- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-1165-238/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00259-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 93-514 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. P. nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 22 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 23 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. liepos 28 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 93-514 nutarta nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 23 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 32 balų iki 23 balų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūloma teismui nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis A. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Skunde nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-514, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, sumažėjusi nuo 32 iki 23 balų. Nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. jis yra perkeltas atlikti bausmę į lengvąją grupę, o drausminės komisijos praleistas į pakelės namus. Drausmine tvarka baustas vieną kartą, tačiau nuobauda nebegalioja, o bausmės atlikimo metu buvo paskatintas keturis kartus. Skunde taip pat teigia, kad pataisos namuose dirba nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki dabar, mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, nuo 2016 m. birželio 2 d. jam yra suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba su laisvėje esančiais žmonėmis, todėl nėra izoliuotas nuo visuomenės. Laisvėje turi garantuotą darbą. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra išlikę šilti, jis yra nuolat lankomas, bendrauja laiškais, taip pat turi gyvenamąją vietą – gyvens su mama jai priklausančiame bute. Nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo suvokia visiškai, mano, kad yra nuteistas teisingai ir pagrįstai, todėl bausmės tikslai jau yra pasiekti. Įsipareigoja laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes atlikdamas bausmę visiškai suprato savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. P. priklauso žemos rizikos grupei – 23 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Remiantis naujuoju LR BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinama tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Tačiau nagrinėjamuoju atveju atsižvelgus į visas nuteistojo lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra per maža, kad būtų galima konstatuoti neabejotiną nuteistojo A. P. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių šiuo metu dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis A. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. anksčiau teistas vieną kartą, šiuo metu bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, kuriuos įvykdė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, tai rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu A. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę ir jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (23 balai pagal „OASys“ metodiką) ir šiek tiek sumažėjusi (ankstesnio vertinimo metu – 32 balai), tačiau nustatyta ir kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau šiuo metu teismas dar neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. P. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.