- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-265-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00793-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, Vilniaus m. VPK 4-asis Policijos komisariatas
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarimo panaikinimo bei administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9999-2022 buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 224 straipsnio 2 dalį 330 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. kovo 18 d., Laisvės pr. 79A, Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teisme, nuo 9 val. iki 9.58 val. vykusiame teismo posėdyje neteisėtai vengė ir atsisakė duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje apie atsakomybėn patrauktos L. V. padarytą administracinį nusižengimą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. liepos 21 d. nutartimi R. K. skundą atmetė ir Institucijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde R. K. atstovas advokatas Arūnas Bertulis (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Institucijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarimą bei administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl eismo įvykio, kilusio R. K. ir L. V. vairuojant transporto priemones, kuriame daugiau jokių eismo dalyvių ir (ar) liudytojų nebuvo. Kadangi policijos pareigūnai priėmė nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukti L. V., pastaroji kreipėsi su skundu į teismą, prašydama ją išteisinti, o R. K. kaip neva atsakingą už eismo įvykį, patraukti administracinėn atsakomybėn. Pasak apelianto, kadangi kaltu dėl eismo įvykio teismas galėjo pripažinti tiek R. K., tiek L. V., R. K. teisme nesutiko būti apklaustas kaip liudytojas, kuris privalo duoti parodymus, taigi ir parodymus prieš save. Apeliantas mano, jog faktiškai teismas vertė R. K. duoti parodymus prieš save.
3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, apeliaciniame skunde teigiama, jog asmuo, kuris gali būti įtariamas teisės pažeidimu, negali būti apklaustas liudytoju, o tik kaip specialusis liudytojas. Skunde pažymima, jog R. K. įvykyje nedalyvavo kaip liudytojas, kad galėtų kaip nešališkas stebėtojas papasakoti apie eismo įvykį. Priešingai, R. K. jame dalyvavo ir visi klausimai būtų vienaip arba kitaip susiję su jo veika, t. y. veiksmais ar neveikimu. Apeliantas teigia, kad teismas buvo kategoriškas ir nesutiko R. K. apklausti kaip specialųjį liudytoją. R. K. teismas neišaiškino teisės atsisakyti duoti parodymus, vertė R. K. liudyti kaip paprastą liudytoją, t. y. pasirašyti už atsakomybę dėl melagingų parodymų.
3.3. Skunde yra nurodoma, kad teismas posėdžio metu pareiškė, jog atmetus L. V. skundą, R. K. atžvilgiu bus priimta atskiroji nutartis dėl R. K. administracinės atsakomybės už tariamą vengimą duoti parodymus kaip liudytojui. Taigi teismas pats pripažino, jog jei tenkins L. V. skundą, R. K. atsisakymas duoti parodymus bus teisėtas, todėl akivaizdu, kad teismas aiškiai suprato, jog jis R. K. visiškai nepagrįstai vertė būti apklausiamu kaip liudytoju ir tokiu būdu duoti parodymus prieš save. Kadangi pagal kasacinio teismo praktiką aplinkybė, jog R. K. formaliai bus ar nebus patrauktas administracinėn atsakomybėn, neturi varžyti R. K. teisių, todėl R. K. neprivalėjo (neturėjo pareigos) duoti parodymus kaip liudytojas.
3.4. Remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliantas akcentuoja tai, kad jei atsiranda bent menkiausių požymių, kad asmuo, duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, gali duoti parodymus ir apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, jis negali būti apklausiamas teisme kaip liudytojas bendra tvarka būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus liudijimo ypatumus. Tokiam liudytojui kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje prieš apklausą turi būti nedviprasmiškai išaiškinta teisė tylėti ir (arba) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime teigiama tai, jog 2022 m. gegužės 12 d. Institucijos pareigūnas, objektyviai bei visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą, bei ištyręs visas aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į R. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą paskiriant ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinę nuobaudą – piniginę baudą. Vertintina, jog skundžiamas nutarimas, kuriuo netenkintas R. K. skundas ir pareigūno nutarimas buvo paliktas nepakeistas, yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
4.2. Institucijos nuomone, R. K. atsisakymas duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas. Pabrėžiama, kad reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių žinojimas savaime nesudaro pagrindo manyti, kad tas pats asmuo vėliau gali būti pripažintas kaltu bei patrauktas administracinėn atsakomybėn, o apklausiamojo liudytojo subjektyvus suvokimas apie grėsmę būti patrauktam atsakomybėn negali būti suabsoliutintas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas ginčija R. K. patraukimą administracinėn atsakomybėn ir nubaudimą pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, dėl to, apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. K. atstovas nesutinka su skundžiamu nutarimu ir teigia, kad R. K. nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame esančiais argumentais, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą teismo nutarimą, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena R. K. nutraukiama.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už melagingų liudytojų arba nukentėjusiojo parodymų davimą, melagingų eksperto išvadų ar specialisto paaiškinimo teikimą, melagingą ar žinomai neteisingą vertimą administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimą ar atsisakymą duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimą ar jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais arba kito asmens dokumentais arba kitokią apgavystę administracinio nusižengimo byloje.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. K. negalėjo būti apklausiamas teisme kaip liudytojas, kadangi jis galėjo duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą administracinį nusižengimą, taigi jo atžvilgiu turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti liudijimo ypatumai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais R. K. atstovo teiginiais sutinka. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, administracinio nusižengimo bylos Nr. II-148-716/2022 nagrinėjimo metu dalyvavo tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V., o R. K. į teismo posėdį 2022 m. vasario 25 d. teismo šaukimu buvo šaukiamas liudytoju. Jokie kiti asmenys, be nurodytų asmenų atstovų advokatų, nagrinėjant šią byloje nedalyvavo, be to, nenustatyta, jog būtų buvę kitų liudytojų, mačiusių eismo įvykį, kuriame dalyvavo L. V. ir R. K.. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pradine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog R. K. teismo posėdyje neteisėtai vengė ir atsisakė duoti parodymus administracinio nusižengimo byloje. Taip pat nėra jokio pagrindo pritarti skundžiamo nutarimo argumentams, kad tai, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo L. V., o ne R. K., savaime įtvirtina pastarajam pareigą duoti parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. K. duoti parodymai nagrinėjamu atveju būtų buvę susiję su eismo įvykiu, kuriame dalyvavo jis ir L. V., o tuo metu nesant galutinio teismo sprendimo, kuris iš minėtų asmenų buvo atsakingas už šį eismo įvykį, manytina, jog R. K. galėjo duoti parodymus ir apie savo paties galimai padarytą administracinį nusižengimą.
9. Nors sutinkama su žemesniojo teismo motyvais, kad ANK 582 straipsnyje iš esmės nenumatyta galimybė atsisakyti duoti parodymus prieš save, aukštesnysis teismas pažymi, jog situacija, kai būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą asmuo duoda paaiškinimus apie aplinkybes, susijusias su jo paties galimai neteisėtais veiksmais, yra vertintina kaip vertimas asmenį duoti parodymus prieš save (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-347-966/2019). Be to, ANK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atliekant ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis yra taikomos BPK nuostatos. Tai reiškia, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, atlikdami asmenų, įtariamų administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausas ar paimdami iš šių asmenų rašytinius parodymus, turi atsižvelgti į BPK numatytus liudijimo ypatumus.
10. BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatymus. Nurodytas straipsnis numato, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse, t. y. jam negali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės, jis neatsako už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 dalį. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad nors eismo įvykio aplinkybės nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo visiškai aiškios, tačiau situacija, kuomet R. K. buvo bandoma apklausti tinkamai neišaiškinus jam teisės atsisakyti duoti parodymus bei atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus, o vėliau jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už atsisakymą duoti parodymus, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
11. 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog R. K. atsisakius duoti parodymus apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes šis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, be to, bylą nagrinėjęs teisėjas R. K. nurodė, kad jeigu šis manys, kad tam tikri klausimai yra, jo įsitikinimu, susiję su pažeidimo, dėl kurio jis yra kaltas, padarymu, į šiuos klausimus R. K. gali neatsakyti. Tačiau pažymėtina, kad po šio nurodymo, R. K. buvo priminta, kad šis neturi teisės atsisakyti duoti parodymus, kadangi jokie įtarimai arba kaltinimai nagrinėjamu atveju jam pareikšti nėra. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad formalus įtarimų nepareiškimas savaime neleidžia daryti išvados, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259-942/2019, 2K-24-222/2020). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aptariamu atveju buvo pažeista R. K. teisė neduoti parodymų prieš save, kadangi jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, neturėjo realios galimybės duoti parodymus taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Vien tik deklaratyvus leidimas asmeniui neatsakyti į tam tikrus klausimus, neišaiškinant teisės tylėti, įspėjant dėl gresiančios atsakomybės, vėliau pakartotinai nurodant, kad asmuo neturi teisės atsisakyti duoti parodymus, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju R. K. procesinės teisės nebuvo pažeistos. Tiek teisėsaugos institucijos, tiek teismai privalo susilaikyti nuo tokio procesinio elgesio, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai lemtų asmens įpareigojimą kenkti jam pačiam ar jo šeimos nariui, artimam giminaičiui.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas neatsižvelgus į formuojamą teismų praktiką bei baudžiamojo proceso įstatymo normas, todėl yra naikintinas ir administracinė teisena R. K. atžvilgiu pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį yra nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį R. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.