Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. L. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016-06-21 pateikė teismui skundą, kurį patikslino 2016-12-05, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) direktoriaus 2016-03-31 sprendimą Nr. SPRE-459 (toliau – ir Tarnybos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2016-05-30 sprendimą Nr. (1.45)I-3237 (toliau – ir Valdybos Sprendimas) (b. l. 1-4, 82-87).

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai netesėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas nuo 2014-11-01 iki 2015-03-01 ir nuo 2015-04-01 iki 2015-08-31 buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą kaip UAB „Almand“ darbuotojas. Kadangi pareiškėjas pagal darbo sutartis dirbo Lietuvoje, už jį, kaip UAB „Almand“ darbuotoją buvo mokami mokesčiai, todėl, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) nuostatomis, jam turi būti garantuojama teisė į socialinę apsaugą. Ginčijami sprendimai grindžiami objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, Darbo inspekcija) 2015 m. atlikti patikrinimai neturi jokios įrodomosios galios pareiškėjo darbinės veiklos nustatymui, kadangi minėta institucija patikrinimus atliko įmonės (UAB „Almand“), o ne šios įmonės darbuotojų atžvilgiu. Skundžiamuose sprendimuose nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal darbo sutartis. Kadangi pareiškėjo su UAB „Almand“ sudarytos darbo sutartys nėra panaikintos ir yra galiojančios, pareiškėjui taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai. Skundžiami sprendimai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų bei prieštarauja bendrai taikytinos teisės taisyklei – taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Lenkijos kompetentingai įstaigai nustačius, kad pareiškėjui taikytina Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisė, Tarnyba per Reglamento Nr. 987/2009 nustatytą terminą dėl tokio sprendimo jokių prieštaravimų nepateikė, todėl jis tapo galutiniu. Tarnyba ginčijamu sprendimu pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius į socialinę apsaugą valstybėje, kurioje jie dirbo pagal darbo sutartį (Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d.) ir sukūrė teisinio netikrumo būseną, nes nesant pateiktam prieštaravimui Lenkijos kompetentingai įstaigai, pareiškėjui nustatytos Lietuvos socialinio draudimo teisės taikymas yra galiojantis. Šią aplinkybę patvirtina faktas, jog Lietuvos valstybei už pareiškėją sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos yra negrąžintos.

Atsakovė Tarnyba atsiliepimuose į patikslintą skundą, prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 90-93, 108-111).

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas skundo teiginius grindžia jam naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių. Darbo inspekcija atliko UAB „Almand“ veiklos patikrinimus, kurių metu nustatyta, kad faktiškai UAB „Almand“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai, taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje. Nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties, todėl ginčijamu Tarnybos sprendimu pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą bei nustatyta, kad jo darbo sutarties su UAB „Almand“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.

Teismo posėdyje proceso dalyviai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2014-11-01 iki 2015-03-01 ir nuo 2015-04-01 iki 2015-08-31 draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Almand“ darbuotojas, minėtais laikotarpiais pareiškėjas dirbo reklamos agento darbą pagal su UAB „Almand“ 2014-10-28 sudarytą darbo sutartį Nr. 10/10/2014 (b. l. 36, 37-39). Be to, pareiškėjas Lenkijoje vertėsi individualia veikla (b. l. 32-35).

Tarnyboje 2015-04-23 gautas Lenkijos kompetentingos įstaigos raštas Nr. 180000/511/59/2015, kuriuo informuojama, kad pareiškėjui, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio nuostatomis, laikinai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė (b. l. 94-95, 104-105). Tarnyba 2015-05-27 raštu Nr. (7.16) S2-18281 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ ir 2015-06-16 raštu Nr. (7.16) S2-20938 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją bei Lenkijos kompetentingą įstaigą, prašydama pateikti papildomus dokumentus, būtinus sprendimo dėl taikytinos teisės nustatymo priėmimui (b. l. 94-95), tačiau tokie dokumentai Tarnybai pateikti nebuvo (b. l. 94-95, 96-98, 100-103).

Tarnyba 2015-11-11 raštu Nr. (7.2)S2-39116 kreipėsi į VDI dėl UAB „Almand“ veiklos patikrinimo (b. l. 128-129). VDI 2015-12-14 raštu Nr. SD-25-15309 pranešė Tarnybai, kad patikrinus UAB „Almand“ veiklą nustatyta, jog faktiškai šios įmonės darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, šios įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, o jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus (b. l. 42-44). Tarnybai 2016-05-05 pateikus VDI pakartotinį prašymą atlikti UAB „Almand“ veiklos patikrinimą, VDI 2016-03-31 raštu Nr. SD-25-6918 informavo Tarnybą, kad atlikus pakartotinį neplaninį įmonės veiklos patikrinimą, nustatyta, jog faktiškai šios įmonės darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, šios įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau faktiškai jokių funkcijų ar / ir darbo neatlieka (b. l. 40-41).

Tarnyboje 2016-02-26 gautas pareiškėjo prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 ir nuo 2015-04-01 iki 2015-09-30 (b. l. 32-35).

Tarnyba 2016-03-31 sprendimu „Dėl taikytinų teisės aktų T. L. J. nustatymo“ Nr. SPRE-459 atsisakė išduoti pareiškėjui Al pažymėjimą ir nustatė, kad darbo sutarties su UAB „Almand“ laikotarpiu pareiškėjui taikytini Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 10-11). Toks sprendimas grindžiamas VDI Tarnybai pateiktais duomenimis apie UAB „Almand“ veiklą, pagal kuriuos nustatyta, kad faktiškai šios įmonės darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo ir tik formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2016-03-31 sprendimu Nr. SPRE-459, 2016-05-02 pateikė skundą Valdybai prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą (b. l. 62-64). Valdyba 2016-05-30 sprendimu „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SPRE-459“ Nr. (1.45)I-3237 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 12-14).

Teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 11 str. 1 d. įtvirtinta, jog asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antrašinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 d. nuostatas. Pabrėžtina, kad Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma formaliai, nesigilinant į jos paskirtį, turinį ir Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamente (EB) Nr. 987/2009, nustatančiame Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 987/2009) nustatytas taikymo taisykles. Vertinant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi, neužtenka konstatuoti, kad asmuo yra sudaręs darbo sutartį vienoje valstybėje narėje, o kitoje užsiima savarankiška veikla, nes turi būti įvertintas ir vykdomos veiklos / dirbamo darbo realumas. Be to, 2012 m. birželio 28 d. įsigaliojus Reglamentui Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 883/2004 ir Reglamentas Nr. 987/2009, Reglamento Nr. 465/2012 2 str. 2 d. b punktu Reglamento Nr. 987/2009 14 str. iš dalies pakeistas įterpiant 5 b dalį, pagal kurią siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 str., neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Taigi atliekant taikytinų teisės aktų nustatymą pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d., reikia atsižvelgti ir į asmens vykdomos veiklos apimtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VDI 2015 m. ir pakartotinai 2016 m. atliko UAB „Almand“ veiklos patikrinimus, kurių metu nustatė, jog faktiškai šios įmonės darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, yra tik formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, o jų darbinės veiklos įforminimas - fiktyvus (b. l. 40-41, 42-44). Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad minėti duomenys sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas faktiškai Lietuvoje nedirbo, todėl vien tos aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pasirašęs darbo sutartį su UAB „Almand“ ar buvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės.

Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento Nr. 987/2009 16 str. nustato Reglamento Nr. 883/2004 13 str. taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 d. dviejose ar daugiau valstybių narių vykdydamas veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Pagal šio straipsnio 2 d. paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į Reglamento Nr. 883/2004 13 str. ir į Reglamento Nr. 987/2009 14 str. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas. Pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. šio straipsnio 2 d. numatytas laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 d., išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 d., arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba sprendimą, kuriuo nepritariama 2015-04-23 gautam Lenkijos kompetentingos įstaigos rašte Nr. 180000/511/59/2015 pateiktam pareiškėjui taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymui, priėmė tik 2016-03-31, t. y. praėjus Reglamento Nr. 987/2009 16 str. nustatytam 2 mėn. terminui, tačiau, teismo vertinimu, Lenkijos kompetentingos įstaigos pateiktas teisės aktų nustatymas tokiu atveju netampa galutiniu, kadangi šiuo atveju Reglamento Nr. 883/2004 13 str. pareiškėjo atžvilgiu apskritai netaikytinas, kadangi pareiškėjas realiai dirbo tik vienoje valstybėje narėje, t. y. Lenkijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijami Tarnybos ir Valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo T. L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.