- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- A5.-2429-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00912-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- E. Š., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau-skyrius) atstovui A. (A.) B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą (toliau-byla), kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š., 2019 m. spalio 9 d., statybų objekte (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbų vadovo darbus (organizavo darbo procesą, davė darbuotojams nurodymus dėl darbo atlikimo, buvo atsakingas už darbų atlikimą), tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir/ar/ neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, tuo pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnio ir 35 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. Š., būdamas darbdaviu kaip fizinis asmuo, 2019 m. spalio 9 d., statybų objekte (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams leido dirbti E. M. pagalbinio darbininko darbą, dengiant statomo pastato stogą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau-Sodra ar VSDFV) apie darbuotojo E. M. įdarbinimą dieną prieš darbo pradžią ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
E. Š. kaltę dėl inkriminuotų nusižengimų pripažino visiškai, gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų. Paaiškino, kad verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo neturėjo, nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. E. M. tą dieną kaip buvo patikrinimas dirbo be darbo sutarties. Jo finansinė padėtis yra sunki, todėl prašo paskirti kuo mažesnę baudą bei jos mokėjimą išdėstyti. Anksčiau baustas nebuvo (b.l. 9-10, 24-27).
Skyriaus atstovas A. B. nurodė, kad skyrius neprieštarauja, kad E. Š. būtų paskirtą mažesnę baudą negu Įstatymų sankcijoje numatytą minimalią.
Motyvuojamoji dalis
E. Š. kaltė įrodyta 2019-11-28 administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 1); 2019 m. lapkričio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1103-0029 (b. l. 3-4); E. M. rašytiniu paaiškinimu nusižengimų tyrimo metu (b. l. 5, 6); 2019-10-02 statybos subrangos sutartimiNr. 19/ (b. l. 11-13); 2019 m. spalio 1 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis (b. l. 16, 17, 18); kita rašytine bylos medžiaga (b.l. 6-8, 14-15, 19-20, 22).
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. Š. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo E. Š. paaiškinimų matyti, kad nusižengimų fakto jis neginčija.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prie vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ( DK 42 straipsnio 1, 2 dalys.) Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. Š. vykdydamas darbdavio funkcijas leido dirbti nelegaliai E. M. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tarp darbdavio ir darbuotojo E. M. buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu, tokiais veiksmais E. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kadangi administracinio nusižengimo byloje įrodyta, kad E. Š. vykdė individualią veiklą neįsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama E. Š. asmenybė – duomenų apie analogiško pobūdžio teisės pažeidimus nėra, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, vedęs, dirba. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskyrus E. Š. kiek mažesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad nelegaliai buvo įdarbintas vienas asmuo, pastarasis nelegaliai dirbo neilgą laikotarpį tik nepilną 1 darbo dieną, dėl ko į biudžetą nesumokėti mokesčiai nebuvo dideli. E. Š. administracinius nusižengimus išsyk pripažino, aktyviai padėjo administracinio nusižengimo tyrimui, kas leidžia manyti, kad E. Š. veiksmai nors ir buvo neteisėti, tačiau tikėtina, kad daugiau atsitiktiniai. Teismo vertinimu, E. Š. paskirta švelnesnė nuobauda nei įstatymo numatytas minimalus dydis bus tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.
Atsižvelgiant į pažeidėjo prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
Nutarimui įsiteisėjus, dokukementas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompkatinė laikmena DVD-RW „Extreme“ su vaizdo įrašais, saugoma byloje saugotina joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 21-22).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, -
nutaria:
E. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti:
pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – 300 Eur dydžio baudą;
pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį – 100 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai E. Š. 300 Eur (trijų šimtų) dydžio baudą.
Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos galutinės 300 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešiems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad pirma 300 Eur galutinės baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį per likusius penkis mėnesius, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų bylos Nr. A5.-2429-269/2019 bei nusižengimų identifikuojantį numerį ROIK: 19108461443.
Nutarimui įsiteisėjus, dokukementą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompkatinę laikmeną DVD-RW „Extreme“ su vaizdo įrašais, saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.