Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. U. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. U. paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui, be to, nutarta ekspertizės atlikimui kaltinamąjį S. U. atiduoti į sveikatos priežiūros įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių ir laikyti jį ten iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo S. U. atvykimo į ekspertizės įstaigą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. U. kaltinamas tuo, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant: 2018 m. gegužės 8 d. apie 21:23 val. (duomenys neskelbtini) rajone, tyčia įėjęs į ūkinio pastato vidų ir uždegęs žiebtuvėliu ūkinį pastatą, padegė svetimą, V. P. priklausantį, turtą – 500 eurų vertės ūkinį pastatą ir taip visuotinai pavojingu būdu – padegdamas ir sukeldamas pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, sunaikino svetimą, V. P. priklausantį turtą – 500 eurų vertės ūkinį pastatą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 500 eurų turtinės žalos, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, S. U. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis: tai yra 2010 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, R. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 9 (devynis) pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportinius – medžioklinius šovinius, kurie skirti įvairiems B, C kategorijos graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, iš kurių 7 šoviniai tinkami šaudymui ir 2 šoviniai netinkami šaudymui, bei tą pačią dieną juos atgabeno į M. L. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė juos šiame garaže iki 2018 m. gegužės 8 d. 22 val., kol asmens kratos metu šiuos šaudmenis paėmė policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamajam S. U. buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui, be to, nutarta ekspertizės atlikimui kaltinamąjį S. U. atiduoti į sveikatos priežiūros įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių ir laikyti jį ten iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo S. U. atvykimo į ekspertizės įstaigą. Apylinkės teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis S. U. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, nesuprato proceso eigos, užduodamų klausimų, dėl ko teismui kilo pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo psichikos sveikatos būklės. Prokuroras ir kaltinamojo gynėjas Vaclovas Vaitkus neprieštaravo, kad kaltinamajam S. U. būtų paskirta psichiatrijos ekspertizė ir jis būtų atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą.

4. Kaltinamasis S. U. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kurio prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir neskirti jam teismo psichiatrijos ekspertizės. Nurodo, kad pilnai sutinka su jam pareikštais kaltinimais ir yra tikras, jog jam nereikalinga teismo psichiatrijos ekspertizė.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo S. U. gynėjas advokatas Vaclovas Vaitkus ir prokurorė Gitana Mačiulienė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo S. U. skundas atmestinas.

6. Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kaltinamojo skundo turinį, apygardos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartis, kuria kaltinamajam S. U. paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė ir jis atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą, yra pagrįsta ir teisėta.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 208 ir 396 straipsnius, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Praktikoje tai dažniausiai būna žinios apie nusikalstamą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydimosi laikotarpius bei vietas, faktai, rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą, proceso dalyvių prašymai skirti ekspertizę ir panašiai.

8. Nors ikiteisminio tyrimo metu jau buvo bandoma įvertinti kaltinamojo S. U. psichinę būklę (2 t., b. l. 33) ir teismo psichiatras ekspertas S. R. pateikė 2018 m. liepos 24 d. specialisto išvadą Nr. 97 (duomenys neskelbtini), kad kaltinamajam S. U. praeityje nebuvo nustatyta lėtinių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu, todėl skirti jam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 33), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jau pirmajame teismo posėdyje kaltinamasis S. U. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, nesuprato proceso eigos, užduodamų klausimų, dėl ko pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo psichikos sveikatos būklės. Svarbu ir tai, kad šioje situacijoje prokuroro siūlymą skirti kaltinamajam S. U. stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę palaikė ir kaltinamojo gynėjas. Be to, abejoti kaltinamojo S. U. psichine būkle leidžia ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – štai apklausiamas apie tiriamų įvykių aplinkybes 2018 m. gegužės 9 d. jis nurodė, kad jam žiūrėjimas į degantį ūkinį pastatą teikė malonumą, kad jį erzina D. kaime gyvenančių moterų kalbos ir jis planuoja sudeginti dar šešis gyvenamuosius namus (1 t., b. l. 133). Taigi, kaltinamojo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai kelia abejonių kaltinamojo psichine sveikata, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti, ar kaltinamasis S. U. jam inkriminuotų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (tai yra, ar buvo pakaltinamas), ar jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, pagrįstai kaltinamajam S. U. paskyrė stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę.

9. BPK 141 straipsnio nuostatos numato, kad tuo atveju, jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam (kaltinamajam) daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, jis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įtariamasis (kaltinamasis) atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą yra viena griežčiausių procesinės prievartos priemonių, todėl šios procesinės priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų.

10. Kilus įtarimui dėl kaltinamojo S. U. psichinės sveikatos būklės ir atsižvelgus į aplinkybę, kad stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė atliekama tik specializuotose teismo medicinos įstaigose – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertiniuose skyriuose, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė atiduoti kaltinamąjį S. U. į sveikatos priežiūros įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių ir laikyti jį ten iki ekspertizės akto pateikimo teismui, kadangi kitaip nebūtų galima atlikti stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajam S. U. šioje byloje nuo 2018 m. gegužės 10 d. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b. l. 160-161), kuri paskutinį kartą buvo pratęsta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartimi 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 18 d. (2 t., b. l. 100-101), todėl konstatuotina, kad kaltinamojo S. U. atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir jo laikymas iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius, niekaip nepažeidžia šio kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu suimtas įtariamasis į ekspertizės įstaigą atiduodamas prokuroro nutarimu, tam net nereikia teismo sprendimo (BPK 141 straipsnio 4 dalis).

11. Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai atidavė kaltinamąjį S. U. į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių, aukščiau minimos teismo ekspertizės atlikimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad apylinkės teismui kilo pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, todėl toks tyrimas yra reikalingas. Kaip jau buvo minėta, netaikant kaltinamajam šios procesinės prievartos priemonės, tai yra neatidavus jo į ekspertizės įstaigą, nebūtų realios galimybės atlikti teismo nutartimi paskirtos ekspertizės. Kita vertus, be tokio tyrimo, tai yra neištyrus asmens galimybės dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose ir tinkamai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nebus atsakymo, ar toks žmogus gali būti laikomas pakaltinamu ir ar gali už savo veiksmus atsakyti. Kartu pažymėtina, kad tai yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks teismui, todėl asmens, kurio psichinė būklė kelia pagrįstų abejonių bei kuris į ekspertizės įstaigą atiduodamas ne daugiau kaip 2 mėnesiams nuo faktinio asmens patalpinimo, teisės yra ribojamos adekvačiai ir proporcingai, juolab, kad nustatytas nutartimi terminas gali būti ir trumpesnis, priklausomai nuo ekspertizės atlikimo trukmės.

12. Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, todėl naikinti ją teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu ir 141 straipsnio 3 dalimi, 208 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. U. skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.