuose, kurios yra analogiškos pirkimo objektui ir kurių kiekvienos vertė, įskaitant ir subrangovų atliktus darbus, yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3 (trys) (b. l. 10).
Ieškovo nuomone, diskriminuojantis ir ribojantis konkurenciją šioje sąlygoje yra reikalavimas būti įvykužius analogiškas, o ne panašias sutartis ir reikalavimas būti įvykužius ne mažiau kaip tris sutartis.
Pirmosios instancijos teismas tokiai ieškovo pozicijai nepritarė ir padarė išvadą, kad perkančioji organizacija turėjo teisę nustatyti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, atsižvelgdama į objektų svarbą, ir tuo nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei kitų šiuos santykius reglamentuojančių normų nepažeidė.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada.
Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai ir tikslai įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 3 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoji dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Antroji dalis nustato, jog pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Vienas esminių kriterijų, nustatant pirkimo sąlygas – tiekėjų kvalifikacija. Minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai įtvirtinti VPĮ 35-37 straipsniuose (VPĮ 32 str. 1 d.). Tai – ekonominė ir finansinė būklė (VPĮ 35 str.), techninis ir profesinis pajėgumas (VPĮ 36 str.), kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai (VPĮ 37 str.).
Padedant įvertinti perkančioms organizacijoms tiekėjų techninius pajėgumus ir kompetenciją, Viešųjų pirkimų tarnyba 2004 m. balandžio 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1S-25 patvirtino Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 18.2 punktas nustatė, jog vienas iš tiekėjų techninį pajėgumą apibūdinančių kriterijų – tiekėjo per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos įvykdytų panašių sutarčių, kurių kiekvienos vertė įskaitant ir subrangovų atliktus darbus yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius. Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – įvykdyta bent 1 panaši sutartis. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, pirkimo sąlygose reikalaudamas pateikti ne mažiau 3 sutarčių, kurios būtu analogiškos, įvykdymą, pažeidė minėtas Rekomendacijų nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas, su tokia ieškovo pozicija nesutikdamas, padarė pagrįstą išvadą, kad nuostata ,,įvykdyta bent 1 panaši sutartis“, negali būti suprasta, kaip draudimas reikalauti būti įvykdžius daugiau sutarčių (šiuo atveju, ne mažiau kaip 3). Be to, rekomendacijos yra tik patarimas, pagalba perkančiosios organizacijos specialistams, bet tai nėra imperatyvaus pobūdžio teisės norma. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pirkimo specifiką, objekto svarbą, lėšų panaudojimo terminus, perkančioji organizacija gali nustatyti konkrečius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams. Diskriminacine ar dirbtinai ribojančia konkurenciją galėtų būti pripažinta tokia sąlyga, kuri suteiktų prioritetus vienam ar dviems dalyviams kitų dalyvių atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje atsakovas pateikė įrodymus, kad jo nustatytus kriterijus atitinka ne vienas ar du asmenys, o žymiai daugiau (b. l. 90, 189-191). Todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad reikalavimas būti įvykužius ne mažiau 3 analogiškas sutartis, dirbtinai riboja konkurenciją ir užkerta kelią ieškovui dalyvauti konkurse. Atsakovo atstovė sutiko, kad šiuo metu, neturėdamas patirties valstybinės reikšmės kelių tiesimo ar rekonstrukcijos darbuose, ieškovas negalėtų teikti pasiūlymą atsakovo skelbtame konkurse, tačiau tokia galimybė jam atsirastų, pavyzdžiui, sudarius sutartis subrangos pagrindais. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad jis neva niekada negalės dalyvauti panašaus pobūdžio konkurse, nors ir turėdamas didžiulę darbo patirtį.
Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo motyvu, kad neturi reikšmės, kokio pobūdžio keliuose – valstybinės ar vietinės reikšmės dirbs pretendentas, nes, anot apelianto, visur reikalinga vienoda kvalifikacija. Teismas, remdamasis byloje esančia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros išvada (b. l. 104-108), nurodė, kad tiesiant ir rekonstruojant valstybinės reikšmės kelius, taikomi ypatingai aukšti reikalavimai naudojamoms medžiagoms, reikalinga aukšta dirbančių specialistų kvalifikacija. Atmestinas apelianto argumentas, jog tuo išskiriama tik valstybinių kelių svarba, socialinė jų reikšmė, o ne techniniai reikalavimai kelių remonto ar tiesimo darbus atliekantiems specialistams.
Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su atsakovo pozicija, kuria nurodoma, jog valstybinės reikšmės keliai yra reikšmingi ne tik dėl jų socialinės svarbos, bet ir dėl eismo intensyvumo, kelių pralaidumo, kas įtvirtinta ir Kelių įstatymo trečiajame straipsnyje. O tai tiesiogiai susiję su kelio priežiūra ir sąlygoja technines kelio charakteristikas, todėl valstybinės reikšmės keliuose turi būti dirbami technologine prasme sudėtingi darbai, reikalaujantys didesnės patirties ir aukštesnės kvalifikacijos, nei vietinės reikšmės keliuose. Todėl pagrįstu laikytinas atsakovo pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas – būti įvykdžius bent 3 sutartis, sąlygojantis būtent aukštesnę tiekėjo kvalifikaciją.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliacinio skundo motyvą, kad perkančioji organizacija (šiuo atveju – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) negali spręsti apie atskirų asmenų pakankamą kvalifikaciją vykdyti atskirus kelių tiesimo ar remonto darbus, nes neva tai yra Aplinkos ministerijos funkcija. Iš bylos duomenų matyti, kad konkursą, kurio pirkimo dokumentų sąlygos ginčijamos, skelbė ne Aplinkos ministerija, o Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šiuo atveju, nėra reikšminga, kad Kelių įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies penktame punkte įtvirtinta šios institucijos funkcija – kontroliuoti, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų), prižiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ši institucija yra perkančiąja organizacija, todėl šiuo atveju jos funkcijas apibrėžia ne apelianto minėta teisės norma, bet Viešųjų pirkimų įstatymas ir kitos normos, reglamentuojančios viešuosius pirkimus.
Pagal VPĮ 32 straipsnio pirmąją dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę nustatyti minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
Todėl Aplinkos apsaugos ministerijos išduoto atestato, suteikiančio teisę atlikti tam tikrus darbus, turėjimas, yra tik vienas kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, bet tai nedraudžia perkančiajai organizacijai nustatyti kitus kvalifikacinius reikalavimus, kas ir buvo padaryta.
Remdamasi nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Kauno keliai“ (į. k. 135640993) 1 180 (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt) Lt atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (į. k. 188710638) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB „Kauno keliai“ 17 (septyniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.